Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos atstovui Ričardui Kmitui, pareiškėjos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės fakto nustatymo įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė pareiškimą ir nurodė, jog koplyčia pastatyta ant senos bažnyčios pamatų. Apie 1990-1992 m. patys parapijos žmonės savo iniciatyva pradėjo daryti talkas, po to buvo pradėtos rinkti lėšos atstatyti sugriautai bažnyčiai (koplyčiai). 1997 m. buvo skirtos lėšos koplyčios stogui, langams įrengti. 2000 m. šioje koplyčioje buvo leistos švęsti Žolinės. Nuosavybė į šį turtą (koplyčią) nėra įregistruota, negalima naudotis elektra, vandeniu. 2014 m. atlikti koplyčios kadastriniai matavimai. Pareiškėja valdo šią koplyčią nuo 2000 m., tačiau nėra daikto (koplyčios) savininkas, daiktą (koplyčią) valdė sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai. Remiasi Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 7 straipsniu. Koplyčia atstatyta, ne pastatyta naujai, buvo surašytas bešeimininkio turto aktas. Koplyčia, kuri buvo pastatyta apie 1880 m., vėliau buvo susprogdinta. Koplyčia rūpinasi pareiškėja, šienauja, keitė altorius, sekmadieniais lankosi 20-30 žmonių. Kitų dokumentų gauti negalima, žemės panaudos sutartis yra sudaryta religiniams tikslams.

Suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės atstovė su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Bešeimininkio turto procedūra nebuvo pradėta, nes buvo nustatyta, jog įgyjamosios senaties būdu statinį (koplyčią) valdo pareiškėja, kuri koplyčią prižiūri. Nacionalinės žemės tarnybos argumentai yra atmestini, nes pastatas (koplyčia) buvo atstatomas, be to, tai religinis statinys, sukurtas žmonių lėšomis.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, nes nėra teisėto valdymo – daiktas (koplyčia) nėra sukurtas teisėtai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nurodyta, kad tai naujas statinys. Koplyčios statyba pradėta 1992 m., kadastriniuose duomenyse užfiksuota 1994 m., todėl jau buvo teisės aktų sistema, o tai reiškia, kad statyba turėjo būti vykdoma nustatyta tvarka. Statinį (koplyčią) galima įteisinti.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje, 175¹ straipsnio 9 dalyje, nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 102; t. 2, b. l. 108-109), prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje, 175¹ straipsnio 9 dalyje, nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 105), prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (t. 2, b. l. 111-112).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš bylos medžiagos, pareiškėjos atstovų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad: Vilkaviškio vyskupijos kurija 1992-04-28 įgaliojo Krikščioniškojo meno Lietuvos fondą rinkti lėšas koplyčios statybos projekto įgyvendinimui (t. 1, b. l. 8); Vilkaviškio vyskupas 2000-07-31 dekretu suteikė teisę ir leido rugpjūčio 15 dieną koplyčioje švęsti Švč. M. Marijos Ėmimo Į Dangų (Žolinės) atlaidus (t. 1, b. l. 9); koplyčios kadastriniai matavimai atlikti 2014-12-11, jai suteiktas registro ir unikalus numeriai (t. 1, b. l. 10-21); 2014-12-12 koplyčia įregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 26); 2017-08-11 aplink koplyčią suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys (t. 1, b. l. 79-82), kurie 2017-08-16 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pats žemės sklypas buvo perduotas Kauno rajono savivaldybei neatlygintinam naudojimuisi (t. 1, b. l. 22-26, 83-84).

Pareiškėja prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėja įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tik nustačius aukščiau minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis laikomas savavališka statyba, todėl neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Nesant nekilnojamojo daikto, kaip valdymo objekto, taip pat nėra teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėja nurodė, kad koplyčia buvo pradėta statyti 1992 metais, atitinkamai byloje yra pateiktas Vilkaviškio vyskupijos kurijos 1992-04-28 įgaliojimas, kuriame nurodyta, jog koplyčia yra statoma pagal architekto G. P. projektą (2t. bl.l.41). Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog statinys, dėl kurio prašoma nustatyti juridinį faktą, yra sukurtas statybos būdu, pradedant jį statyti 1992 m., kai Lietuvos Respublikoje jau galiojo statybą reglamentuojantys teisės aktai (pvz. Statybos pagrindų laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-12-10 nutarimu Nr. 937 (Žinios, 1993, Nr. 1-13). Teismas 2018-05-17 posėdyje pareiškėjai buvo išaiškinęs teisę byloje pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius statinio statybos teisėtumą, tačiau duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja statinį (koplyčią) būtų įteisinusi Statybos įstatymo nustatyta tvarka, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teisė naudotis žemės sklypu yra viena iš privalomųjų aplinkybių, įgyvendinant statytojo teisę ir atitinkamai pagrindžiant ginčo statinio statybos teisėtumą, tačiau byloje nėra pateikta teisę naudotis valstybinės žemės sklypu dokumentų, todėl laikytina, kad pareiškėja neįrodė, kad statinys (koplyčia) pastatytas teisėtai. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutą. Aplinkybės, jog pareiškėja galimai statinį valdo nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, šioje byloje nėra svarbios, nes pareiškėja nuosavybės teisės į statinį įgyti negali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmestinas (CPK 178 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lekėčių Šv. Kazimiero parapijos pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.