Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Eglei Narmontienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto L. T., gimusio (duomenys neskalbtini) gyvenančio (duomenys neskalbtini) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – NŽT) vyriausiasis specialistas 2023 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu L. T. už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d., 14.00 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyriausiasis specialistas A. B. atliko valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir patikrino valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, besiribojantį su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), adresu (duomenys neskalbtini) naudojimą. Nesuformuotas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iškastas tvenkinys, neturint leidimo. Apie 752 kv. m. žemės plotas. L. T., kaip besiribojančios žemės sklypo savininkas galimai nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatų. Tai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 257 straipsnio 1 dalyje įvardinto nusižengimo požymius. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskalbtini) vienoje nuotraukoje, panaudojus technines priemones aparatą „Spectra precision", fotoaparatą „Olympus”. Nustatyta, kad savavališkai iškastas tvenkinys, valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo L. T. nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, taip padarydamas pažeidimą, atitinkantį administracinių nusižengimų kodekso 257 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo požymius. L. T. administraciniu nurodymu siūloma sumokėti 45 Eur baudą iki 2023 m. spalio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. T. skundas tenkintinas.

L. T. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 257 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ,,Derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat neteisėtas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas‘‘, kuris užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo; arba 2) neteisėtas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas‘.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, sprendžiant, ar yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis – pasisavinimas, ar ne. Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 257 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai pasisavino ir naudoja valstybinį turtą, žemę, t.y. dirvožemį.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 608 straipsnio 4 dalis nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o 2 dalyje numatytais atvejais- kuomet administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, jis nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolo įteikimas asmeniui yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi susipažinimas su asmeniui surašytu administracinio nusižengimo protokolu gali lemti ir asmens gynybos strategiją. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

Skundą pateikęs L. T. neigia padaręs administracinį nusižengimą. Nurodo, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskalbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso jam, L. T. ir A. T., o ne valstybei. Minėtame žemės sklype nėra iškasta jokio vandens telkinio. Pažymi, kad privalėjo būti informuotas apie jam pradedamą administracinę teiseną pagal ANK 257 straipsnį. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius neinformavo apie tai, kad jo atžvilgiu yra surašytas minėtas protokolas ir jame įrašytas administracinis nurodymas. Jokių pranešimų nei paštu, nei elektroniniu paštu ar telefonu, negavo. Nors institucija teigia, jog L. T. buvo informuotas raštu informuotas.

Iš šalių bylos duomenų matyti, kad byloje pateikiami vieni kitiems prieštaraujantys duomenys, t.y.:

Iš 2023-08-11 NŽT rašto Nr. 34SD-4121-( 14.34.104) matyti, jog institucija informavo L. T. apie surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskalbtini), kur nurodyta, kad L. T. ir jo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra iškastas dirbtinis tvenkinys, todėl NŽT mano, kad būtent L. T., kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, galimai iškasė tvenkinį, nesilaikant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, kas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymius. Rašte taip pat nurodomo L. T. 2023 m. rugpjūčio 30 d., 11 val., turi atvykti į Ž. P. vietoje metu buvo nustatyta savavališkai iškasto tvenkinio žala ir pasisavinto grunto/dirvožemio vertė - 3378 Eur.

L. T. bei jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog L. T. buvo nuvykęs į NŽT skyrių, pateikė paaiškinimus, kad jokių veiksmų su dirbtinio vandens telkinio iškasimu neatliko, neturi informacijos apie tai, kas yra tvenkinio kasėjas.

Iš 2023 m. rugsėjo 1 d. NŽT rašto Nr. 34SD-4425-(14.34.104) matyti, jog L. T. informuotas, kad jo atžvilgiu yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas-nurodymas pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį ir jam siūloma sumokėti 45 Eur baudą iki 2023 m. spalio 1 d.

Nors L. T. teigia, jog jis buvo atvykęs į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl paaiškinimų davimo, tačiau iš institucijos atstovė to patvirtinti negalėjo, o iš pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. L. T. nurodytu laiku neatvykus į Tauragės ir Pagėgių skyrių, jam nedalyvaujant, 11.30 val., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-192-2023 (ROIK 23219313519) su administraciniu nurodymu pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį (derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat neteisėtas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas), tuo paskirta 45 Eur bauda, kurią siūloma sumokėti iki 2023 m. spalio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pasiliko prie savo paaiškinimų, jų nepaneigė.

