Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui-nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui ir kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui V. J.,

kaltinamajam ir privačiam kaltintojui-nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui T. B., jo atstovui advokatui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Š. (Š.) skundą dėl T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Žilvičių g. 32/15-2, Vilniuje, išsiskyrusio, dirbančio UAB “Grifs AG” apsaugos darbuotoju, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį bei

priešpriešinį T. B. skundą dėl V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Parko g. 12-7, Vilniuje, išsiskyrusio, dirbančio UAB “Merkio statyba” vamzdžių klojėju, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2010-08-21 apie 21.30 val. Džiaugsmo gatvėje, prie parduotuvės “Iki” esančios autobusų stotelės, asmeninio konflikto metu trenkė V. Š. galva į veidą, o šiam nuo smūgio nukritus nuo suoliuko, dar kelis kartus sudavė jam kojomis į šonkaulius, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas žastuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jog jis

2010-08-21, apie 21.30 val. Džiaugsmo gatvėje, autobusų stotelėje prie parduotuvės “Iki”, asmeninio konflikto metu dujų balionėliu papurškė T. B. į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisme privatus kaltintojas – nukentėjusysis – civilinis ieškovas - kaltinamasis V. Š. parodė, kad santykiai su T. B. yra įtempti. Nurodė, kad 2010-08-21 d. apie 18.00 val. atvažiavo pas draugę, gyvenančią adresu Žilvičių g. 32/15, Vilniuje. Šiame name yra trys butai, iš kurių viename gyvena ir T. B.. Persirengė, pavalgė ir nuėjo dirbti į daržą. Dirbant darže pamatė, kad ateina neblaivus T. B.. Jis pradėjo V. Š. įžeidinėti, tačiau šis pratylėjo, tada T. B. nuėjo ir pradėjo kabinėtis prie kaimyno Juozo. Pas kaimyną nuo medžio nukrito šaka, dėl kurios Teofilis pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, nes Juozas ją neteisėtai kerta. Teofilis su Juozu rėkavo labai garsiai, gerai girdėjosi. Vėliau V. Š. nuėjo persirengti, tai buvo apie 21.00 val. Išėjęs iš namų, pamatė, kad stovi du policijos pareigūnai, prie kurių stovėjo ir T. B.. Tuomet vienas policininkas V. Š. paklausė, ar jis matęs, kad šaka buvo lūžusi. V. Š. patvirtino, jog matė. Po to V. Š. su krepšiais nuėjo į stotelę. Stovėdamas stotelėje pamatė, kad eina linguodamas T. B. kartu su žemo ūgio vyriškiu. Jie ėjo kartu, o likus maždaug apie 15 metrų, T. B. pagreitino žingsnius ir staigiai kirto su galva V. Š. į burną, po ko V. Š. krisdamas vertėsi per suolelį. Nurodė, kad T. B. smogė galva, bet pareiškime policijai jis parašė, kad su koja, nes buvo šoke po patirto sumušimo. Ekspertui teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes. Tada T. B. pribėgęs pradėjo V. Š. mindyti kojomis per pilvą ir šonkaulius. Taip pat keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. Š. nukrito akiniai, išsimėtė krepšiai. Įvykį betarpiškai matė tik vyriškis, kuris buvo su T. B.. Stotelėje žmonių daugiau nebuvo. T. B. jį mušė vienas, o kitas vyriškis tuo metu buvo apie 5 metrus nuo V. Š., priėjęs nebuvo, tiesiog žiūrėjo. Pavykus išsisukti V. Š. kaip savigynos priemonę panaudojo dujinį balionėlį. T. B., kai jam papurškė, dar bandė kibti prie V. Š., bet vėliau apsisuko ir išėjo. V. Š. ėjo paskui jį apie 20 metrų atstumu, abu įėjo į vieną namą. V. Š. grįžęs paskambino kaimynui Juozui, kuris pasakęs kviesti policiją. Pirmą kartą pakvietus policiją ji neatvažiavo. Policija tik paklausė, kur yra T. B.. V. Š. pasakius, kad šis nuėjo namo miegoti, važiuoti buvo atsisakyta. Antrą kartą paskambinus policijai, jie pasakę, kad toli važiuoti ir vis tiek nevažiavo. Tuomet iš pirties grįžo sugyventinė su dukrom ir visi nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. V. Š., išeinantį į stotelę, paskutinis matė kaimynas Juozas, grįžus iš stotelės taip pat pirmas pamatė Juozas, kuriam V. Š. paskambino, nes sugyventinė Nataša buvo pirtyje. Prašo priteisti iš T. B. 5000 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl pateikto jam kaltinimo V. Š. neprisipažįsta kaltu, nes T. B. purškė dujų balionėliu gindamasis. Tuščią dujų balionėlį išmetė prie stotelės.

