Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-2399-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2A-2399-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00309-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
Ieškovas
Z. B.
Atsakovas
I. P., V. P.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 17 notarų biuras
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2399-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00309-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;121.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams I. P. ir V. P. (V. P.) dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17 notarų biuras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp atsakovų I. P. ir V. P. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį.

Nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį V. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu (baudžiamoji byla Nr. l-154-149/2011). Šiuo nuosprendžiu ieškovės naudai iš V. P. priteista 30 000 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai paliko nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio nepakeistą. 2012 m. sausio 5 d. vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei I. Beliačic. Antstolė 2012 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. 0011/12/00048 ją informavo, kad skolininkas V. P. ir jo sutuoktinė I. P. 2010 m. rugsėjo 20 d. pasirašė Turto pasidalinimo sutartį. Visas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu, perėjo atsakovės I. P. nuosavybėn. Teigė, kad atsakovai, sudarydami šią povedybinę sutartį, siekė, kad ieškovė negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš sutuoktinių turto. Kadangi povedybinė sutartis buvo sudaryta po to, kai 2009 m. buvo pardėtas ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, todėl atsakovai, sudarydami ginčijamą sutartį, įvertino savo turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. atsakovai sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovei I. P. asmeninėn nuosavybėn atiteko 0,2500 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, 0,1368 ha žemės sklypas, butas, pastatas ir ½ dalis pastatų ir kitų statinių; pagal sutartį V. P. kompensacijos už savo turto dalį iš sutuoktinės atsisakė. Sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nuspręsta išieškoti iš V. P. ieškovės naudai 30 000 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovui V. P. įregistruota nuosavybės teisė į pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės pateikta informacija įrodo, kad atsakovui priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 2 500 Lt, ir parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta 24 000 Lt, bus priverstinai realizuoti padengti skolininko vardu esančioms skoloms. Atsakovė I. P. yra UAB „Pavilona” vienintelė akcininkė, o bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 35 000 Lt, įregistravimo data – 2000 m. gegužės 31 d. UAB „Pavilona“ priklausantis nekilnojamasis turtas: 0.1236 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), šių daiktų bendra rinkos vertė – 43 000 Lt; poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 69 800 Lt.

Spręsdamas dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, teismas nustatė, kad kreditorius (ieškovė) Z. B. turi galiojančią 50 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą V. P. Antstolė jau areštavo atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, įvertintą 2 500 Lt, ir parduotuvę, įvertintą 24 000 Lt. Pats atsakovas nurodė, kad turi 3 000 – 4 000 Lt vertės traktorių. Kito asmenine nuosavybės teise priklausančio turto skolininkas neturi. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi padalintas ne visas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nustatyta, kad atsakovė I. P. yra vienintelė UAB „Pavilona“ akcininkė, o juridinis asmuo įregistruotas po santuokos sudarymo (1990 m.), todėl šis turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. UAB „Pavilona“ turi turto, kurio vertė daugiau nei dvigubai didesnė nei ieškovės reikalavimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad net ir sudarius sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, kreditorius gali patenkinti savo reikalavimus, skolininko nemokumo sąlygos nėra. Nenustačius skolininko nemokumo, kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės teises.

Konstatavus šias aplinkybes, teismas dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų nepasisakė, nurodydamas, kad jos tampa teisiškai nereikšmingos.

Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius kitas actio Pauliana taikymo sąlygas, ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.). Ieškovė apie turto pasidalijimo sutartį sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. sausio 18 d., o ieškinys teisme gautas 2013 m. vasario 7 d., t.y. praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Be to, ginčijama sutartis užregistruota Vedybų sutarčių registre 2010 m. rugsėjo 20 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, šioje byloje taikytina ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas nagrinėjamoje byloje, nenustatė, o ieškovė visą laiką naudojosi profesionalaus teisininko, t.y. adv. V. A. pagalba, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės asmeninės savybės ir patirtis galėjo sutrukdyti laiku įgyvendinti teisę dėl kreipimosi į teismą (CK 1.131 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis ir byloje nesančiais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.). Povedybinė sutartis buvo sudaryta po to, kai 2009 m. buvo pardėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos. Taigi atsakovai, sudarydami šią sutartį, akivaizdžiai siekė nesąžiningai išvengti išieškojimo iš bendrai įgyto turto, o tuo buvo pažeisti ieškovės turtiniai interesai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turi traktorių, kurio vertė 3000-4000 Lt, todėl teismo išvados, kad atsakovas yra mokus, nepatvirtintos įrodymais.

