Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei G. L., nedalyvaujant atsakovui R. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui R. L., dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai ieškovės nurodytu adresu siųsti du kartus, tačiau grįžo neįteikti, su atžyma „neatsiėmė“ (b. l. 11, 16). Procesiniai dokumentai atsakovui R. L. 2013-11-21 įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdžių metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad nuo 2009 m. spalio mėnesio ieškovė G. L. atsakovo R. L. nematė. Ieškovės teigimu, atsakovas gyvena užsienyje, ieškovė su juo yra susisiekusi internetu, atsakovas pasakė, kad iš užsienio nebegrįš, turi draugę. Pasakė, kad jeigu ieškovė nori skirtis, tai gali skirtis viena.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog šalys susituokė 2008-08-08, įrašo Nr. 1619. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 5). VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažymos patvirtina, kad šalys neturi jų vardu įregistruotų transporto priemonių (b. l. 7, 8).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Ieškovė nurodė, jog šalys kreditorių neturi.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Ieškovė sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė neanalizuoti kaltės priežasčių, todėl šios aplinkybės neįrodinėtinos (LR CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra fakto klausimai, nustatinėjami pirmosios instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs sutuoktinių išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, abipuses konfliktines situacijas, nulėmusias faktinį šeimos iširimą, sprendžia, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, t. y. kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2009). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad santuoka faktiškai iširusi, kad abu sutuoktiniai nenori susitaikyti, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas santuokos išsaugoti taip pat nenori. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalys santuoką sudarė skubotai, gyvendami santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Be to, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į ieškovės paaiškinimus, laiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės - LR CK 3.61 str. 2 d.

Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, kadangi išieškotina suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt.) (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendž i a:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. L., a/k (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2008-08-08 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1619, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę -(duomenys neskelbtini) pavardę, atsakovui palikti (duomenys neskelbtini) pavardę.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.