Kaltinamasis – privatus kaltintojas T. B. dėl pateikto jam kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad tai, ką pasakė V. Š. yra netiesa. Rugpjūčio 21 d. apie 12 val. jis grįžo po paros darbo. Nebuvo girtas, buvo neseniai atsikėlęs iš miego. Eidamas per kiemą pamatė, kad kaimynas Juozas pjauna visą medį. Jis Juozo paklausęs, ar šis turi leidimą pjauti medį, kuris auga valstybinėje žemėje. Tuomet iškvietė policiją, atvažiavo du pareigūnai. Nurodė, kad į policiją skambino 2 kartus iš savo telefono 8670 05786. Pirmą kartą paskambinus policija nerado namo, nes jis yra kampinis, todėl skambino antrą kartą. Besiaiškinant su Juozu, priėjo V. Š.. Tai buvo maždaug 21.30 – 21.40 valanda. V. Š. pradėjo aiškinti pareigūnams, kodėl jie girto T. B. klausosi. Prie policijos pareigūnų V. Š. išvadino T. B. necenzūriniais žodžiais. Išvažiavus policijai, T. B. grįžo namo, išgėrė kavos ir nuėjo į parduotuvę. Sutiko pakeliui savo pažįstamą Z. K., kuris norėjo parodyti automobilio diskus. Abu ėjo kartu, kai T. B. pamatė stotelėje V. Š.. Priėjus prie sustojimo, V. Š. staiga, nieko nepasakęs, pradėjo purkšti dujiniu balionėliu į T. B. veidą, taip pat kliuvo ir Z. K.. Dėl to T. B. V. Š. ir pastūmė, o kur šis nukrito, - nežino, mano, jog per suoliuką. Tuomet, kiek pastovėjęs, nuėjo namo. Prašo iš V. Š. priteisti 5000 Lt už melą, skausmo sukėlimą, nes nuo dujų papurškimo balionėliu kilo alergija. Nurodė, kad į medikus dėl alergijos nesikreipė, naudojo tepalą nuo nudegimo, tepalo pavadinimo nepamena. Dėl pateikto kaltinimo kaltu neprisipažįsta visiškai. Nurodo, kad kai stūmė V. Š., pažįstamas Z. K. buvo šalia T. B., iš kairės. Po to, kai papurškė dujų, draugo T. B. nematė, nes šis nubėgo vandens. Nurodė, kad nematė, ar V. Š. lūpa buvo sužalota.

Teisme liudytoja J. S. parodė, kad V. Š. yra jos mamos sugyventinis. Tą dieną buvo darže, matė maždaug 18 valandą vakaro kaimyną T. B. girtą, jis buvo agresyvus, kabinėjosi, keikėsi. Vėliau T. B. iškvietė policiją dėl nugriuvusio medžio. Vakare liudytoja matė, kad yra sumuštas Vladimiras, nes kartu rašė pareiškimą policijai. Nurodė, kad tą dieną V. Š. negėrė. Jo, išeinančio į autobusų stotelę, nematė, nes išėjo anksčiau į pirtį. Tą dieną jis buvo sveikas. Kai V. Š. grįžo iš stotelės, nurodė pirma jį pamačiusi: jis buvo kieme, sumuštas, purvinas, ištinusios lūpos, rankos, pirštas, sakė, kad jam skauda šonkaulius. Vladimiras papasakojo, kad jį sumušė kaimynas T. B. su kumščiais į veidą, taip pat ir kojomis.

