- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-497-303-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-3-00014-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Stasys Lemežis, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kategorijos
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jovita EinikienėNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-497/11Teisminio proceso Nr. 1-04-3-00014-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)
2011 m. gegužės 31 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, buvimu gydymo įstaigose, neturėti su savimi, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti ir neperduoti kitiems alkoholinių gėrimų ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebendrauti su V. Š.
Iš T. B. priteista V. Š. 50 Lt turtinės žalos, 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 500 Lt atstovavimo išlaidų.
V. Š. iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2010-08-21, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės, asmeninio konflikto metu trenkė V. Š. galva į veidą, o šiam nuo smūgio nukritus nuo suoliuko, dar kelis kartus sudavė kojomis į šonkaulius, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas žastuose, kvalifikuotus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. T. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti: V. Š. skundą atmesti ir jį išteisinti, o jo priešpriešinį skundą patenkinti. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada, nustatant sveikatos sutrikdymo aplinkybes, kadangi ja nustatomas tik sveikatos sutrikdymo pobūdis ir mastas. Nurodo, kad gindamasis nuo V. Š. agresyvių veiksmų, jį atstūmė, todėl pastarasis galėjo parkristi ant žemės ir susižaloti, atsitrenkdamas kūnu į kietus daiktus, esančius ant žemės (akmenys, bordiūrai, stotelės konstrukcijos). Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai, remdamasis specialisto išvada, padarė išvadą, kad V. Š. sužalojimai nebūdingi nugriuvimui, viršijo savo kompetenciją, teigdamas kito sužalojimo būdo negalimumą, kadangi specialisto išvadoje jokios informacijos apie alternatyvų sužalojimų padarymo būdą nėra. Jo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pipirinių dujų patekimas ant veido odos ir į akis gali nesukelti skausmo. Be to, neturėdamas objektyvių duomenų, tik išklausęs garso įrašus, padarė nepagrįstą išvadą, kad įvykio dieną pastarasis buvo neblaivus. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų J. Ž., J. S. parodymais ir kritiškai vertino įvykį mačiusio liudytojo Z. K. parodymus, kurie, apelianto nuomone, nuoseklūs, objektyvūs ir nesurežisuoti, su nuteistojo parodymais nesutampa tik nereikšmingose detalėse.
Nukentėjusysis V. Š. atsikirtimuose į nuteistojo T. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis V. Š. ir jo atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl T. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinkti įrodymai, kurių pagrįstumo nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti duomenys.
Nuteistojo T. B. argumentai, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas, nesant patikimų jo kaltės įrodymų, yra nepagrįstas ir atmetamas. Apelianto kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo V. Š., liudytojų, iš dalies paties nuteistojo parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiojo V. Š. parodymus, matyti, kad įvykio dieną, atvykęs pas draugę, dirbo darže. Tame pačiame name gyvenantis T. B., būdamas neblaivus, iš pradžių įžeidinėjo jį, o po to, pradėjo kabinėtis prie kaimyno. Netgi šiam iškvietė policijos pareigūnus dėl neva tai kaimyno neteisėtai nupjautos medžio šakos. Pareigūnams patvirtinęs, jog medžio šaka, kurią nupjovė kaimynas buvo nulūžusi, apie 21.00 val., nuėjo į autobusų sustojimą. Netrukus pamatė T. B., kuris linguodamas ėjo kartu su jam nepažįstamu vyriškiu. Nukentėjusysis nurodė matęs, kaip likus maždaug 15 metrų iki jo, T. B. pagreitino žingsnius ir priėjęs, staiga su galva kirto jam į veido sritį. Nuo smūgio, versdamasis per suolelį, jis nukrito. Tuomet T. B. pradėjo kojomis „mindyti“ jo pilvą ir šonkaulius, vartojo necenzūrinius žodžius. Jam nukrito akiniai, išsimėtė krepšiai. Siekdamas apsiginti, jis panaudojo dujinį balionėlį. Papurškus, T. B. pasitraukė. Grįžęs, apie įvykį jis iš karto papasakojo kaimynui, paskambino policijai. Tačiau šiai neatvykus, į policiją nuvyko pats. Teigia, jog stotelėje, be jo, T. B. ir su juo buvusio vyriškio, daugiau žmonių nebuvo.
