Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau –Institucijos) viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. Č. skundas buvo patenkintas, Institucijos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2022 m. vasario 22 d. nutarimas panaikintas, byla, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga grąžinta Institucijos administracijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Č., būdamas UAB „D“ direktoriumi, Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 22 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 122 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 440 eurų bauda bei priimtas sprendimas – UAB „D.“ įpareigota per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai nesumokėtą autorinį atlyginimą – 3 419,46 eurų, už tai, kad 2021 m. spalio 12 d. 12.51 val. adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „D“ priklausančiame „V. B.“ viešbutyje nustatytas ir užfiksuotas neteisėtas, t. y. neturint galiojančios sutarties su LATGA muzikos kūriniais naudojimas. Šiais veiksmais UAB „D“ padarė autorinių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą, kadangi viešai, viešbučio patalpose atlikti muzikiniai kūriniai buvo leidžiami neturint galiojančios sutarties su asociacija LATGA.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Č. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuris 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi jo (V. Č.) skundą tenkino, Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 22 d. nutarimą panaikino, bylą, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, grąžino Institucijos administracijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą tinkamai.

7. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

8. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vertinamu atveju V. Č. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra neaiškus, dėl ko, pagrįstai administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo motyvus ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį, sprendžia, jog apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra teisinga ir pagrįsta, kadangi Institucija nebuvo tinkamai ir kruopščiai įvertinusi aptariamos situacijos. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuoti esminiai pažeidimai bei trūkumai, todėl sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog neva protokole yra padarytos tik techninės klaidos, kurios nedaro protokolo niekiniu ir naikintinu, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, protokole nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, nėra nurodyti konkretūs įstatymai, jų punktai, kuriuos konkrečiai galimai pažeidė UAB „D“. Kaip matyti iš šio protokolo turinio, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole atskleista formaliai ir tik bendrais bruožais. Darytina išvada, jog Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinio nusižengimo protokolą, neužtikrino V. Č. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo.

10. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tiksliais. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

11. Tačiau, kaip matyti tiek iš V. Č. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš nutarimo turinio, nors šiuose procesiniuose dokumentuose ir aprašyti esminiai V. Č. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau teisės aktai, kurių nesilaikymu kaltinamas V. Č., nei protokole, nei nutarime nepažymėti.

12. Aptartų duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, nurodant kitą konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo nei teisinės, nei faktinės galimybės keisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, papildant V. Č. pareikštą kaltinimą nurodant blanketines normas, už kurių nesilaikymą jam šiuo atveju kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį. Tai būtų pažeidę V. Č. įstatymo garantuojamas procesines teises, o būtent, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Nors teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, yra tikslinga dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo administracinio nusižengimo byloje.

13. Bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tiek duomenų pripažinimas įrodymais, tiek jų vertinimas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, kurią šie subjektai įgyvendina įrodymus įvertindami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Paminėtų reikalavimų nagrinėjant V. Č. administracinio nusižengimo bylą nebuvo laikomasi. Taigi, sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog neva visi įrodymai surinkti teisėtais būdais, nepažeidžiant įstatymų, taipogi laikytinas nepagrįstu. Apylinkės teismas nutartyje nuosekliai ir aiškiai išdėstė visus administracinio nusižengimo medžiagoje surinktus įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, jog kai kurie įrodymai yra gauti/surinkti neteisėtais būdais.

14. Nors apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, jog informacija apie teisės aktus, kurių vertinamu atveju nesilaikė V. Č., jam buvo pateikta vėliau, t. y. jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, vėliau, ji buvo pateikta ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamame Institucijos apeliaciniame skunde, tačiau, vien tik tai, kad tam tikruose dokumentuose Institucija užsiminė apie teisės aktų reikalavimus, kurių nesilaikymu šiuo atveju kaltinamas V. Č., neužtikrina jam galimybės tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Jis privalo būti tinkamai apibrėžtas ne kur kitur, o administracinio nusižengimo protokole, turinčiame lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę.

15. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas nutartyje teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pateikta jokia informacija, kaip buvo paskaičiuota ir kokiais įstatymais remiantis buvo padaryta 3 419,46 eurų dydžio. Kokiu būdu pagal turimus duomenis ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo gauta 3 419,46 eurų dydžio suma administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl akivaizdu, kad V. Č., turėdamas teisę žinoti kokiu pagrindu ir kaip buvo paskaičiuota ši suma, galėjo tik spėlioti, kaip iš mėnesinio 56,52 Eur dydžio atlyginimo galėjo būti gauta 3 419,46 eurų dydžio suma. Skaičiavimo mechanizmas paaiškintas nukentėjusios LATGA atstovo tik teismo posėdžio metu, ir tik iš dalies, nepateikiant jokių realių įrodymų. Nagrinėjamas įvykis ištirtas neišsamiai, atmestinai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, sprendimas dėl autorinio atlyginimo priteisimo priimtas nesant administracinio nusižengimo byloje jokios šio atlyginimo skaičiuotės. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo surinkta medžiaga yra kokybiška ir išsami, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, administracinio nusižengimo teisenos metu nėra surinkta pakankamai bei teisėtais būdais gautų tiek įrodymų, kurie patvirtintų/įrodytų UAB „D“ kaltę šiuo nagrinėjamu atveju.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir, nustatęs esminius administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, nustatęs tai, kad dalis įrodymų gauti/surinkti neteisėtais būdais, neįrodyta kokiu būdu apskaičiuota LATGA padaryta žala (3 419,46 eurai), pagrįstai administracinio nusižengimo bylą V. Č. atžvilgiu grąžino Institucijai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir Institucijos apeliacinio skundo motyvai bei prašymas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti iš esmės, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.