Teisme liudytojas J. Ž. parodė, kad name Žilvičių g. 32/15, Vilniuje, nusipirko butą 2003 metais ir nuo pat pradžių gerų santykių su T. B. šeima nebuvo. Santykiai buvo įtempti. Nebendrauja dėl amžiaus skirtumo. Su V. Š. bendrauja. Dėl įvykių nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. vėjas išvertė gluosnio ataugą, todėl jis su žentu rugpjūčio 21 d. tą ataugą nukirto. Tada atėjo T. B. ir fotografavo, grasino kviesti pareigūnus. Liudytojas T. B. nuvijo, tuomet atvažiavo policija. Policijos pareigūnams pasakė, kad nukirto medžio ataugą, buvo išsiaiškinta ir policija išvažiavo. Tuo metu, kai buvo atvažiavusi policija, V. Š. išeidinėjo namo. Po kiek laiko jam paskambino į duris, kurias atidaręs pamatė V. Š., visą purviną, lūpos pakraujavusios. V. Š. papasakojo, kad jį užpuolė T. B.. Policijai V. Š. skambino iš savo asmeninio telefono. Įvykio dieną iki išvykstant namo V. Š. buvo sveikas ir blaivus.

Teisme liudytojas Z. K. parodė, kad V. Š. matė tik vieną kartą per įvykį, su T. B. pažįstami 2 metus, jis padėjo jam servise. Nurodė, kad su T. B. buvo susitaręs, jog jam duos automobilio diskus, kuriuos atvežė ir paliko pas draugą. Grįžęs vėlai po darbo susitiko su T. B.. Abu ėjo pro stotelę, kur buvo V. Š., kuris kažką pradėjo sakyti T. B.. V. Š. pirmiausia sėdėjo, pradėjo kažką kalbėti, po to atsistojo ir nei iš šio, nei iš to, išėmęs dujų balionėlį, pradėjo purkšti į akis, į šonus, po ko liudytojas su T. B. nieko negalėjo matyti. Z. K. pradėjo klausinėti T. B., kas atsitiko. Tuomet T. B. pastūmė V. Š.. Vėliau jis kartu su T. B. ėjo iki parduotuvės ,, IKI“, kur abu išsiskyrė. Liudytojas nuėjo į parduotuvę, o T. B. nuėjo namo.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie TM Vilniaus skyriaus 2010-08-26 specialisto išvadoje Nr.3139/10(01) nurodoma, kad tyrimas pradėtas ir baigtas 2010-08-26, V. Š. nustatyta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos žastuose padarytos kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 5-6)

Iš Bendrojo pagalbos centro gautame CD disko su garso įrašais matyti, jog 2010-08-21 BPC informacinėje sistemoje užregistruoti 3 skambučiai dėl įvykių Vilniuje, Žilvičių g. 32. Pirmasis skambutis užfiksuotas 20.20 val., antrasis 21.16 val., skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. +370 670 05786. (kaip nustatyta iš T. B. telefono). Trečiasis skambutis užfiksuotas 21.54 val., skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. +370 672 75304. (kaip nustatyta iš V. Š. telefono). Iš skambučių garso įrašų girdėti, jog:

- 20.20 val. įrašas: skambintojas lietuviškai nurodo, kad kaimynas be leidimo nupjovė kieme augusį valstybės medį;

- 21.16 val. įrašas: skambintojas lietuvių kalba tikslinasi, ar atvyksta policija į pirmąjį iškvietimą;

Išklausius abu įrašus, darytina išvada, jog skambintojas nėra blaivus.

- 21.54 val. įrašas: rusų kalba vyriškis nurodo, kad kaimynas iš trečio buto, aplenkęs jį stotelėje, sumušė po praeito policijos iškvietimo dėl vėtros nulaužto medžio; medikų pagalbos nurodė, jog nereikia.

Iš 2010-09-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-4) matyti, kad 2010-08-21 Vilanius apskrities VPK 4 PK gautas BPC pranešimas, jog sumušė kaimynas T. B.. Tą pačią dieną gautas V. Š. pareiškimas, jog 2010-08-21 apie 21.40 val. autobusų sustojime T. B. sudavė kumščiu į veidą ir spardė kojomis. Gindamasis panaudojo ašarines dujas.

Iš Įvykio vietos schemos (www.maps.lt) matosi kelias nuo Žilvičių g. 32/15 namo link Džiaugsmo gatvėje esančios stotelės į Naująją Vilnią (V. Š. gyvena Parko g.). Parduotuvė „Iki“ yra priešingoje kelio pusėje, nepriėjus autobusų stotelės (b. l. 49-50).

