Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. J. paskirta 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 28 d., 19.53 val., iki 2018 m. balandžio 30 d., 18.00 val., tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iš A. J. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinta.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteista iš A. J. 94,78 Eur (devyniasdešimt keturi eurai 78 ct) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 28 d., apie 19.45 val., būdamas prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilių, vėliau – 0,92 promilės neblaivumas) pateko į aptvertą K. A. B. hidroelektrinės teritoriją, kuri yra saugoma Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų bei stebima vaizdo stebėjimo kameromis, būdamas šioje teritorijoje, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad yra atsinešęs bombą, kurią ruošiasi susprogdinti, dėl ko buvo iškviestos pagalbos tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltės įrodytumo bei veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu. Apeliantas mano nesugebėsiantis tinkamai įvykdyti apylinkės teismo paskirtus įpareigojimus, todėl prašo skirti jam arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam prašymui įgyvendinti yra objektyvus pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai neatsižvelgė į susidariusią situaciją bei netinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tinkamai nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apylinkės teismas įvertino, jog buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris buvo užbaigtas, taip pat buvo vertinta A. J. asmenybė – anksčiau teistas (1 t., b. l. 89), registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 111). Pažymėtina, jog įstatymas nereglamentuoja, kokie konkrečiai duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai neįvertino A. J. asmenybės charakteristikos, todėl parinko netinkamą bausmės rūšį.

8. BK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymų leidėjas dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos yra įtvirtinęs alternatyvias bausmes, iš kurių išrinkti tinkamiausią, t. y. labiausiai padedančią užtikrinti bausmės tikslus, ir yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. A. J. nusikalstamos veikos padarymo bei ikiteisminio tyrimo metu buvo registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 111), tačiau nedarbo draudimo išmokos negavo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. J. nurodė, kad šiuo metu darbo biržoje nėra registruotas, verčiasi individualia veikla (tai patvirtinančių duomenų byloje nėra), dirba santechniku (1 t., b. l. 163-164). Taigi, nors ir nepastovias, tačiau tam tikras pajamas jis gauna. Vis dėlto, baudos bausmės skyrimas nebūtų efektyvus, nes nuteistojo materialinė padėtis nėra gera, o vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą galima skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL, t. y. nuo 2500 iki 100 000 Eur, kas apeliantui būtų pernelyg didelė finansinė našta.

9. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad analizuojamu atveju tinkamiausia bausmės rūšis A. J. būtų laisvės apribojimas, numatant konkrečius įpareigojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tam nepritaria. Apeliantas anksčiau teistas dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę. Nors nusikaltimas, už kurio padarymą A. J. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra kitokio pobūdžio (priskiriamas nusikaltimams viešajai tvarkai), tačiau už ankstesnįjį smurtinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams nesulaikė apelianto nuo pakartotinio nusikalstamumo. Vadinasi, laisvės apribojimas savo tikslo nepasiekė, todėl pakartotinai skirti tą pačią bausmės rūšį nėra tikslinga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. J. turi problemų dėl gyvenamosios vietos, kurioje jis įpareigotas būti nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu jis gyveno kartu su savo sutuoktine R. J., tačiau šiuo metu apeliantas yra išsiskyręs su žmona, kaip pats teigia apeliaciniame skunde, gyvena pas draugą sodų bendrijoje, t. y. pastovios gyvenamosios vietos neturi. Dėl šios priežasties nuteistojo priežiūra gali būti apsunkinta, A. J. tai supranta, todėl prašo skirti jam arešto bausmę. Šiam prašymui apeliacinės instancijos teismas pritaria. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami valstybės, nukentėjusiųjų interesai.

10. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu pagrįstai pažymėjo, kad A. J. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija įvertina, kad apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 104-107), vadinasi, priešingas teisei elgesys jam nėra svetimas. Nors A. J. nėra registruotas Priklausomybės ligų centre (1 t., b. l. 116), tačiau akivaizdžiai turi alkoholio vartojimo problemą, nes abu jo padaryti nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, dalis padarytų administracinių nusižengimų taip pat nulemti nesaikingo alkoholio vartojimo. Duomenų, kad nuteistasis stengtųsi aktyviai koreguoti savo netinkamą gyvenimo būdą, bylos medžiagoje nėra, jų apeliaciniame skunde nenurodo ir pats apeliantas. Todėl griežtesnis laisvės suvaržymas būtų naudingesnis nuteistajam. Arešto atlikimo metu A. J. galėtų permąstyti gyvenimo tikslus bei siekius, puoselėjamas vertybes, kadangi šiuo metu jo elgesys nesitaiko, o tik įžūlėja, nuteistasis pamažu tampa vis labiau pavojinga visuomenei asmenybe.

11. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Prokuroras tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą prašė skirti A. J. trisdešimties parų trukmės areštą bei, pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki dvidešimties parų arešto. Teisėjų kolegija šiam bausmės dydžiui pritaria. Taip pat įskaitytinas apelianto laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis) (1 t., b. l. 147-149). Jau minėta, byloje yra nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti, arešto bausmę nuteistasis atlikinės pirmą kartą, todėl itin intensyviai varžyti jo laisvę nėra pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog pakeičiant bausmės rūšį, apeliantas nėra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti priteistą turtinę žalą. Keičiama tik nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo, kita nuosprendžio dalis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. už BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. J. paskirta 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

A. J. už BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. J. nustatyti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 28 d., 19.53 val., iki 2018 m. balandžio 30 d., 18.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyti, jog atliktina bausmė yra 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.