2) Teismas, taikydamas ieškinio senaties terminą, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė Z. B. apie atsakovų turto pasidalijo sutartį sužinojo tik 2012 m. liepos 11 d., t.y. kai šią informaciją gavo iš antstolio, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieškovės socialinę padėtį ir ieškinio senatį atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl ieškovės kaltės. Teismo teiginys, kad ieškovė naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, taip pat neatitinka tikrovės, nes ieškovei dėl sunkios materialinės padėties teisinė pagalba paskirta tik nuo 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovai I. P. ir V. P. bei trečiasis asmuo Vilniaus m. 17 notarų biuras atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) Z. B. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu, todėl, nesant būtinumui gauti papildomus paaiškinimus, žodinis bylos nagrinėjimas neskirtinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamą praktiką, actio Pauliana taikymui būtinos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2012). Tik esant nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareikštą ieškinį dėl 2010 m. rugsėjo 20 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), konstatavo, kad ginčijamu sandoriu atsakovas V. P. netapo nemokus, todėl, nesant vienos iš actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos (kreditoriaus teisių pažeidimo), nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.). Nustatinėjant, ar dėl ginčijamo sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Bylos duomenys įrodo, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovė I. P. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris iki tol priklausė sutuoktiniams (atsakovams) V. P. ir I. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o būtent: 0,2500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini); 0,1368 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini), statinys ir kitų ½ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš to akivaizdu, kad, sudarydami ginčijamą sandorį, atsakovas V. P. sumažino turto, iš kurio gali būti tenkinami apeliantės (ieškovės) Z. B. turtiniai reikalavimai, mastą, tačiau, neatsižvelgiant į tai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovai turi ir kito nekilnojamojo turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 26 041 Lt. Be to, atsakovų santuokos metu buvo įsteigta UAB „Pavilona“, kurios įstatinis kapitalas sudaro 35 000 Lt, bendrovės turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypo, pastato, negyvenamųjų patalpų) vidutinė rinkos vertė sudaro 112 800 Lt. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo V. P. turimą (registruotą ir neregistruotą) kilnojamąjį turtą, įskaitant pinigines lėšas, tačiau jis (atsakovas) yra V. P. personalinės įmonės savininkas. Duomenų apie gaunamas pajamas iš šios ar kitos veiklos byloje nenustatyta. Atsakovo V. P. vardu registruotos nuosavybės teisės į pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 28 250 Lt. Nurodytas atsakovo turtas jau yra areštuotas antstolės R. Beliačic ir, kaip nurodyta antstolės, bus realizuotas, siekiant įvykdyti apeliantės (ieškovės) Z. B. 50 000 Lt turtinius reikalavimus atsakovo V. P. atžvilgiu. Taigi šiuo metu didžioji dalis apeliantės, kaip kreditorės, reikalavimų atsakovui V. P. jau yra užtikrinti nekilnojamojo turto areštu. Be to, kaip nustatyta, nepriklausomai nuo sudaryto ginčijamo sandorio, dėl kurio atsakovas V. P. neteko dalies nekilnojamojo turto, atsakovas kartu su sutuoktine (atsakove) I. P. turi ir kito bendro turto, kuris iš esmės būtų pakankamas likusiems apeliantės reikalavimams patenkinti. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad dar 2011 m. lapkričio 16 d. raštu atsakovė I. P. siūlė Z. B. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 126,18 kv.m butą, esantį (duomenys neskelbtini), mainais į jai (ieškovei) priteistą 50 000 Lt žalos atlyginimą, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovai nesiekia išvengti atsiskaitymo su ieškove.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos apeliantės, kaip kreditorės, teisės.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš actio Pauliana būtinų sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo, todėl buvo teisinis pagrindas pareikštą ieškinį atmesti.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Viena actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Anot apeliantės, apie atsakovų turto pasidalijo sutartį ji sužinojo tik 2012 m. liepos 11 d., tačiau tai neatitinka byloje esančių duomenų. 2012 m. sausio 18 d. rašte, kuris buvo adresuotas atsakovams, apeliantė nurodė, kad yra ruošiamas ieškinys dėl tokios sutarties nuginčijimo, iš to darytina išvada, jog apie ginčijamą sandorį ji sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. sausio 18 d. Kadangi apeliantės ieškinys teismui buvo išsiųstas paštu 2013 m. vasario 5 d., todėl, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.). Vienok toks terminus buvo praleistas ne itin ilgą laikotarpį (vieną mėnesį), byloje nėra duomenų, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-149/2011 apeliantė (ieškovės) Z. B. naudojosi ar turėjo finansinių galimybių pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis, siekiant tinkamai atstovauti savo teises, bei įvertinus tai, kad Z. B. reikalavimai atsakovui V. P. atsirado dėl šio padarytų nusikalstamų veikų, todėl spręstina, kad, neatnaujinus praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 2 d.), būtų nepagrįstai apribotos apeliantės (ieškovės) Z. B. teisės į jos pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau, nustačius, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorės (apeliantės) teisės, ši faktinė aplinkybė neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo procesiniam sprendimui.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. l d. l p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus apeliantės (ieškovės) Z. B. apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.7) S-1346 apeliantė (ieškovė) Z. B. buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atidėjo apeliantei 750 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, netinkamai nustatė už skundą mokėtiną žyminį mokestį. Kadangi pareikštu ieškiniu apeliantė visa apimtimi ginčijo 2010 m. rugsėjo 20 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, kuriuo perleisto nekilnojamojo turto vertė sudaro 540 738,50 Lt, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 9 407 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, apeliantė skundė teismo sprendimą visa apimtimi, prašydama pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, todėl ir už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma lygi 9 407 Lt (80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.7) S-1346 apeliantė (ieškovė) Z. B. buvo iš dalies (50 proc.) atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, atmetus apeliacinį skundą, likusi žyminio mokesčio dalis, sudaranti 4 704 Lt, priteistina iš apeliantės (ieškovės) Z. B. valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d.; MAĮ 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) Z. B. (duomenys neskelbtini) 4 704 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėZita Smirnovienė