Netikėti šiais nukentėjusiojo V. Š. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo. Iš bendrojo pagalbos centro suteiktos informacijos matyti, kad dėl įvykių Vilniuje, Žilvičių g. 32, 2010-08-21, Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti trys skambučiai: pirmuosius du kartus - 20.20 val. ir 21.16 val., buvo skambinta iš telefono, kurio abonento numeris 370 670 05786. Trečiasis skambutis užfiksuotas 21.54 val., buvo skambinta iš telefono, kurio abonento numeris 370 627 75304 ( b. l. 29 ). Sprendžiant iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, į teisėsaugos pareigūnus V. Š. dėl jo atžvilgiu T. B. naudoto smurto taipogi kreipėsi netrukus po įvykio, t. y. 2010-08-21, nurodydamas ir tai, kad gindamasis, pastarojo atžvilgiu jis panaudojo ašarines dujas ( b. l. 4 ).
Specialisto išvadoje V. Š. konstatuoti sužalojimai, jų pobūdis bei lokalizacija, objektyviai pagrindžia šio nurodytas įvykio aplinkybes ir pagrįstai leidžia atmesti nuteistojo nurodomą įvykio versiją, tiek dėl V. Š. neva tai agresyvių veiksmų, kurių pasėkoje jam buvo papurkšta į veidą dujų balionėliu, tiek ir dėl jo paties veiksmų padarytų nukentėjusiojo atžvilgiu bei galimų V. Š. susižalojimo aplinkybių ( b. l. 5-6 ).
Apelianto argumentą, neva tai nukentėjusysis galėjo susižaloti, parkrisdamas ant žemės ir kūnu atsitrenkdamas į kietus daiktus, paneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. Plenta, pažymėdamas, kad nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui.
Kita vertus, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes vienu ar kitu aspektu patvirtina ir liudytojų J. S., J. Ž. parodymai. Taigi, pasak liudytojos J. S., T. B. nagrinėjamo įvykio dieną buvo girtas, agresyvus, kabinėjosi, keikėsi, buvo iškvietęs policiją dėl nugriuvusio medžio. Tuo tarpu V. Š., į autobusų sustojimą, vakare, išėjo sveikas, o iš stotelės sugrįžo sumuštas, purvinas, ištinusiomis lūpomis, rankomis, pirštu, skaudančiais šonkauliais, sakėsi, kad jį sumušė T. B. Iš liudytojo J. Ž. parodymų matyti, kad jis minėtą dieną su T. B., kuris, pasak liudytojo, buvo girtas, taipogi turėjo incidentą, dėl to, kad su žentu nukirto vėjo išverstą gluosnio ataugą. Tačiau, T. B. iškvietus policijos pareigūnus, viskas buvo išsiaiškinta. V. Š. tuo metu išeidinėjo namo. Pastarasis buvo sveikas, blaivus. Po kiek laiko, kažkas paskambino jam į duris. Atidaręs pamatė V. Š., kuris buvo visas purvinas, pakraujavusiomis lūpomis. Sakė, kad jį užpuolė T. B.
Taigi aukščiau nustatytų aplinkybių visuma, kaip pagrįstai nustatė teismas, objektyviai paneigia ir leidžia atmesti T. B. pasirinktą gynybos versiją, pažymint ir tai, kad nukentėjusiojo bei liudytojų J. S. ir J. Ž. nurodyta aplinkybė dėl apelianto neblaivumo, kurią teismo nuomone, patvirtina ir išklausytas įrašas, visgi nebuvo pripažinta, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o tai reiškia, kad ji, neturėjo įtakos sprendžiant nuteistojo bausmės klausimą.
Tuo tarpu, priešingai nei mano apeliantas, liudytojo Z. K. parodymai, kaip prieštaraujantys ne tik faktinei bylos medžiagai, bet ir paties apelianto parodymams, pagrįstai teismo buvo įvertinti kritiškai, kaip siekimas padėti T. B. išvengti atsakomybės ir atmesti.
Analogiškai vertinamas ir 2010-12-08 teismui pateiktas nuteistojo priešpriešinis skundas dėl jam sukelto fizinio skausmo, nukentėjusiajam papurškus dujų balionėliu. Viena vertus, dujų balionėlis yra ir skirtas tam, kad būtų galima apsiginti nuo užpuoliko, dujomis sukeliant jam tam tikrą skausmą. Kita vertus, kaip pagrįstai pripažino teismas, V. Š., panaudodamas T. B. atžvilgiu dujų balionėlį, neperžengė būtinosios ginties ribų, ką be jokių abejonių patvirtina ir pastarojo tolimesnis elgesys: į medikus dėl patirto sužalojimo masto nustatymo nuteistasis nesikreipė ir šio fakto oficialiai niekur nefiksavo, priešingai, sprendžiant tiek iš liudytojo Z. K. parodymų, po įvykio, jie abu toliau ėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini) ( b. l. 68).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, tenkinti nuteistojo T. B. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.