V. Š. skundas privataus kaltinimo tvarka patenkintinas, o T. B. priešpriešinis skundas – atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltininko kaltų veiksmų padarymą, o duomenys, kurie kelia abejonę, negali būti vertinami kaip įrodymai, patikimai patvirtinantys nagrinėjamus kaltinimus.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų žinoma, kad V. Š. ir T. B. santykiai yra įtempti, dėl to, nesant kitų įrodymų, patirtinančių vienos ar kitos pusės nurodytas aplinkybes, jų parodymai vertintini kritiškai, nes tiek vienas, tiek kitas yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą. Byloje neginčijamai specialisto išvada Nr. 3139/10(01) įrodyta, jog V. Š. galimai jo nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, buvo padaryta muštinis nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 5-6). Tai, jog šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis T. B. patvirtina nukentėjusiojo V. Š. nuoseklūs, neprieštaraujantys bylos nustatytoms faktinėms aplinkybėms parodymai, kuriuos jis davė prisiekęs sakyti byloje tik tiesą ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų byloje davimą, iš dalies paties kaltinamojo T. B. parodymai, kuriais jis pripažino autobusų stovėjimo stotelėje buvus fizinį kontaktą su V. Š.. Taip pat iš dalies nukentėjusiojo V. Š. parodymus patvirtina prieš konfliktą ir iškart po konflikto jį matęs liudytojas J. Ž., J. S., BPC garso įrašas, pareiškimas policijai.

Teismas netiki T. B. pateikta gynybos versija (kaltinimu) V. Š., kadangi pagal iš esmės kategorišką specialisto išvadą V. Š. nustatyta muštinė žaizda lūpoje, kraujosruvos žąstuose, padarytos kietais bukais daiktais. Gi pats priešpriešinį skundą pateikęs T. B. nurodė, jog tik gynėsi atstumdamas V. Š., kai šis nugriuvo. Tokie parodymai nesutinka su specialisto nustatytais ant V. Š. kūno sužalojimais, nebūdingais nugriuvimui. Pats T. B., kaltindamas V. Š. fizinio skausmo sukėlimu, kuris atsirado V. Š. įpurškus dujų balionėliu T. B. į veidą, neįrodė, jog jam buvo sukeltos jo nurodomos pasekmės – fizinis skausmas, laikinas susargdinimas, kadangi nepateikti jokie medicininiai dokumentai, galintys patvirtinti nurodytas pasekmes, ypač, kai T. B. nurodė kilus po įpurškimo alergiją. Vertinant T. B. gynybos versiją ir pateiktą priešpriešinį skundą, atsižvelgtina į vienintelį T. B. pateiktą įrodymą – liudytojo Z. K. parodymus. V. Š. patvirtino, jog šis liudytojas iš esmės yra vienintelis tiesioginis konflikto, kilusio tarp T. B. ir V. Š., liudytojas. Tačiau teismas pastebi, jog liudytojo Z. K. parodymai nesutampa detalėmis nė su vieno konflikte dalyvavusio asmens parodymais, taip pat ir su T. B. parodymais. Visų pirma, nesutampa T. B. ir Z. K. nurodomi susitikimo vienas su kitu tikslai. T. B. nurodo, jog ėjo į parduotuvę, o Z. K. sutiko pakeliui. Gi Z. K. nurodo, kad ėjo susitikti su T. B., kadangi buvo susitarę dėl diskų apžiūros. Pastebėtina, jog parduotuvė yra kitoje kelio pusėje nei autobusų stovėjimo stotelė ir einant į parduotuvę neprieinama stotelė, kurioje stovėjo T. B.. Antra, T. B. nurodė, kad V. Š. iškart nieko nepasakęs pripuolęs purškė jam ir Z. K. į akis dujų balionėliu, kai tuo tarpu Z. K. parodė, kad V. Š. sėdėjo stotelėje, pradėjo kažką prieš T. B. kalbėti, atsistojo ir tuomet purškė į visas puses dujų balionėliu. Trečia, T. B. nurodo, kad iškart sureagavo ir pastūmė gindamasis V. Š., Z. K. nurodo, kad jis paklausęs T. B., kas nutiko ir tuomet T. B. pastūmęs V. Š.. Ketvirta, T. B. nurodė po įvykio draugo Z. K. nematęs, nuėjęs tiesiai namo, kai tuo tarpu liudytojas Z. K. parodė, kad abu kartu su T. B. ėjo iki parduotuvės (kuri, kaip minėta, yra kitoje kelio pusėje nei namai), po to išsiskyrė. Toks elgesys, teismo nuomone, neatitinka T. B. ir Z. K. nurodomų aplinkybių, jog jiems buvo pripurkšta į akis pipirinių dujų, jog jie nieko nematė. Dėl šių aplinkybių ir dėl to, jog Z. K. ir T. B. yra draugiškuose santykiuose, teismas vertina liudytojo Z. K. parodymus kaip nepatikimus, galimai duotus naudinga draugui T. B. linkme. Be to, teismo nuomne, liudytojo parodymai nėra ta įrodinėjimo priemonė, kuria galima būtų nuneigti specialisto išvadas. Tad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir argumentus bei tai, jog T. B. gynęs valstybės žemėje augusį medį, savo asmeninius interesus pradėjo ginti tik teisme, gavęs V. Š. skundą privataus kaltinimo tvarka, teismas laiko neįtikima T. B. pateikta gynybos versija, o T. B. skundą laiko gynybos priemone nuo V. Š. skunde jam pateiktų kaltinimų.

