- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- A-662-3201-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00328-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde (b. l. 4-5) Kauno apygardos administracinio teismo prašė priteisti iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) pareiškėjui 7 778,53 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (2 mėnesius 7 dienas) nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. vasario 29 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-912-428/2011, kuriuo panaikino įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos ir laikė, jog pareiškėjas atleistas iš tarnybos Panevėžio teritorinėje muitinėje pagal teismo sprendimą nuo jo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė 3 472,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011-12-22), 17 362,80 Lt 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, palūkanas, neturtinę žalą ir teismo išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė tik dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Likusioje dalyje sprendimas buvo paliktas galioti. Iš to seka, kad pareiškėjas iš tarnybos muitinėje buvo atleistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2011 m. gruodžio 22 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, taip pat iš esmės analogiškai atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarką reguliuoja ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 56 straipsnio 1 dalis. DK 141 straipsnio 3 dalis nustato kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Rėmėsi Statuto 1 straipsnio 3 dalimi ir teigė, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta garantija taikytina ir buvusiems muitinės pareigūnams. Nurodė, jog Kauno teritorinė muitinė privalėjo su pareiškėju visiškai atsiskaityti jo atleidimo iš tarnybos dieną – 2011 m. gruodžio 22 d., tačiau atsakovas atsiskaityti uždelsė ne dėl pareiškėjo kaltės. 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 34 buvo pervesta 38 958,82 Lt vidutinio darbo užmokesčio, o mokėjimo pavedimu Nr. 35 – 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, taip pat mokėjimo pavedimu Nr. 36 – 560,14 Lt teismo išlaidoms atlyginti. Apie sprendimo įvykdymą atsakovas informavo pareiškėją 2012 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1B-6.12-1216, kuriame nurodė, kad teismo sprendimą įvykdė pilnai. Pareiškėjas su tuo nesutiko, neskundė atsakovo veiksmų, tačiau kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nes manė, jog atsakovas privalėjo išmokėti trūkstamus 10 556,58 Lt (4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atskaičius mokesčius). Po kreipimosi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, 2012 m. vasario 29 d. atsakovas pareiškėjui pervedė trūkstamą 10 556,58 Lt sumą. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtino, kad atsakovas uždelsė su pareiškėju atsiskaityti 2 mėnesius ir 7 dienas. Iš to seka, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalį atsakovas už nurodytą laikotarpį privalo pareiškėjui sumokėti vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio kompensaciją. Pareiškėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 3 472,56 Lt, todėl atsakovas už uždelstą laikotarpį privalo sumokėti 7 778,53 Lt (3 472,56 Lt x 2 mėn. + 3 472,56 Lt x 0,24 mėn. arba 7 d. = 7 778,53 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (b. l. 10-11) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. pavedimu atsakovas pareiškėjui pervedė, jo manymu, trūkstamus 10 556,58 Lt. Tuo pagrindu pareiškėjas padarė išvadą, kad atsakovas uždelsė su juo atsiskaityti 2 mėnesius ir 7 dienas. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš Kauno teritorinės muitinės: 3 472,56 Lt sumą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. (atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 38 958,82 Lt, atskaičius mokesčius), 17 362,80 Lt (neatskaičius mokesčių) – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, įskaitant pareiškėjui jau išmokėtą 13 890 Lt dydžio 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 6 d. lydraščiu Nr. 1-912-428/11 išsiuntė Kauno teritorinei muitinei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties nuorašą. Reali galimybė Kauno teritorinei muitinei pradėti vykdyti šią teismo nutartį bei iš dalies pakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą atsirado tik 2012 m. sausio 10 d., kai Kauno teritorinėje muitinėje buvo gauti minėti procesiniai dokumentai. Atsakovas, 2012 m. sausio 10 d. gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2012 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1B-6.12-522 kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti atsiskaitomosios banko sąskaitos, į kurią jis pageidautų gauti teismo priteistas išmokas, rekvizitus. 2012 m. sausio 16 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame jis nurodė savo atsiskaitomosios banko sąskaitos rekvizitus ir išreiškė prašymą raštu gauti iš atsakovo išsamų teismo priteistų išmokų apskaičiavimą. Atsakovas 2012 m. sausio 24 d. pateikė atsakymą, kuriame detaliai išdėstė prašomą informaciją. Šiame rašte atsakovas pareiškėją informavo, kad iš priskaičiuotos 65 151,84 Lt sumos išskaičiuota jau anksčiau išmokėta 4 mėnesių išeitinė išmoka – 13 890,23 Lt. 