- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 1-100-269/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01689-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Civilinis ieškovas
- S. M., D. D.
- Kaltinamasis
- G. P., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant A.Čižienei, I.Mečkovskajai, K.Jasionytei, A.Višumirskajai ir I. Mialdunienei,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. bei jo įgaliotiems atstovams advokatams J. Jasaičiui ir R. Andrikiui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. D. bei jo įgaliotam atstovui advokatui J. Jasaičiui,
Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiajam ekspertui E. V.,
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-100-269/2015, kurioje
G. (G.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, valstybės pensininkas, gyvenantis Vilniaus r., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas.
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. tyčia sunkiai sužalojo vieno žmogų bei tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent:
jis, 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 00.30 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, IZH 71 H 9 mm kalibro pistoletu Browning POM5049, skirtu šaudyti kovinėmis kulkomis, šovė vieną kartą S. M. į dešinę koją, taip padarydamas jam šautinį kiaurinį dešines šlaunies sužalojimą, su šūvio įėjimo anga dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir išėjimo anga – dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, lydimą atviro dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio kūno skeveldrinio lūžio su poslinkiu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Jis gi, 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 00.30 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia IZH 71 H 9 mm kalibro pistoletu Browning POM5049, skirtu šaudyti kovinėmis kulkomis, šovė vieną kartą D. D. į kairę koją bei vieną kartą į dešinę koją, taip padarydamas jam šautinę žaizdą kairio kelio- šlaunies bei kapšelio srityje su kulkos įstrigimų dešinio sėdmens paodyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. P. (toliau-kaltinamasis) savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad jo parodymai, pirmojo apklausoje netiksliai suformuluoti. Tai buvo sekmadienis, po bulviakasio, buvo išgėręs apie 200 g degtinės. 8 val. žmona išėjo į darbą. Jis namie žiūrėjo televizorių. Apie 23 val. ar vėliau išėjo į lauką, pastebėjo gatvės priešingoje pusėje kelkraštyje stovintį automobilį. Pastebėjo, kad automobilyje sėdi du žmonės ir bando užvesti automobilį. Būdamas savo kiemo teritorijoje paklausė ar reikia pagalbos. Iš keleivio pusės išlipo jaunuolis priėjo prie jo ir pradėjo grasinti, pasakė „ką ment įšėjai į pensiją nuolat būsi sumuštas, visa gyvenimą kentėsi”. Išgirdęs tai jis grįžo namo, užsirakino ir buvo namuose. Po poros minučių kažkas pradėjo daužyti į langą ir sakė, kad iki ryto nedagyvensi, o jei neišeisi „išrūkysim“. Kieme stovėjo dukters automobilis, viena iš kaltinamųjų S. M. pradėjo vaikščioti aplinkui ir bandė atidarinėti dureles, antras priėjo prie savo automobilio, kur jie sėdėjo. Jis pagalvojo, kad kažkas bus blogo, nes pasakė, kad gali padegti namą. Jis iš seifo paėmė ginklą, ginklas nebuvo užtaisytas, tik apkaba buvo užtaisyta, įsidėjo į kišenę. Išėjus į lauką, pasakė ,,eikit vaikinai lauk iš čia, baikit kabinėtis“. D. D. iškart jam priėjęs dešinę koja smogė į ausį ir krūtinės sritį. Jis pasitraukė atgal, ištraukė iš kišenės ginklą, užtaisė ir du kartus iššovė į orą. Prieš tai jų perspėjo, kad turi kovinį ginklą ir eikit namo. Jie dar labiau supyko, „mes atimsim tavo patranką ir tave „grochnim“. Jis pajuto, kad jie tai ir gali padaryti. S. M. ir D. D. stovėjo prieš jo veidu. Jie buvo agresyvus. Agresyvumas