Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui P. L. (P. L.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui išnaudojus visas galimybes įteikti atsakovui P. L. procesinius dokumentus tiesiogiai ir nesant galimybės įteikti atsakovui procesinių dokumentų kitu būdu, procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo šaukimas) atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje CPK 130 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo byloje nepateikė (b. l. 52).

2019 m. vasario 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi D. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad nuomojamame, vieno kambario, su visais patogumais bute gyvena ieškovė ir jos nepilnametis sūnus D. L. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) kiemsarge – valytoja, jos šeimos pajamas sudaro: darbo pajamos 400 Eur per mėnesį, išmoka vaikui 70 Eur per mėnesį, socialinė pašalpa 20 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, atsakovas su sūnumi ryšio nepalaiko. D. M. nurodė, jog keletą kartų atsakovas buvo davęs smulkias pinigų sumas, tačiau kitaip prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda. Ieškovė teigė, kad ji viena išlaiko, augina ir rūpinasi vaiku, perka jam vaistus, drabužius bei tenkina kitus vaiko poreikius. Tarnybai nepavyko susisiekti su P. L. D. L. lanko lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Motinos teigimu, berniukas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, laringitu, keletą kartų gulėjęs ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu berniuko nebuvo namuose. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, nepilnamečio amžių, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su jo motina. Pažymėjo, kad ieškovės prašomas 200 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus (b. l. 29-30).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 52), todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. M. ir atsakovo P. L. sūnus (b. l. 7). Šalys santuokos nebuvo sudarę, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. šalių santykiai nutrūko. Nepilnametis D. L. gyvena kartu su motina (ieškove) bei pilnamečiu broliu E. M. nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). Ieškovė 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su ja. Be to, pasak ieškovės, atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu.

Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, savo pozicijos dėl pareikštų reikalavimų neišdėstė, nors apie prasidėjusį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo jam yra žinoma (b. l. 42).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog atsižvelgiant į pateiktą informaciją, nepilnamečio amžių, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio D. L. gyvenamosios vietos nustatymui su motina (b. l. 29-30).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sūnaus gyvenime dalyvauja tik epizodiškai, nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove D. M. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas ieškovės reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei atsiliepimo byloje nepateikė.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui sūnui D. L. yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad sūnaus realiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė šią sumą detalizavo, nurodydama, kad išlaidos sūnaus maitinimui kas mėnesį vidutiniškai sudaro: maistui – apie 130 Eur; drabužiams/avalynei – apie 50 Eur; sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, kurių dalis kompensuojama, įsigytas inhaliatorius, kainavęs 30 Eur) – apie 50 Eur; higienos priemonėms (šampūnas muilas, dantų pasta, skalbimo priemonės, kirpykla kartą per du mėnesius, kainuojanti 5-6 Eur) – apie 30 Eur; lavinimo priemonėms (žaidimams, spalvinimo knygutėms, flomasteriams) – apie 30 Eur; atostogoms (2019 metais ieškovė su nepilnamečiu sūnumi 3 dienas praleido Palangoje bei 2 kartus buvo išvažiavusi prie Pailgio ežero su palapinėmis, kur 2 dienų poilsiai išlaido apie 100 Eur) – 30 Eur; komunaliniams mokesčiams (vasarą sudarantiems apie 100-110 Eur, žiemą – 150-180 Eur per mėnesį) – apie 50 Eur; pramogoms, laisvalaikiui (apsilankymui vaikų žaidimų kambariuose, 1 kartą per savaitę 15 Eur, baseine 15 Eur, vaiko gimtadienio šventei darželyje apie 20-25 Eur per metus ir namuose apie 30 Eur per metus) – apie 30 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji neįtraukė į poreikių lentelę patiriamų išlaidų sūnaus lankomam darželiui apmokėti, kurios per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 60 Eur (jei lankoma pilną mėnesį) ir atitinkamai mažesnę sumą, jei vaikas serga. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo P. L. nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės bei 3 mėnesių išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 600 Eur.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos maistui, higienos, lavinimo priemonėms, pramogoms ir laisvalaikiui, atostogoms atitinka vidutines rinkos kainas bei yra protingo dydžio. Taip pat tikėtina, kad beveik 4 metų berniuko aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 50 Eur. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui, vidutiniškai sudarančios 50 Eur per mėnesį (šalių nepilnamečio sūnaus dalis).

Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai sudaro 50 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 600 Eur per metus. Siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė teismui pateikė D. L. medicininių dokumentų išrašus (b. l. 10-12), tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių išlaidas, faktiškai patiriamas sūnaus gydymui, vaistams ar vitaminams įsigyti ieškovė nepateikė, o apklausta teismo posėdžio metu pripažino, kad dalis vaistų yra kompensuojama. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgia į nepilnamečiui nustatytas susirgimų diagnozes, tačiau teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog dalis vaistų kainos yra kompensuojama. Be to, nepaisant to, jog ieškovė nurodė, kad sūnaus vaistams, vitaminams įsigyti per mėnesį yra reikalinga 50 Eur suma, į bylą nepateikė iš esmės jokių įrodymų, pagrindžiančių šias sumas , todėl teismas išlaidas D. L. sveikatos priežiūrai sumažina iki 20 Eur per mėnesį. Teismas išlaidas, reikalingas šalių nepilnamečio sūnaus lankomam darželiui apmokėti, bylos duomenimis (b. l. 8, 9, 22) vidutiniškai sudarančias apie 20 Eur per mėnesį taip pat pripažįsta susijusiomis su būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ieškovės nurodoma 400 Eur suma laikytina protinga ir pagrįsta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) valytoja – kiemsarge (b. l. 105-110), gauna vaiko priežiūros išmoką, socialines išmokas (b. l. 20, 23). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto (b. l. 17, 112-113). VĮ Regitra duomenimis, ieškovė transporto priemonių neturi (b. l. 18, 115).

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį (VĮ Registro centro pažymų, VĮ Registro pažymų ir pan.).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaikų teisės į tinkamą jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą teismo išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 114, 116), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2018 m. spalio 1 d. nedirba (b. l. 111). Vadovaujantis antstolių informacinės sistemos, turto arešto aktų registro bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, abi šalys turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 65-104, 122-125). Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję su šalių turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jų, kaip tėvų, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaikų interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems kreditoriams.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti pusę nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 200 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013), nesant byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. L., sudarantis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y., nuo 2019 m. vasario 4 d., iki vaiko D. L. pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė D. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko(-ų) poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui(-ams) dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. balandžio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d., kuomet jos santykiai su atsakovu nutrūko, atsakovas iš viso neteikė jokio išlaikymo vaikui. Dėl to ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 600 Eur, išlaikymo sūnui įsiskolinimą už trijų mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki kreipimosi iš teismą dienos (t. y., po 200 Eur x 3 mėnesiai). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jokia kita forma atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, gyvenimo skyrium laikotarpiu yra skambinęs ieškovei tris kartus bei susitikimo metu perdavęs ieškovei 20 Eur.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos) jis sūnui teikė materialinį išlaikymą (būdamas informuotas apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 42), šia byla nesidomėjo, teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė paaiškinimų), kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą jis vykdė visa apimtimi ar iš dalies. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai šalių santykiai nutrūko, atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja (skambino tris kartus, du kartus iš jų telefonu bendravo su sūnumi). Tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog gyvenimo skyrium metu atsakovas yra perdavęs vaiko išlaikymui 20 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto tokio reikalavimo. Dėl to sutiktina su ieškove, kad šalių gyvenimo skyrium laikotarpiu atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik 20 Eur suma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trijų mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. laikytinas iš esmės pagrįstu, tačiau ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina atsakovo suteikto išlaikymo suma, sudarančia 20 Eur per mėnesį.

Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kokią konkrečią pinigų sumą ji skyrė nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymui per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui D. L. išlaikymą, sudarantį po 200 Eur kas mėnesį. Įvertinus atsakovo suteikto išlaikymo sumą, sudarančią 20 Eur, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas D. L., sudarantis 580 Eur. Priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo dydis buvo apskaičiuotas tokiu būdu: 3 mėn. x 180 Eur – 20 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 4). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 189,40 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro 100,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 17,40 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (580,00 Eur x 3 proc.) ir 72,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis, advokato užmokestis, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sudaro 219,96 Eur (b. l. 132-133), todėl ieškinį patenkinus iš dalies (98,89 proc.) 217,52 Eur šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovo.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 10,80 Eur, todėl proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, 98,89 proc. šių išlaidų, sudaranti 10,68 Eur, priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. vasario 4 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d., sudarantį 580,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Paskirti ieškovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 189,40 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 200,08 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 217,52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.