Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Technosvar KS“ (OOO Texnosvar KS) prašymą dėl Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo byloje Nr. A52-4649/2019 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitras-S“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Rusijos Federacijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Technosvar KS“ (OOO Texnosvar KS) pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019, kuriuo pareiškėjai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vitras-S“ priteista 186 084,75 Eur skolos ir netesybų, taip pat 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 3 150 RUB išlaidų už vertėjo paslaugas ir 88 808 RUB žyminio mokesčio.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Vitras-S“ tinkamai informuota apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gauta suinteresuoto asmens UAB „VITRAS-S“ nuomonė raštu, kurioje prašoma netenkinti prašymo, kadangi arbitražo teismo sprendimas yra įvykdytas ir jo pripažinimas neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimas byloje, 2020 m. rugsėjo 14 d. kasacinės instancijos arbitražo teismo paliktas nepakeistas. Nurodė, kad UAB „Vitras-S“ 2020 m. rugsėjo 18 d. atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sumažindama skolinį įsipareigojimą 2 541 Eur dydžiu, kuris jos naudai buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7149-925/2020. UAB „Vitras-S“ 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 22 d. bankiniais pavedimais Nr. 49, 50 pervedė likusias lėšas ir pilnai atsiskaitė pagal Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą.

3. Pareiškėja Rusijos Federacijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Technosvar KS“ (OOO Texnosvar KS) 2020 m. spalio 8 d. pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesiremia aplinkybe, kad egzistuotų nors vienas iš Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, sudarytos 1992 m. liepos 21 d., galiojančios nuo 1995 m. sausio 21 d., užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl nėra pagrindo atmesti prašymą. Pareiškėjo prašymą atsisakyti pripažinti ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje galima tik esant Sutarties 56 straipsnyje nurodytiems pagrindams, tokių pagrindų byloje nenustatyta. Nurodė, kad net esant sprendimui pilnai įvykdytam, šis faktas neįtakoja pareiškėjos teisei kreiptis dėl sprendimo pripažinimo, kadangi šalis sieja sutartiniai santykiai, todėl yra tikimybė, kad tarp šalių ginčai gali kilti ir ateityje, todėl prašomas pripažinti sprendimas gali būti reikšmingas teisei reikšti reikalavimus ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalį užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

6. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

7. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinės sutarties) 50 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė: 1) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019; 2) prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą; 3) Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo teisėjo pažymą, patvirtinančią, kad prašomas pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimas Rusijos Federacijoje nebuvo vykdomas, vertimą į lietuvių kalbą; 4) Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo teisėjo pažymą, patvirtinančią, kad UAB „Vitras-S“ buvo tinkamai ir laiku informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jos vertimą į lietuvių kalbą. Remiantis bylos medžiaga, teismas konstatuotina, kad pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

9. Lietuvos Respublikos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos arbitražo teismo sprendimą turi pareigą įsitikinti, kad nėra sąlygų, nustatytų Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje, kurios lemtų atsisakymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Šio straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą.

10. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti oficialūs užsienio teismo dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo naudojosi jam užsienio valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, t. y. dalyvavo teismo posėdyje, teikė dokumentus bei poziciją dėl pareikšto ieškinio reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

11. Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau būtų inicijuota byla, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 2 punktas).

12. Teismas nurodo, kad Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. A52-4649/2019 buvo išspręstas privačių juridinių asmenų ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo (skolos ir delspinigių pagal sutartį priteisimo). Įvertinus tai, kad užsienio teismo sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos kompetencijai (CPK 784–786 straipsniai), o priimtas sprendimas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimą Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu.

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, arbitražo teismo sprendimo turinį, ir byloje nesant jokios informacijos apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, taip pat 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl konstatuojama, jog yra teisinis pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019.

14. Suinteresuotas asmuo UAB „Vitras-S“ nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 49 sumokėjo pareiškėjai 185 043,75 Eur; 2020 m. rugsėjo 22 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 50 sumokėjo 91 958 RUB, bei 2020 m. rugsėjo 18 d. atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2 541 Eur sumai, kuri UAB „Vitras-S“ naudai priteista iš pareiškėjos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7149-925/2020, t. y. pilnai atsiskaitė pagal Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019.

15. Pareiškėja pripažįsta gavusi iš suinteresuoto asmens UAB „Vitras-S“ 185 043,75 Eur skolą pagal arbitražo teismo sprendimą, tačiau nurodo, kad pervesta tik skolos dalis, t. y. arbitražo teismo sprendimas pilnai neįvykdytas. Pareiškėja nesutinka su UAB „Vitras-S“ atliktu vienašaliu prievolės įskaitymu.

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, Rusijos federacijos Pskovo srities arbitražo teismo sprendimo turinį, nustačius, jog Pskovo srities arbitražo teismo sprendimas iš dalies įvykdytas, pareiškėja pripažįsta gavusi 185 043,75 Eur sumą (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 49) bei bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Vitras-S“ 2020 m. rugsėjo 22 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr. 50 pervedė pareiškėjai 91 958 RUB (3 150 RUB išlaidas už vertėjo paslaugas; 88 808 RUB žyminį mokestį), daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas leisti Pskovo srities arbitražo teismo sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019 vykdyti Lietuvos Respublikoje tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad arbitražo teismo sprendimas iš dalies įvykdytas, bei nagrinėjant prašymą, teismas neturi pagrindo šioje byloje vertinti vienašalio įskaitymo pagrįstumo, arbitražo teismo sprendimas leistinas vykdyti Lietuvos Respublikoje dalyje dėl 1 041 Eur skolos (delspinigių) bei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą priteisimo.

17. Pareiškėjai išaiškinama, kad Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jam įvykdyti Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis).

18. Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su jai išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Pareiškėja prašė priteisti iš suinteresuoto asmens 3 920,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl pateikto prašymo pripažinti Rusijos arbitražo teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

20. Suinteresuotas asmuo UAB „Vitras-S“ nurodė, kad pareiškėja į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad prašymas nėra sudėtingas, nedidelės apimties, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžius, 8.16 punktą, maksimalus priteistinas dydis 543,44 Eur. Įvertinus vertimo išlaidas 420,50 Eur, pareiškėjui priteistina 1 507,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Tenkinus prašymą iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis dėl pripažinimo ir vykdymo bendra prasme priimtas pareiškėjos naudai, pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 3 920,50 Eur (iš jų 420,50 Eur vertimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti teisinės išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte numatytą maksimalų priteistino užmokesčio dydį, pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies iš suinteresuoto asmens priteistina 543,44 Eur išlaidų už teisines ir 420,50 Eur vertimo paslaugas (543,44 x 2 + 420,50), viso 1 507,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019, kuriuo pareiškėjai Rusijos Federacijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Technosvar KS“ (OOO Texnosvar KS) iš uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ priteista 186 084,75 Eur skolos ir netesybų, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 3 150 RUB išlaidų už vertėjo paslaugas ir 88 808 RUB žyminio mokesčio.

Leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities arbitražo teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Nr. A52-4649/2019 dalyje dėl 1 041 Eur skolos ir delspinigių priteisimo bei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą priteisimo.

Kitoje dalyje prašymo leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje netenkinti.

Priteisti pareiškėjai Rusijos Federacijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Technosvar KS“ (OOO Texnosvar KS) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ 1 507,38 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septynis Eur 38 cnt.) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.