Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-875/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
1A-92-875/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41609-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41609-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. gynėjai advokatei Irmai Bekerei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nutarta konfiskuoti S. T. priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Iš S. T. valstybei priteista 57 Eur (penkiasdešimt septyni eurai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti .

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. T. paliktos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, jas panaikinant įsiteisėjus nuosprendžiui.

S. T. išduotą vairuotojo pažymėjimą nutarta perduoti Valstybės įmonei „Regitra“. Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą palikti byloje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. S. T. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y., 2021 m. lapkričio 29 d. apie 15.34 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu Drager Alcotest 7510 prietaiso Nr. ARKB-0132, patikros Nr. 1487747, patikra galioja nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. 15.43 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,42 promilių girtumas, 15.59 val. antru tikrinimu nustatytas 2,33 promilių girtumas), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui S. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl paskirto transporto priemonės konfiskavimo ir nekonfiskuoti automobilio.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad šeimą išlaikydavo ir pagrindines pajamas gaudavo jis, o pastaruoju metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku-vairuotoju. Iš darbo teko išeiti savo noru, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai priėmė nuosprendį, kuriuo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir nebegali vykdyti savo funkcijų. Netekus darbo šeimos gaunamos pajamos labai sumažėjo. Pats yra darbingas tik 55 proc., turi neįgalumą - gauna 130,68 Eur dydžio neįgalumo pašalpą. Sugyventinė G. G., su kuria veda bendrą ūkį ir gyvena 25 metus, niekur nedirba, rūpinasi turimu ūkiu iš kurio gaunamos pajamos yra mažos, todėl pragyvenimui neužtektų. Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieško naujo darbo tam, kad išlaikytų savo šeimą - sugyventinę G. G., nepilnametį globotinį D. A. ir dukrą L. T., kuri yra pilnametė, tačiau gyvena su jais, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete ir ją visiškai išlaiko, kadangi ji studijuoja, niekur nedirba ir neturi jokio kito pragyvenimo šaltinio. Konfiskavus priklausantį automobilį, labai pasunkėtų naujo darbo susiradimas, kadangi susiradus darbą būtų sunku nuvykti į jį, nes gyvena kaime - vienkiemyje, susisiekimo viešuoju transportu nėra, o palikus jam priklausantį automobilį į darbą galėtų vežti ir iš jo pasiimti sugyventinė, kuri turi vairuotojo pažymėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. gynėja advokatė, palaikydama apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė, nesutikdama apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas S. T. nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikacijos ir kaltės klausimų neginčija. Nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto (automobilio) konfiskacija ir prašo jo nekonfiskuoti. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą S. T. prašymą ir pateiktus argumentus, teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo, paskirto specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir kitų bylos klausimų, t. y. patikrina skundžiamą 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendį tik dalyje dėl automobilio konfiskavimo.

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.

9. Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

10. Nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

11. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, byloje nustatyta ir tai, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso būtent S. T., t. y. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias S. T. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai yra S. T. buvo nustatytas 2,42 ir 2,33 promilių neblaivumas. Jo pavojingumą visuomenei dar labiau patvirtina ir tai, kad jis ne tik, kad vairavo būdamas neblaivus, bet tai darė dienos metu (15.34 val.) bei nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, po ko, įvykio liudininkas D. K., ištempęs S. T. automobilį, pastebėjęs, jog jo veiksmai nekoordinuoti ir užuodęs nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, iš S. T. atėmė automobilio raktelius ir pranešė BPC (b. l. 39). Šios aplinkybės patvirtina, kad S. T. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl S. T. byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

13. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. T. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Iš paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, aiškiai suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Ši aplinkybė rodo S. T. neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog S. T., sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog, net ir atleidus S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. S. T. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

14. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad automobilis, kurio pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinė kana Lietuvoje yra 1950 Eur su PVM, yra reikalingas ne tik jam, bet ir šeimai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik S. T., tačiau ir jo šeimos narius. Vien tai, kad dėl S. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas ar jo šeimos nariai gali patirti nepatogumų ar suvaržymų, nesant kitoms esminės aplinkybėms, nėra pagrindas konstatuoti, kad turto konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, patiriami S. T. ir jo šeimos narių nepatogumai, susiję su transporto priemonės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą.

15. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido pagrįstai. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra tikslinga, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė S. T. būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas atmetas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė I. Bekerė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. vasario 17 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir patikslinta pažyma, kuriose nurodyta, kad už atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija mano, kad tokia išlaidų suma už atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. suteiktą teisinę pagalbą yra protinga ir proporcinga atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš S. T. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. T. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas