Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2018 m. balandžio 28 d., apie 19.45 val., būdamas prie T. Masiulio g. 22A pastato, Kaune, būdamas neblaivus (nustatytas 1,79, vėliau – 0,92 promilės neblaivumas), pateko į aptvertą Kauno A. B. hidroelektrinės teritoriją, kuri yra saugoma Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų bei stebima vaizdo stebėjimo kameromis, būdamas šioje teritorijoje, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė kad yra atsinešęs bombą, kurią ruošiasi susprogdinti, dėl ko buvo iškviestos pagalbos tarnybos.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. balandžio 28 d., apie 18 val. jis buvo neblaivus ir ėjo skandintis. Su taksi atvažiavo iki Hidroelektrinės, pateko į jos teritoriją ir ėjo bėgiais. Suprato, kad tai teritorija, į kurią įeiti draudžiama. Pabuvęs ten pamatė, kad nėra fizinės apsaugos ar atitvarų, atrodė, lyg nesaugoma vieta. Jam buvo keista, kad tokios svarbios teritorijos niekas nesaugo. Tada sugalvojo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti, kad šioje teritorijoje padėtas sprogmuo. Norėjo, kad atvyktų pareigūnai. Po jo skambučio atvyko pareigūnai. Tuo metu, kai skambino pagalbos numeriu norėdamas pranešti apie nesaugomą teritoriją sprogdinimo pagrindu, jam atrodė tinkama, tačiau dabar supranta, kad tai kvailystė. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Anksčiau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, bausmę atlikęs. Dabar dirba santechniku, gauna 500-800 eurų atlyginimą. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 94,78 eurų civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygins.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

-liudytojos I. K. parodymais, kad ji yra policijos pareigūnė, kuri vyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, kad ant Kauno A. B. hidroelektrinės padėtas sprogmuo. Vyko tarnybiniu automobiliu Nissan Navar, įvykio vietoje buvo apie 19.56 val. Įvykio vietoje ant traukinio bėgių stovėjo vyriškis. Vyriškis buvo teritorijoje, kurioje vaikščioti draudžiama. Teritorija buvo aptverta, tačiau į ją patekti galima traukinio bėgiais. Vyras buvo apie 50 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 1,70 m ūgio, vilkėjo tamsią striukę. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus. Tai suprato iš jo kalbos. Vyras paaiškino, kad tik norėjo patikrinti, kaip reaguoja spec. tarnybos, saugodamos šią vietą, jei atvyktų teroristai. Taip pat vyriškis paprašė, kad jį greičiau uždarytų, nes jis nori nusižudyti. Su savimi sprogmenų vyriškis neturėjo. Įvykio vietoje sprogmenų nerasta (b. l. 70–73).

-liudytojo R. A. parodymais, kad yra policijos pareigūnas, kuris vyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, kad ant Kauno A. B. hidroelektrinės padėtas sprogmuo. Vyko tarnybiniu automobiliu VW Caddy. Nei teritorijoje, nei pas sulaikytą vyrą sprogmenų nebuvo. Vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba šiek tiek buvo nerišli. Su savimi alkoholinių gėrimų neturėjo. Vyras paaiškino, kad skambino Bendruoju pagalbos telefonu, norėdamas tik patikrinti, kaip yra saugoma teritorija. Vyras minėjo, kad norėjo nušokti nuo hidroelektrinės tilto – nusižudyti. Dėl to buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Atvykę medikai apžiūrėjo vyrą, išvežė pagalbai suteikti, tačiau jos neprireikė ir įtariamasis buvo sulaikytas. Sulaikytas vyriškis nurodė, kad į teritoriją pateko eidamas traukinio bėgiais (b. l. 76–79);

-liudytojo S. V. parodymais, kad jis yra policijos pareigūnas, kuris vyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, kad ant Kauno A. B. hidroelektrinės padėtas sprogmuo. Vyko tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200. Įvykio vietoje jį pasitiko du Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Jie paaiškino, kad šio įvykio metu buvo savo tarnybos vietoje, bet kaip pateko asmuo į saugomą teritoriją nematė. Matė tik kai atvyko policijos pareigūnai, prie kurių priėjo jų sulaikytas vyriškis. Įvykio vietoje darbą baigė apie 22 val. Sulaikius A. J., asmens kratos metu pas jį buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA. Apie savižudybę A. J. jam neužsiminė. Dėl kokių priežasčių A. J. pranešė apie sprogmenį nesakė (b. l. 82–85);

-pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybiniu pranešimu, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai paaiškėjo, kad 2018-04-28 gautas pranešimas apie visuomenei gresiantį didelį pavojų – hidroelektrinės sprogdinimą yra melagingas (b. l. 1–4, 14–21);

-2018 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta T. Masiulio g.22A, Kaune, iš kurios A. J. melagingai pranešė, kad ketina susprogdinti Kauno A. B. hidroelektrinę (b. l. 9–13);