Dėl išdėstyto darytina išvada, jog V. Š. dujų balionėlio panaudojimas atitinka būtinos ginties požymius ir šalina veikos pavojingumą, nes dujų balionėlio panaudojimas iškart po smurto prieš asmenį panaudojimo atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (BK 28 str.). Sekant iš pasakyto, V. Š. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas), nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o T. B., įrodžius jo kaltę dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, pripažintinas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant T. B. bausmę, atsižvelgtina į tai, jog jis yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, dirbantis, į bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, ir skirtina kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) būti namie nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) neturėti su savimi, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti ir neperduoti kitiems alkoholinių gėrimų ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų; 3) nebendrauti su V. Š. (BK 48 str. 5 d. 2-3 p., 6 d. 1 p.). Išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygos ir pasekmes, nesilaikant apribojimų (BK 48 str. 3, 10 d.)

Dėl civilinių ieškinių

Išteisinus V. Š. pagal BPK 303 str. 5 d. 1 p., civilinis ieškinys jo atžvilgiu paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl V. Š. civilinio ieškinio.

Kaip nustatyta, tiesioginis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Turtine žala laikoma turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 str. 1 d.). Teismo nuomone, atsakovas T. B. privalo atlyginti visas būtinas, įprastines V. Š. patirtas dėl sveikatos sužalojimo išlaidas, pagrįstas rašytiniai dokumentais. V. Š. prašo priteisti 50 Lt turtinius nuostolius dėl teismo ekspertizės apmokėjimo, pateikdamas kasos pajamų orderius ir mokėjimo nurodymą (b. l. 8-10). Šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Be to, V. Š. prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydį apsprendžiantys požymiai (pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.) yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo viešoje vietoje – autobusų stotelėje, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas, nežymiai sutrikdyta jo sveikata, liekamųjų reiškinių sveikatai neliko, įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 5000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 700 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Taip pat V. Š. prašė priteisti 1000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 48). Prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies, įvertinant atstovo sugaištą laiką, rengimąsi bylai, bylos apimtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisiant iš T. B. 500 Lt atstovavimo išlaidų (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 415 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas, -

nusprendžia:

patenkinti V. Š. skundą privataus kaltinimo tvarka.

Atmesti T. B. priešpriešinį skundą.

Išteisinti V. Š. (Šablovinskij) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pripažinti kaltu T. B. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laivės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį:

1) būti namie nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose visą laisvės apribojimo laikotarpį;

2) neturėti su savimi, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti ir neperduoti kitiems alkoholinių gėrimų ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

3) nebendrauti su V. Š..

Išaiškinti, jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

Palikti nenagrinėtą T. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti iš dalies V. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Lt turtinės žalos atlyginimo, 700 (septynis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.