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimais Nr. 34, Nr. 35 ir Nr. 36 visos sumos buvo pervestos į pareiškėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjo atstovo paaiškinimą, Kauno teritorinės muitinės 2012 m. sausio 24 d. rašto Nr. 1B-6.12-1216 ir pareiškėjo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo turinį, darė išvadą, kad pareiškėjas reikalauja vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iš esmės dėl to, kad atsakovas laiku neišmokėjo 4 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinės išmokos dalies. Teismas nurodė ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad procesinių sprendimų išsiuntimą atlieka apygardų administraciniai teismai. Statuto 56 straipsnio 1 dalis numato, kad su atleidžiamu pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Muitinės statuto 53 straipsnio 2 ir 4 dalys numato galimybę išeitinę išmoką atskirais atvejais išmokėti per keletą mėnesių po atleidimo iš tarnybos muitinėje. Išanalizavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties turinį (motyvuojamąją ir rezoliucines dalies), teismas darė išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai aiškiai ir vienareikšmiškai nusprendė, kad iš pareiškėjui išmokėtinos 5 mėnesių 17 362,80 Lt dydžio išeitinės išmokos turi būti išskaičiuota jau anksčiau jam išmokėta 13 890,23 Lt (atskaičius mokesčius – 10 556,58 Lt) 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad atsakovas laiku ir visiškai atsiskaitė su pareiškėju 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimais Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36. Teismo vertinimu, 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 637 pervesta 10 556,58 Lt suma yra aiškiai perteklinė, o ją gavęs pareiškėjas praturtėjo be pagrindo. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad minėta suma buvo iš esmės išmokėta tik siekiant išvengti teisminių ginčų ateityje. Teismas pabrėžė, kad su pareiškėju visiškai buvo atsiskaityta iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir per protingą terminą. 2011 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas realiai muitinėje nedirbo, taip pat teismui nebuvo pateikta duomenų, jog Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną pareiškėjas buvo Kauno teritorinės muitinės patalpose arba tą pačią dieną pateikė savo sąskaitos banke rekvizitus ir todėl atsakovas turėjo realią galimybę sumokėti priteistas sumas anksčiau negu jos buvo realiai pervestos į pareiškėjo nurodytą sąskaitą (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Teismas byloje sprendžiamo ginčo kontekste taip pat analizavo DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir rėmėsi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2000/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2006, 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008 ir kt.).
III.
Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 34-37), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Nurodo, kad 65 151,84 Lt jam išmokėtina suma lieka jau atmetus anksčiau jam išmokėtą 13 890 Lt dydžio keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Pažymi, jog atsakovas Kauno teritorinė muitinė 65 151,84 Lt sumą (atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas) jam turėjo išmokėti 2011 m. gruodžio 22 d., t. y. Lietuvos vyriausiojo teismo nutarties priėmimo ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną. Tačiau atsakovas 2012 m. sausio 23 d. jam išmokėjo tik 51 261,61 Lt (atskaičius mokesčius ir įmokas). Apie šį raštą atsakovas jį informavo kitos dienos raštu Nr. 1B-6.12-1216. Atsakovas nurodė, kad iš 65 151,84 Lt sumos išskaičiuoja jau išmokėtą išeitinę išmoką už 4 mėnesius. Vėliau 2012 m. vasario 29 d. raštu Nr. 1B-4.30-3325, adresuotu Kauno apygardos administraciniam teismui, atsakovas pervedė trūkstamą sumą.
Pareiškėjo teigimu, visiškai nepagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsakyti atsakovo atstovės teiginiai, jog 2012 m. vasario 29 d. mokėjimas buvo atliktas tik siekiant išvengti teisminių ginčų ateityje. Priešingai, atsakovas tokį mokėjimą privalėjo atlikti, kad baigtų vykdyti teismo sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią nepagrįstą teismo posėdžio metu išsakytą atsakovo poziciją palaikė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje nebuvo sprendžiamas jo praturtėjimo be pagrindo klausimas. Nurodo, jog negalima teigti, kad atsakovas tik 2012 m. vasario 29 d. pavedimu jam pavėluotai išmokėjo būtent išeitinę kompensaciją. Atsakovas pagal teismo sprendimą jam turėjo išmokėti dar neišmokėtą išeitinę išmoką tik už vieną mėnesį, t. y. tik 3 472,56 Lt (išeitinė išmoka už keturis mėnesius jau buvo išmokėta anksčiau). Tuo tarpu atsakovas 2012 m. vasario 29 d. dieną jam išmokėjo keturių mėnesių darbo užmokestį. Nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, jog atsakovas uždelsė išmokėti tiek darbo užmokestį, tiek ir išeitinę išmoką.