Iš NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. 34SD-4425- (14.34.104.) „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo“, matyti, jog L. T. informuotas, kad pagal administracinį nurodymą turi iki 2023 m. spalio 1 d. sumokėti 45 Eur baudą ir kviečiamas 2023 m. spalio 12 d., 10 val., atvykti į Tauragės ir Pagėgių skyrių. Kaip matyti iš bylos, L. T. iki nurodytos datos nesumokėjus nurodyme nurodytos sumos, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas 2023 m. spalio 20 d., 9.30 val., L. T. nedalyvaujant, priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 (ROIK: 23224242992) ir L. T. paskirta nuobauda - 90 Eur pagal administracinių nusižengimų kodekso 257 straipsnio l dalį. Apie priimtą nutarimą skirti administracinę nuobaudą - baudą L. T. informuotas Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. spalio 20 d. raštu Nr. 34SD-5112- (14.34.104.).

Kai tuo tarpu iš L. T. pateikto skundo bei jo bei atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog L. T. 2023 m. spalio 12 d., ryte, skambino į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių, tačiau jam buvo pasakyta, kad atvykti nereikia, nes laukiama papildomos informacijos iš policijos. Kaip nurodo L. T., specialisto paprašė, kad jam būtų pranešta apie kitą numatomą atvykimo į skyrių datą, tam, kad pakartotinai galėtų paaiškinti aplinkybes, jog jis nėra susijęs su iškastu tvenkiniu. Tačiau, kaip matyti, NŽT raštu 2023 m. spalio 20 d. informavo L. T., kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, paskirta bauda. L. T. nurodo, kad jam skundžiamas nutarimas įteiktas 2023 m. spalio 27 d.

Iš byloje esančio NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2023 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 34ŽNS-36- (14.34.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ matyti, kad nuspręsta 2023 m. balandžio 4 d., 10.00 val., atlikti neplaninį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. Apie numatomą žemės sklypo naudojimo patikrinimą pranešta L. T. ir A. T..

Iš 2023 m. balandžio 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 34ŽN-45-(14.34.73.). matyti, jog tikrinant nustatyta, kad žemės sklypas adresu, unikalus (duomenys neskalbtini), esantis adresu (duomenys neskalbtini)priklausantis L. T. ir A. T., tvarkingas, savavališko žemės naudojimo požymių nenustatyta. Už žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje yra įrengtas dirbtinis vandens telkinys. Akte pažymėta pastaba, jog „L. T. atvyko į žemės naudojimo patikrinimo pradžią, bei greit išvyko, nesulaukęs tikrinimo pabaigos‘‘.

Iš 2023 m. birželio 2 d. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus pareiškimo Tauragės AVPK matyti, kad institucija 2023 m. birželio 2 d. pateikė policijai informaciją apie 2023 m. balandžio 4 d. užfiksuoto patikrinimo rezultatus. Nurodo, jog remiantis informacija, dirbtinis vandens telkinys savavališkai yra didinamas, o patikrinimo metu L. T. neigė, kad jis atliko statybos darbus (ar jų užsakymą) įrengiant tvenkinį. Neprisipažino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra grunto krūvą, kuris yra galimai iš didinamo tvenkinio. L. T. savo kaltę, kad gruntas iš tvenkinio neigė, tačiau ir grunto įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo. L. T. neprisipažino, kad užėmė valstybinę žemę ir gadino šią nuosavybę neteisėtai kasdamas tvenkinį. Šie savavališki neteisėti veiksmai tęsiami ir dabar. Prašė policijos įstaigos pradėti tyrimą.

L. T. bei jo atstovė teisme bei skundo nuosekliai nurodo, kad L. T. net nebuvo nurodymo tikrinimo metu pateikti grunto įsigijimo (ra kitų) dokumentų, tikrinimo metu net nebuvo nustatyti būtent L. T. atlikti nusižengimai ir jam apie tai nebuvo pranešta. Institucijos pateiktos fotolentelės, nuotraukos), kuriuose neva užfiksuotas L. T. galimai pasisavintas valstybei priklausantis žemės gruntas, kurį suvežė į savo nuosavybės teise priklausantį sklypą adresu (duomenys neskalbtini) neinformatyvios, juodai baltos, iš jų negalima daryti išvadą, jog gruntas vežamas iš valstybei priklausančio žemės sklypo į L. T. sklypą, kad jį vežė (a) būtent L. T.. Kitų faktinių duomenų (liudytojų parodymų, video įrašo ar kt.) į byla nėra pateikta.

Iš Tauragės AVPK rašto ,,dėl pareiškimo‘‘ matyti, jog policija grąžino NŽT pareiškimą dėl administracinės teisenos pradėjimo iš valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskalbtini).

Nagrinėjamu atveju valstybinė žemė yra šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), priklausančio L. T. ir A. T.. Byloje nėra informatyviai atskirta ir todėl nėra aišku, kuris žemės sklypas valstybei nuosavybės teise priklausantis, iš kurio buvo galimai pasisavintas gruntas ir iškastas tvenkinys, ir kur yra privačios žemės ribos bei L. ir A. T. žemės sklypas. Kaip matyti ir iš Tauragės AVPK rašto, atsisakoma pradėti administracinę teiseną dėl valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskalbtini). Tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, VĮ ,,Registrų centras‘‘ išrašo, minėtas žemės sklypas priklauso ne valstybei, o privačiam asmeniui L. T..