pasireiškė tuo, kad jie net po šūvių nesureagavo, o dar labiau supyko ir dar labiau ėmė pulti. Agresyvumas pasireiškė puolimu ir grasinimu. Už rankos griebė, į veidą mušė, norėjo ginklą atimti. Jie žodžiais pasakė, kad atims jo ginklą ir jį nušaus. Tai pasakė, kai jis du kartus į orą iššovė. Jie jo pagriebė už rankos, vienas ir kitas, sakė, kad atims. D. D. jam trenkė į krūtinę, į veidą, ausį. Jis neskaičiavo, kiek ten smūgių buvo. Po to griebė už rankos, bet jis ištraukė ranką iš S. M. ir paėjo atgal. Jokių kūno sužalojimų neliko ant rankų. Kai jis iššovė į S. M. pusę, D. D. toliau puolė, už rankos griebė. S. M. sugriebė už kairės rankos, D. D. tuo metu mušė ir norėjo čiupti už dešinės rankos, spardė kojomis. Jis norėjo trenkti į ranką, kad pataikyti į ginklą, tačiau pataikė jam į kojos šoną. Trenkė jam į nosį, iš nosies bėgo kraujas, marškiniai buvo kraujuoti. Jam trauktis nebuvo kur, nes už nugaros namas, ir pabėgti galimybės nebuvo, nes vienas iš vienos pusės kitas iš kitos pusės stovėjo. Iššovė iš viso 6 kartus. Du šūvius iššovė į orą, vieną šūvį į asfaltą. Vieną kartą, S. M. ir du šūvius į D.. Ketvirtą šūvį šovė į S. M. iš kairės pusės stovėjusi. Penktas ir šeštas šūvis buvo link D. D. pusės. Kai jis šaudė į S. M. pusę, jis jo puolė: rankomis, kojomis mojavo, jam už rankos griebė. D. D. irgi puolė, griebė rankas, su rankomis, kojomis mojavo. Tada jis šovė į jį. Į ginklo dėtuvę telpa 13 šovinių, 6 iššoviau, o 7 dar liko. Daugiau nešaudė, nes pavojus kaip ir dingo. S. M., kuris buvo nuo jo iš kairės pusės buvo, jis šovė į kojos apatinę dalį, nuo kuo jis pritūpė, o D. D. toliau puolė jo, iškart iššovė į D,. D. du kartus, tai gavosi instinktyviai, nes taip buvo apmokytas per pratybas. D. D. pabėgo, o S. M. kažkiek šliaužė nuo dukters automobilio link asfalto. Pravažiavo automobilis ir S. M. paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą ir policiją. Pats stovėjo prie S. M., niekur jo nepaleido, kad jis toliau nešliaužtų į važiuojamą dalį. Pirma atvažiavo greitoji pagalba, o po to policija. Policijos pareigūnai paklausė kas įvyko, jis paaiškino, kad įvyko konfliktas, paklausė ar turi leidimą turėti ginklą, dar paaiškino, kad D. D. pabėgo. Pradėjo rinktis žmonės, D. D. atvedė A. J. ir Z. M.. medikai apžiūrėjo D. D. ir pasakė, kad jis rimčiau sužalotas, ir pirmą išvežė D. D., o po to S. M.. Tada policija liepė grąžinti ginklą, užėjo namo, jis išėmė apkabą iš pistoleto ir atidavė. Pareigūnai pasakė, kad važiuos tikrinti neblaivumą ir prieš išeinant jam pradėjo grasinti S. M. žmona ir A. J.. A. J. pasakė, kad čia laiko klausimas kiek jis dar gyvens.. Per pirmą apklausą nebuvo vertėjo kai davė parodymus, sunkiau buvo išsireikšti. Teisę į šaunamą ginklą turi metus ir tris mėnesius, turėjo ankščiau jau prieš išeinant į valstybės pensiją. Policijos tarnybos metu neteko naudoti ginklo. Išdirbo policijos pareigūnu 20 m. ir žino, kad girtas asmuo negali imti ginklo. Kai D. D. pasibeldė į langą, pasakė, kad iki ryto „nepagyvensi“, jei tu neišeisi „išrūkysim“ jis tai suprato kai reali grėsmė, kad išrūkys, sudegins. Išėjo apginti savo namą, nes jame dar gyvena uošvis silpnai vaikštantis ir kita šeima gyvena jo sesuo, vyras ir vaikai. S. M. ir D. D. buvo agresyvūs, nes jie turėjo problemų su policija. Po to kai iššovė, jis įspėjo, kad turi kovinį ginklą, tačiau jie nereagavo, nes buvo nusiteikę užmušti. Jie buvo agresyviai nusiteikę, jų akys raudonos. Su D. D. buvo nuolat konfliktai. Maždaug 2005 m. jis su žmona ir su draugu išėjo pasivaikščioti prie tvenkinio ir D. D. jų užpuolė. Buvo kitas konfliktas: už namo yra stovėjimo automobilių aikštelė kur D. D. mušė kitą vaikiną, jis išskyrė juos ir D. D. pradėjo grasinti kur lendi, ne tavo reikalas. Einant į parduotuvę, D. D. kompanija nuolat grasino.