Pažymi, kad atsakovas susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d nutartimi galėjo jau tą pačią dieną jo atstovui atvykus į teismą išklausyti procesinio sprendimo. Nebuvo jokios būtinybės laukti iki sprendimo nuorašą gaus paštu, kas įvyko 2012 m. sausio 10 d. Atsakovui taip pat nebuvo jokio pagrindo raštu kreiptis į pareiškėją prašant pateikti kredito įstaigos sąskaitos rekvizitus – Panevėžio teritorinė muitinė jau anksčiau ne kartą jam mokėjo su tarnybos santykiais susijusias išmokas (paskutinį kartą mokėdama išeitinę išmoką), taigi jo sąskaitos rekvizitai atsakovui, kaip Panevėžio teritorinės muitinės teisių ir pareigų perėmėjui, turėjo būti žinomi. Atsakovas, 2012 m. sausio 16 d. gavęs jo sąskaitos rekvizitus, sprendimu priteistas pinigų sumas jam pradėjo mokėti ne tą pačią dieną, o tik 2012 m. sausio 23 d. Apie iš dalies įvykdytą teismo sprendimą atsakovas jį informavo savo 2012 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1B-6.12-1216. Nesutikdamas su nurodytame rašte atsakovo pateikiamu teismo sprendimo interpretavimu, pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Sužinojęs apie prašomą išaiškinimą, atsakovas teismo sprendimą įvykdė visiškai, o jo atstovės paaiškinimai, esą prašymas dėl sprendimo išaiškinimo jo nepaskatino atlikti 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo, be to, mokėjimas buvo atliktas tik vengiant tolimesnių teisminių ginčų, yra aiškiai neįtikinantys.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau ši praktika niekaip nepatvirtina jo reikalavimų nepagrįstumo. Teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, esą, su pareiškėju visiškai buvo atsiskaityta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir per protingą terminą. Tačiau su atleidžiamu muitinės pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta atleidimo dieną (DK 141 str. 3, Statuto 56 str. 1 d.). Pažymi, jog darbdavio kaltė nėra svarbi taikant DK 141 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundžiamame sprendime nurodomose 2011 m. balandžio 11d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011, 2012 m. balandžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012 ir 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje A261-1988/2012 formavo administracinių teismų praktiką, kad darbdaviui, dėl neaiškios teisinės situacijos nežinančiam ir negalinčiam žinoti, kokias konkrečias pinigų sumas jis privalo išmokėti atleidžiamam darbuotojui (tarnautojui, pareigūnui), sankcija, numatyta DK 141 straipsnio 3 dalyje, nėra taikoma. Tačiau šuo atveju atsakovas Kauno teritorinė muitinė gerai žinojo, kokias pinigų sumas jam privalo išmokėti, tačiau jų išmokėjimą užvilkino tik dėl savo tarnautojų aplaidumo ir/ar nekompetencijos. Taigi šių bylų ratio decidendi yra iš esmės skirtingas, todėl nurodytomis nutartimis ir sprendimais šioje byloje remtis nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis A492-1779/2012, kuria pasirėmė ir pirmosios instancijos teismas, kaip tik sudaro pagrindą jo skundą tenkinti, o ne jį atmesti, nes atsakovo darbuotojų nesugebėjimas tinkamai apskaičiuoti jam išmokėtinų sumų nelaikytina atsiskaitymo vėlavimą pateisinančia priežastimi.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, jog reali galimybė atsakovui pradėti vykdyti sprendimą atsirado 2012 m. sausio 10 d., gavus nutarties nuorašą. Teigia, jog iš priskaičiuotos 65 151,84 Lt sumos išskaičiuota jau išmokėta 4 mėnesių išeitinė išmoka – 13 890,23 Lt. Iš gautos 51 261,61 Lt mokėtinos sumos už priverstinės pravaikštos laiką, atskaičius 7 689,24 Lt privalomo gyventojų pajamų mokesčio, 1 537,85 Lt asmens socialinio draudimo įmokos ir 3 075,70 Lt privalomo sveikatos draudimo mokesčio, nuo pareiškėjui papildomai priskaičiuotų vidutinio darbo užmokesčio išmokų mokėtina vidutinio darbo užmokesčio suma liko 38 958,82 Lt, kuri 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 34 buvo pervesta į A. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 36 pervesta 560,14 Lt teismo išlaidų ir mokėjimo pavedimu Nr. 35 –3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo teigimu, 2012 m. vasario 28 d. paaiškėjo, kad buvo suklysta išskaičiuojant 4 mėnesių išeitinę išmoką (13 890,23 Lt) iš A. K. apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (65 151,84 Lt). Nurodo, jog atsakovas sąžiningai suklydo atlikdamas minėtus skaičiavimus, o išaiškėjus šiai klaidai, nedelsiant atliko perskaičiavimus ir 2012 m. vasario 28 d. A. K. už priverstinės pravaikštos laiką priskaičiavo 13 890,23 Lt. Nuo šios sumos atskaičius 2 083,53 Lt privalomojo gyventojų pajamų mokesčio, 416,71 Lt asmens socialinio draudimo įmokos, 833,41 Lt privalomo sveikatos draudimo mokesčio, mokėtina išeitinės išmokos suma lieka 10 556,58 Lt, kurią 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 637 nedelsiant pervedė į pareiškėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Kauno teritorinės muitinės nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas delsė atsiskaityti su pareiškėju, tačiau priešingai, visi ankščiau paminėti Kauno teritorinės muitinės atlikti veiksmai tik patvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė nedelsė atsiskaityti su A. K., o siekė atlikti ir atliko visus veiksmus turėdama tikslą visiškai įvykdyti teismo sprendimą. Šiame kontekste taip pat pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, kurioje buvo nutarta atmesti A. K. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas tokiu būdu, kaip buvo nurodyta minėtame sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog atsakovas laiku ir visiškai atsiskaitė su pareiškėju. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde teigia, jog, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, atsakovas visiškai su juo turėjo atsiskaityti jo atleidimo dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 22 d., tačiau atsakovas 2012 m. sausio 23 d. išmokėjo pareiškėjui 51 261,61 Lt, o 2011 m. vasario 29 d. išmokėjo likusią sumą. Dėl to, jog su pareiškėju buvo uždelsta atsiskaityti, pareiškėjo teigimu, atsakovas jam turi išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. K2-71 ir pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal teismo sprendimą nuo jo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė pareiškėjo naudai 3 472,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 30 d. atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 17 362,80 Lt (5 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, įskaitant pareiškėjui jau anksčiau išmokėtą 13 890 Lt dydžio 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas (198 Lt) už laiku neišmokėtas sumas bei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 562,14 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies: panaikino sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų (198 Lt) priteisimo, sumažino priteistą 562,14 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumą iki 560,14 Lt, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kauno teritorinė muitinė nustatė, jog apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už A. K. priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė 65 151,84 Lt (b. l. 6). 2012 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimais Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36 pareiškėjui buvo pervesta 38 958,82 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką, 560,14 Lt teismo išlaidų ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 637 pareiškėjui buvo pervesta 10 556,58 Lt suma (4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, atskaičius mokesčius) (prijungta administracinė byla Nr. I-912-428/2011, b. l. 64-67, t. III).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigė, jog iš apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos išskaičiuotina 4 mėnesių išeitinė išmoka (13 890,23 Lt), kadangi tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek iš apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties matyti, jog pareiškėjui išmokėtos 13 890 Lt dydžio keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos nebuvo pagrindo išskaičiuoti iš pareiškėjui priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinį pravaikštos laiką. Pagal bylos duomenis, atsakovas suprato, kad iš pareiškėjui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos nepagrįstai išskaičiavo 4 mėnesių išeitinę išmoką (13 890 Lt), tai patvirtina 2012 m. vasario 29 d. pareiškėjui pervesta pinigų suma bei atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendime nepagrįstai nustatė, jog atsakovas su pareiškėju visiškai ir laiku atsiskaitė 2012 m. sausio 23 d., o 2012 m. vasario 29 d. pervesta 10 556,58 Lt suma yra perteklinė. Tačiau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 56 straipsnio 1 dalyje numatyta bendro pobūdžio taisyklė, jog atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio Statuto 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. To paties statuto 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną yra numatyta Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš tarnybos muitinėje buvo atleistas įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu 2011 m. gruodžio 22 d. Kadangi pareiškėjas iš tarnybos muitinėje buvo atleistas teismo sprendimu, neatsiskaičius atsakovui su pareiškėju po teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytinas ne DK 141 straipsnis, numatantis atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, o DK 300 straipsnis, kuriame numatytos teismo priimto sprendimo darbo byloje neįvykdymo pasekmės. Darbo kodekso 300 straipsnyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis gali būti taikomas nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą, kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo kreipėsi 2012 m. balandžio 4 d. (b. l. 8), o atsakovas, bylos duomenimis, visiškai su pareiškėju atsiskaitė, t. y. įvykdė teismo sprendimą 2012 m. vasario 29 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes (atsakovo ir pareiškėjo veiksmus) bei atsižvelgusi į suformuotą teismų praktiką sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, į tai, jog tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, atsakovas buvo įvykdęs teismo sprendimą, konstatuoja, kad taikyti DK 300 straipsnį ir išieškoti pareiškėjui darbo užmokestį nėra pagrindo.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1485) 97 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 97 straipsnio 3 dalį, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.
Nors pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendime nepagrįstai nustatė, jog atsakovas su pareiškėju visiškai ir laiku atsiskaitė 2012 m. sausio 23 d., tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, kuris nenaikintinas, tačiau jo motyvai pakeičiami. Pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.