- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-31
- Bylos Nr.
- Iv-849-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00328-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
- priteisti iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės pareiškėjo A. K. naudai 7778,53 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (2 mėnesius 7 dienas) - nuo 2011-12-22 iki 2012-02-29.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011-07-18 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-912-428/2011, kuriuo panaikino įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos ir laikė, jog pareiškėjas atleistas iš tarnybos Panevėžio teritorinėje muitinėje pagal teismo sprendimą nuo jo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė 3472,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-06-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011-12-22), 17362,80 Lt 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, palūkanas, neturtinę žalą ir teismo išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-22 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė tik dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Likusioje dalyje sprendimas buvo paliktas galioti. Iš to seka, kad pareiškėjas iš tarnybos muitinėje buvo atleistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2011-12-22. DK 141 str. 1 d. nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, taip pat iš esmės analogiškai atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarką reguliuoja ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 56 str. 1 d. DK 141 str. 3 d. nustato kad, kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Muitinės statuto 1 str. 3 d. nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, todėl DK 141 str. 3 d. numatyta garantija taikytina ir buvusiems muitinės pareigūnams. Kauno teritorinė muitinė privalėjo su pareiškėju visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną – 2011-12-22, tačiau atsakovas atsiskaityti uždelsė ne dėl pareiškėjo kaltės. 2012-01-23 mokėjimo pavedimu Nr. 34 buvo pervesta 38958,82 Lt vidutinio darbo užmokesčio, o mokėjimo pavedimu Nr. 35 – 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, taip pat mokėjimo pavedimu Nr. 36 - 560,14 lt teismo išlaidoms atlyginti. Apie sprendimo įvykdymą atsakovas informavo pareiškėją 2012-01-24 raštu Nr. 1B-6.12-1216, kuriame nurodė, kad teismo sprendimą įvykdė pilnai. Pareiškėjas su tuo nesutiko, neskundė atsakovo veiksmų, tačiau kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nes manė, jog atsakovas privalėjo išmokėti trūkstamus 10556,58 Lt (4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atskaičius mokesčius). Po kreipimosi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, 2012-02-29 atsakovas pareiškėjui pervedė trūkstamą 10556,58 Lt sumą. Tai patvirtina, kad atsakovas uždelsė su pareiškėju atsiskaityti 2 mėnesius ir 7 dienas. Iš to seka, kad pagal DK 141 str. 3 d. atsakovas už nurodytą laikotarpį privalo pareiškėjui sumokėti vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio kompensaciją. Pareiškėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 3472,56 Lt, todėl atsakovas už uždelstą laikotarpį privalo sumokėti 7778,53 Lt (3472,56 Lt x 2 mėn. + 3472,56 lito x 0,24 mėn. arba 7 d. = 7778,53 Lt). Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad trūkstamą 10556,58 Lt sumą atsakovas turėjo visas galimybes išmokėti iš karto po LVAT nutarties paskelbimo, o dėl atsakovo apsirikimo pareiškėjo kaltės nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 10-11) nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad LVAT 2011-12-22 priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė tik dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. 2012-02-29 pavedimu atsakovas pareiškėjui pervedė jo manymu trūkstamus 10556,58 Lt. Tuo pagrindu pareiškėjas padarė išvadą, kad atsakovas uždelsė su juo atsiskaityti 2 mėnesius ir 7 dienas. Kauno apygardos administracinis teismas 2011-07-18 sprendimu priteisė pareiškėjui iš Kauno teritorinės muitinės: 3472,56 Lt sumą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-06-30 iki 2011-12-22 (atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 38958,82 Lt, atskaičius mokesčius), 17362,80 Lt (neatskaičius mokesčių) - 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, įskaitant pareiškėjui jau išmokėtą 13890 Lt dydžio 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. ABTĮ 97 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kuriuo veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-01-06 lydraščiu Nr. 1-912-428/11 išsiuntė Kauno teritorinei muitinei LVAT 2011-12-22 nutarties nuorašą. Reali galimybė Kauno teritorinei muitinei pradėti vykdyti šią teismo nutartį bei iš dalies pakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2011-07-18 sprendimą atsirado tik 2012-01-10, kai Kauno teritorinėje muitinėje buvo gauti minėti procesiniai dokumentai. Atsakovas, 2012-01-10 gavęs LVAT nutartį, 2012-01-12 raštu Nr. 1B-6.12-522 kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti atsiskaitomosios banko sąskaitos, į kurią jis pageidautu gauti teismo priteistas išmokas, rekvizitus. 2012-01-16 buvo gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame jis nurodė savo atsiskaitomosios banko sąskaitos rekvizitus ir išreiškė prašymą raštu gauti iš atsakovo išsamų teismo priteistų išmokų apskaičiavimą. Atsakovas 2012-01-24 pateikė atsakymą, kuriame detaliai išdėstė prašomą informaciją. Šiame rašte atsakovas pareiškėją informavo, kad iš priskaičiuotos 65151,84 Lt sumos išminusuota jau anksčiau išmokėta 4 mėnesių išeitinė išmoka - 13890,23 Lt. 2012-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 34, Nr. 35 ir Nr. 36 visos sumos buvo pervestos į pareiškėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
Tiek atsakovas, tiek atsakovo atstovė nurodė, kad 2012-02-28 atsakovas nusprendė, kad buvo suklysta išminusuojant 4 mėnesių išeitinę išmoką (13890,23 Lt) iš pareiškėjui apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (65151,84 Lt). Nuo šios sumos atskaičius 2083,53 Lt privalomą gyventojų pajamų mokestį, 416,71 Lt asmens socialinio draudimo įmoką ir 833,41 Lt privalomo sveikatos draudimo mokestį, 4 mėnesių išeitinės išmokos mokėtina suma liko 10556,58 Lt, kurią 2012-02-29 mokėjimo pavedimu Nr. 637 atsakovas pervedė į pareiškėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Dėl to visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsakovas privalėjo su juo visiškai atsiskaityti jo atleidimo iš tarnybos dieną – 2011-12-22 (LVAT 2011-12-22 nutarties administracinėje byloje Nr. A- 756-3741/2011 priėmimo dieną), tačiau nepagrįstai uždelsė su juo atsiskaityti 2 mėnesius ir 7 dienas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš proceso dalyvių teismui pateiktų įrodymų, taip pat prijungtos administracinės bylos Nr. I-912-428/2011 dokumentų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2010-06-28 įsakymu Nr. 2K-71 nuo 2010-06-30 buvo atleistas iš Panevėžio teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininko pareigų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Muitinės statutas) 55 str. 1 d. 8 p. pagrindu (dėl pareigybės panaikinimo). Kadangi atsakovas pareiškėją atleido nesilaikydamas Muitinės kodekso 54 str. 7 d. numatyto 4 mėnesių įspėjimo apie pareigybės naikinimą termino, todėl šį pažeidimą kompensavo išmokėdamas 8392,99 Lt dydžio kompensaciją už įspėjimo laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-09-26. Pareiškėjas su atleidimu ir tarnybos nesutiko ir įsakymą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. 2011-07-18 sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas nusprendė: panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010-06-28 įsakymą Nr. K2‑71 ir pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal teismo sprendimą nuo jo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė pareiškėjo naudai 3472,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-06-30 atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 17362,80 Lt (5 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, įskaitant pareiškėjui jau anksčiau išmokėtą 13890 Lt dydžio 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas (198,00 Lt) už laiku neišmokėtas sumas bei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 562,14 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Šiame sprendime teismas konstatavo teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, kad atleidus pareiškėją iš tarnybos jam buvo išmokėta Muitinės Statuto 53 str. 2 d. 3 p. numatyta 4 mėnesių 13890,23 Lt dydžio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (šią aplinkybę proceso dalyviai iš esmės pripažįsta), todėl į pareiškėjui iš atsakovo priteistiną 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos 17362,80 Lt sumą turi būti įskaityta išmokėta 4 mėnesių (13890,23 Lt dydžio) vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. LVAT 2011-12-22 nutartimi 2011-07-18 KAAT sprendimą pakeitė iš dalies: panaikino sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų (198 Lt) priteisimo, sumažino priteistą 562,14 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumą iki 560,14 Lt, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. LVAT minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 297 str. 4 d. nuostatas ir pagrįstai priteisė DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos – 2010 -06-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2011-12-22. LVAT taip pat pabrėžė, kad į priteisiamą sumą pagrįstai buvo įskaityta pareiškėjui jau išmokėta 13890,23 Lt dydžio (4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) išeitinė išmoka. KAAT 2012-01-06 lydraščiu Nr. 1-912-428/11 išsiuntė atsakovui LVAT 2011-12-22 nutarties nuorašą. Atsakovas minėtą procesinį dokumentą gavo 2012-01-10. Atsakovas 2012-01-12 raštu Nr. 1B-6.12-522 kreipėsi į pareiškėją dėl atsiskaitomosios banko sąskaitos duomenų, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą – pervesti priteistas pinigų sumas. 2012-01-16 (reg. Nr. 4B-496) pareiškėjas pateikė atsakovui prašomus duomenis ir prašymą pateikti išmokėtinų sumą paskaičiavimą. Atsakovas 2012-01-24 (reg. Nr.lB-6.12-1216) pateikė atsakymą dėl teismo priteistų išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo. Pareiškėjas minėto akto neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. 2012-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36 pareiškėjui buvo pervestos 38958,82 Lt, 560,14 Lt teismo išlaidų ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos. 2012-02-29 mokėjimo pavedimu Nr. 637 pareiškėjui buvo pervesta 10556,58 Lt suma (4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, atskaičius mokesčius). 2012-03-15 KAAT pareiškėjas pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir nurodė, kad jam nepagrįstai iš mokėtinų sumų buvo išminusuota 4 mėnesių išeitinė išmoka.
Įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjo atstovo paaiškinimą, KTM 2012-01-24 rašto Nr. 1B-6.12-1216 ir pareiškėjo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas reikalauja vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iš esmės dėl to, kad atsakovas laiku neišmokėjo 4 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinės išmokos dalies. ABTĮ 97 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kuriuo veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. ABTĮ ir teismų praktikos šiuo klausimu analizė patvirtina, kad šiuos veiksmus (procesinių sprendimų išsiuntimą) atlieka apygardų administraciniai teismai. Muitinės statuto 56 str. 1 d. numato, kad su atleidžiamu pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Muitinės statuto 53 str. 2 d., 4 d. numato galimybę išeitinę išmoką atskirais atvejais išmokėti per keletą mėnesių po atleidimo iš tarnybos muitinėje. Išanalizavęs 2011-07-18 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, LVAT 2011-12-22 nutarties turinį (motyvuojamąją ir rezoliucines dalies), teismas daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai aiškiai ir vienareikšmiškai nusprendė, kad iš pareiškėjui išmokėtinos 5 mėnesių 17362,80 Lt dydžio išeitinės išmokos turi būti išminusuota jau anksčiau jam išmokėta 13890,23 Lt (atskaičius mokesčius - 10556,58 Lt) 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad atsakovas laiku ir visiškai atsiskaitė su pareiškėju 2012-01-23 mokėjimo pavedimais Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36. 2012-02-29 mokėjimo pavedimu Nr. 637 pervesta 10556,58 Lt suma yra aiškiai perteklinė, o ją gavęs pareiškėjas praturtėjo be pagrindo. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad minėta suma buvo iš esmės išmokėta tik siekiant išvengti teisminių ginčų ateityje. Teismas pabrėžia, kad su pareiškėju visiškai buvo atsiskaityta iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir per protingą terminą. 2011-12-22 pareiškėjas realiai muitinėje nedirbo, taip pat teismui nebuvo pateikta duomenų, jog KAAT teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną pareiškėjas buvo Kauno teritorinės muitinės patalpose arba tą pačią dieną pateikė savo sąskaitos banke rekvizitus ir todėl atsakovas turėjo realią galimybę sumokėti priteistas sumas anksčiau negu jos buvo realiai pervestos į pareiškėjo nurodytą sąskaitą (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Teismas byloje sprendžiamo ginčo kontekste taip pat akcentuoja, kad Muitinės statuto 1 str. 2 d., 3 d. numato galimybę, sprendžiant klausimus dėl darbo užmokesčio, taikyti Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas. DK 141 str. 3 d. numato, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 1 – 3 d. nurodyta, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Iš nurodytų DK 141 str. nuostatų matyti, kad straipsnio 3 d. nustatyta (darbdavio) pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu (iš dalies arba visiškai) atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną. Iš kitos pusės, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Šios aplinkybės DK 141 str. taikymo prasme yra būtinos sąlygos šio straipsnio 3 d. numatyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimui. Todėl, taikant DK 141 str. 3 d. nuostatas, yra būtina nustatyti kiekvienos iš šių sąlygų buvimą. Terminas „uždelsimas“ pagal jo panaudojimo prasmę reiškia užvilkinimą (Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 877 psl.) - t. y., kai tai darantis darbdavys žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku neįvykdė tam tikros pareigos ir tai tęsia toliau (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2000/2010, 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012 ir kt., taip pat LAT 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009 ir kt.). Iš to seka, kad pagal DK 141 str. 3 d. normos hipotezę šioje normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tokio fakto nustatymas byloje laikytinas pakankamu darbdavio pareigai sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsirasti. Atsakovui prievolė sumokėti visas su darbo santykiais susijusias sumas turi būti žinoma darbuotojo atleidimo dieną. LAT yra konstatavęs, kad tais atvejais kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimą už visą uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydžio, ši išmoka pagal LAT praktiką nelaikoma neprotingai didelė (2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2006, 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006). Aiškinant DK 141 str. 3 d. turinį akcentuotina, kad šios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti šios normos tikslai gali būti pasiekti bei būti efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir, kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimai. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 str. 3 d. pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas naudojant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. LAT savo jurisprudencijoje pabrėžė (Teismų įstatymo 33 str.), kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, taip pat LVAT 2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011, 2012-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012, 2012-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.