Įvykio metu D. D. jam suplėšė marškinius bei kraujas iš nosies bėgo, todėl baltiniai išsikruvino. Apie kraują neminėjo apklausos metu, nes paminėjo tai, ko jo klausė, tai jis ir atsakė. Tyrėja irgi matė, kad marškiniai suplėšyti, kraujyje. Tyrėjas iš jo baltinius pasiėmė lygtais po parodymų vietoje (t. 1, b.l. 131-132, 144-145, 147, 153, t. 3, b.l. 74, 79, t. 4, b.l. 48-49).
Savo parodymus G. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-09-22 (1 t., b.l. 134-142).
Nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2011-09-18 val. jis su A. J. važiavo automobiliu ,,Audi 100“, kuris priklauso S. M., Rudaminos k., Vilniaus gatve. Juos sustabdė policija ir taip kaip A. J. buvo vartojęs alkoholį, jį policininkai sulaikė. Policija paėmė automobilio raktus. Jis susiskambino su S. M. ir netrukus su juo susitiko, pasakė, kad raktus nuo automobilio paėmė policija, ir kad automobilis stovi Vilniaus gatvėje priešais bažnyčią. Kartu su S. M. apie 24 val. jis atėjo prie palikto automobilio. S. M. paskambino žmonai, kad ji atneštų atsarginius raktelius. Jis ir S. M. buvo vartoję alkoholį. Kadangi automobilis buvo uždarytas, jie stovėjo prie automobilio ir rūkė. Tuo metu iš priešais stovinčio namo išėjo jam iš matymo pažįstamas G. P., kuris laikė rankoje nuleistą vamzdžiu žemyn pistoletą. Jis jiems sušuko, ką jie čia daro. Kas iš jų jam atsakė, dabar neprisimena, bet tarp vyriškio ir jų įvyko trumpas žodinis konfliktas, kurio metu buvo naudojami necenzūriniai žodžiai. S. M. kažką šaukė vyriškiui, kiek atsimena, kažką apie tai, kad jis gąsdina dujiniu pistoletu. Jie nebuvo priėję prie G. P. namų, į langą nesibeldė. G. P. negrasino, smogti nebandė. Tuo metu išgirdo šūvį ir pamatė, kad S. M. nukrito ant asfalto dangos ir tuo metu pajuto skausmą kojoje ir prarado sąmonę. Kas vyko vėliau, jis nežino, nes atgavo sąmonę tik ligoninėje, kur suprato, kad buvo pašautas. Anksčiau su G. P. nebuvo konfliktavęs. Tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp vyriškio, jo ir S. M., jis iš vyriškio, ginklo atimti nenorėjo, jokių muštynių tarp jų nebuvo ir jokių smūgių vyriškiui niekas iš jų nesudavė. Kai vyriškis laikė rankoje ginklą, jis jį matė aiškiai, suprato, kad tai yra pistoletas, jis buvo juodas, bet ar tai galėjo būti dujinis ar kovinis pistoletas jis išsiaiškinti tuo metu negalėjo. Tuo metu, kai jie konfliktavo su vyriškiu, nieko kartu su jais nebuvo ir gatvėje nieko nebuvo. Įspėjimo šūvio nebuvo. Prašo išieškoti iš kaltinamojo jo naudai 600 Lt (173, 77 EUR) turtinės žalos – už sugadintus drabužius ir 15 000 Lt (4344, 3 EUR) neturtinės žalos, dėl to, kad patyrė stresą, skausmą, dvasinius išgyvenimus (t. 1, b.l. 75-76, 78-79, t. 4, b.l. 14, 17-19, 47-48).
Nukentėjusysis D. D. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatos metu su G. P. (t. 1, b.l. 148-151).
N. S. M. parodė, kad 2011-09-18 buvo sūnaus krykštinos. Buvo paskolinęs automobilį A. J. ir D. D.. A. J. paliko jo automobilį Vilniaus g., kur jis jie su D. D. atėjo. Automobilio galas buvo išlindęs į gatvę, todėl paskambino žmonai ir paprašė atsinešti raktą nuo mašinos. Kol laukė jie vaikščiojo šalia mašinos ir pamatė per kelią link jų einantį G. P., kurį pažįsta iš matymo. G. P. rankoje laikė pistoletą. Jis kažką agresyviai jiems pasakė. Jis suprato, kad jam nepatiko, kad jie stovi netoli nuo jo namų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Tuo metu, kai jie konfliktavo, G. P. ėmė šaudyti, jam pirmam pataikė į koją ir jis nukrito. Kai jis nukrito, pajuto didelį skausmą, gulėjo ant asfalto bei pamatė, kad D. D. bando bėgti link žiedo ir tuo metu išgirdo dar 2 šūvius. D. D. nenukrito, iš karto nematė, ar jis buvo sužalotas. Įvykio metu buvo išgėręs ir neneigia, kad galėjo keiktis necenzūriniais žodžiais kaltinamojo atžvilgiu, tačiau G. P. jie nemušė, tik šaukė kažką vienas ant kito.