Kaip minėta anksčiau, atsakomybėn pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina, kad L. T., būdamas minimo sklypo savininkas, jokių kasimo darbų savo sklype nevykdė, jie ir nebuvo fiksuoti ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokole-nurodyme nei 2023 m. spalio 20 d. nutarime, kaip tai nurodoma 2023 m. balandžio 4 d. bei 203 m. rugpjūčio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktuose.

Taigi, iš visumos byloje nustatytų duomenų, šalių paaiškinimų, teismas konstatuoja, kad nepaneigus pareiškėjo pozicijos dėl nusižengimo, negalima daryti patikimos išvados, kad jo veiksmai atitinka neteisėto valstybei priklausančio derlingo sluoksnio pasisavinimo požymių. Būtina taip pat nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią, nes atsakomybė kyla tik jeigu veika padaryta tyčia, tačiau šiuo atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog L. T. veikė tyčia, t. y. neteisėtais veiksmais savinosi derlingą žemės sluoksnį. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog būtent L. T. iškasė tvenkinį valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad L. T. žemės sklype yra pasisavintas valstybei priklausantis turtas (gruntas). Taigi, konstatuotina, jog byloje nepakanka įrodymų konstatuoti subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio- kaltės.

Pažymėtina ir tai, kad L. T. nebuvo informuotas apie NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus surašytą 2023 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokolą – nurodymą. Nėra patikimų duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo įteikimą L. T.. Šiuo atveju institucija turėjo galimybę susisiekti bei išsiųsti protokolą elektroniniu paštu, tačiau elektroniniu paštu jokie procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, taigi, nebuvo išnaudotos visos ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinių dokumentų tinkamo įteikimo galimybės. Nesant duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo, surašyto nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tinkamą įteikimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą, tai buvo atlikta formaliai, teismui nepateikti duomenys apie protokolo įteikimą laiku, o jau ne po fakto atlikimo, tuo pažeista L. T. teisė į gynybą.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad L. T., 2023 m. rugpjūčio 1 d., adresu (duomenys neskalbtini), valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype iškasė tvenkinį, neturint leidimo. Apie 752 kv. m. žemės ploto. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog L. T. laiku nebuvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 30 d. NŽT vyriausiojo specialisto surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo pažeistos jo esminės procesinės teisės, susijusios su gynyba nuo pareikšto kaltinimo. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai L. T. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 257 straipsnio 1 dalyje, įrodymų.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamame nutarime nenurodyta ir tai, jog ANK 257 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės normos dispozicija yra nukreipiančioji. Nors protokole-nurodyme nurodyta teisės norma (Žemės įstatymas), tačiau skundžiamame nutarime nėra jokio teisės akto, kuriame būtų detalizuojama, kokias konkrečias pareigas ar teises pažeidė L. T.. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pareiga žemės savininkui ar naudotojui savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra konkrečiai nustatyta, nei kada, nei kas iškasė tvenkinį, kas pasisavino derlingą žemės sluoksnį. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad ne ji surašė protokolą ir negali pasakyti konkrečiai. Institucija nurodė, kad jie atliko patikrinimą, nes buvo pateiktas skundas. Teismas laiko tokius Institucijos atstovės teiginius deklaratyviais ir nepakankamais konstatuoti, jog nutarime nurodytas pažeidimas apskritai buvo padarytas.

Nenustačius L. T. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena L. T. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

L. T. bei jo atstovė taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš valstybės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 812,50 Eur advokato išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. T. advokatei Mildai Laurinavičei iš viso sumokėjo 812,50 Eur už administracinio nusižengimo bylos medžiagos analizę, įrodymų rinkimą, skundo dėl nutarimo rengimą, pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą jame.

Visgi, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi matyti, kad 812,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio. Atsižvelgiant į tai, 812,50 Eur išlaidos laikytinos susijusiomis su teisine pagalba šioje administracinėje byloje, nėra per didelės, todėl priteistinos iš valstybės L. T. naudai.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, galiojanti nuo nurodytų metų gegužės 1 d., keista 2023 m. gegužės 11 d. Įstatymu, ir taikytina nagrinėjamoje byloje). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą BPK reglamentuoja VIII skyrius. Šio kodekso 103 straipsnis apibrėžia proceso išlaidas. Jos atlyginamos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

L. T. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-3677-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti L. T., asmens kodas (duomenys neskalbtini) iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 812,50 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų 50 ct) patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.