-2018 m. balandžio 30 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kuris patvirtina, kad 2018 m. balandžio 28 d. A. J. pranešė apie tai, kad atsinešė į Kauno hidroelektrinę bombą ir ją susprogdins (b. l. 27–30);

-2018 m. gegužės 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu inžinierius A. B. pateikė kompaktinį diską su filmuota medžiaga (b. l. 36–39), kuris buvo apžiūrėtas 2018 m. gegužės 9 d. AB „Lietuvos energijos gamybos“ pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, kad A. J. patenka į saugomą Kauno A. B. hidroelektrinės teritoriją (b. l. 40–44);

-2018 m. gegužės 9 d. apžiūrėtas įtariamojo A. J. turėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio melagingai pranešta apie tai, kad ketinama susprogdinti Kauno A. B. hidroelektrinę. 2018 m. gegužės 2 d. telefonas perduotas A. J. (b. l. 45–51, 155, 156);

-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d., 22.46 val. A. J. nustatytas 0,92 promilių girtumas (b. l. 87).

Veikos kvalifikavimas

BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą apie visuomenei arba valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos.

Pirmiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, telefono apžiūros protokolu, bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašo, įvykio vietos apžiūros protokolais ir filmuota medžiaga neginčijamai nustatyta, jog A. J. atvykęs į saugomą Kauno A. B. hidroelektrinės teritoriją tyčia Bendruoju pagalbos telefonu melagingai pranešė apie tai, kad jis yra atsinešęs bombą ir ruošiasi ją susprogdinti.

Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymo (Nr. XI-635, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7207 (2009-12-31)) 2 straipsnio 31 punkte yra apibrėžta valstybinės reikšmės objekto sąvoka – tai valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu. Šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre registruojami valstybinės reikšmės objektai ir pavojingieji objektai. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2009, Nr. 93-3968; 2012, Nr. 76-3931; TAR, 2018-01-23, Nr. 2018-01004) 2 straipsnio 6 punktas nustato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas – projektuojami, statomi ar esami įrenginiai ir turtas, nurodyti šio įstatymo 4 priede, kuriuos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, būtina apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. To paties įstatymo 4 priedo 2 dalies i papunktis nurodo, kad Kauno A. B. hidroelektrinė yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra. Taigi aukščiau nurodytas objektas pagal nurodytą norminį reglamentavimą visiškai atitinka BK 285 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus. Dėl kaltinamojo veiksmų Bendrojo pagalbos centro specialistų buvo iškviestos pagalbos tarnybos, t. y. trys policijos pareigūnų ekipažai. Kaltinamasis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, suprato, kad pagal jo melagingą pranešimą bus iškviestos pagalbos tarnybos, to jis ir siekė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 285 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama baigta, į kaltinamojo asmenybę – A. J. registruotas darbo biržoje (b. l. 111), dirba padienius darbus, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 116), VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi pristatytas M. N. indikacijų pagal SMP gydyti psichiatrinio profilio stacionare, pacientas perduotas policijos pareigūnams (b. l. 113).

Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, bausmę atliko tinkamai (b. l. 89–100, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), padaryta turtinė žala, tačiau kaltinamasis ją pripažįsta, įsipareigoja atlyginti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad A. J. nėra tikslinga skirti kad trumpalaikę, tačiau su realiu laisvės atėmimo susijusią bausmę – areštą, o bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam vidutinio griežtumo bausmės rūšį, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą, nustatant įstatymo numatytą maksimalų jos dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis), nustatant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 145–146), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Kaltinamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 28 d., 19.53 val. iki 2018 m. balandžio 30 d., 18 val. (dvi paras) (b. l. 147–148, 153), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Byloje apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iš šio mobilaus ryšio telefono aparato buvo atliktas skambutis pagalbos numeriu 112, kuriuo pranešta apie sprogmenį Kauno A. B. hidroelektrinėje. Šis mobilaus ryšio telefonas grąžintas kaltinamajam (1 t., b. l. 155). Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tiesioginis nusikaltimo, numatyto BK 285 straipsnio 1 dalyje, įrankis, į jį buvo įdėta SIM kortelė ir pasinaudojant šiuo įrenginiu buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu 112, bei pranešta apie valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gręsiantį pavojų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi mobilaus ryšio telefonas priklauso kaltinamajam, taigi, yra konfiskuotinas valstybės nuosavybėn, kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 94,78 eurų civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad nuostoliai susidarė dėl melagingo policijos darbuotojų iškvietimo, (b. l. 52–67, 161).

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Kaltinamasis A. J. civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada jį atlyginti. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl jis tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo medžiaga (b. l. 30, 44) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant: - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; - pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. J. paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; - pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 28 d., 19.53 val. iki 2018 m. balandžio 30 d., 18.00 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš A. J. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš A. J. 94,78 Eur (devyniasdešimt keturis eurus, 78 ct) Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariato (j. a. kodas 191008196, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) naudai turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo medžiaga, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.