Prašo išieškoti iš kaltinamojo jo naudai 24467,57 Lt (7086, 3 EUR) turtinės žalos ir 100000 Lt (28 962 EUR) neturtinės žalos. Turtinė žala sudaro neišmokėtas atlyginimas 23874,31 Lt (6914, 48 EUR) ir gydymo išlaidos 593,26 Lt (171, 82 EUR). Neturtinė žala sudaro 100 000 litų (28962 EUR), nes patyrė didelę skausmą, neteko 45 procentų darbingumo, buvo atleistas iš darbo (t. 1, b.l. 53-55, 57-59, t. 4, b.l. 15, 19-21).
Liudytoja A. M. – M. parodė, kad palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad S. M. jos vyras. 2011-09-17 buvo jų vaiko krikštynos, bei visi kartu šventė. 2011-09-18 buvo namuose, turėjo svečių. Stanislav turi jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) automobiliu Stanislav nesinaudoja, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2011-09-18 apie 24 val. pas juos namo atėjo D. D., bei pasakė, kad A. J. sustabdė su jų automobiliu policija ir A. J. kažkur išvežė, o automobilis liko netoli G. P. namų. Tuomet jos vyras nusprendė nueiti iki tos vietos ir pasiimti automobilį, parvairuoti atgal iki namų. D. D. ir Stanislav iš karto išėjo link automobilio, o ji liko laukti jų namuose. Po 10 min išėjus vaikinams, jai paskambino Stanislav ir paprašė, kad ji namuose paieškotų antrų atsarginių nuo automobilio raktų, bei kai suras atnešti iki seniūnijos Rudaminos k. Ji namuose atsarginių raktų nerado, tačiau vis tiek nuėjo pasižiūrėti kas vyksta, nes nuo namų iki tos vietos, kur stovėjo automobilis yra labai arti. Ji išėjusi į lauką norėjo eiti link seniūnijos, kaip jai vėl paskambino Stanislav bei šaukė, tačiau nelabai ką galėjo suprasti, suprato, kad kažkas su koja. Antras skambutis jai į telefoną buvo praėjus nuo pirmo skambučio dėl raktų gal 10-15 min. Ji išsigando ir pradėjo bėgti, buvo kartu su drauge E. G.. Nori papildyti, jog Evelina buvo pas ją namuose, todėl kartu ir ėjo link tos vietos, kur stovėjo automobilis. Atbėgo prie Vilniaus g. namo Nr. 3, kur šalikelėje gulėjo ant šono jos vyras. Buvo jau policijos pareigūnai. G. P. pamatė stovintį prie namo durų. Jos vyras pasakė, kad į jį šovė G. P.. D. D. nebuvo niekur, tik vėliau pamatė, jog jis atėjo prie greitosios medicinos pagalbos. Ji važiavo su vyru į ligoninę, kur buvo daryta operacija, peršautas dešinės kojos kaulas. Gydytojas pasakė, kad vyrą išleis iš ligoninės tik po penkių mėnesių (1 t., b.l. 105-106). Papildomai parodė, kad vyras po įvykio nedarbingas. Iki šiol nedirba. Iki įvykio dirbo AB ,,Vilniaus paukštyne“ (t. 1, b.l. 105-106, t. 2, b.l. 61, 101-102, t. 3, b.l. 150-151).
L. N. Pranckevičius parodė, kad palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2011-09-18 atėjo į darbą ir dirbo nuo 19 val. iki 2011-09-19 08 val. Dirbo uniformuotas, Pagirių PN tarnybiniu automobiliu „VW Golf“ Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu A. D. aptarnaujamojoje teritorijoje. 00.30 val. gautas pranešimas iš VA VPK Vilniaus rajono PK operatyvaus valdymo poskyrio, kad Rudaminos k., prie bažnyčios sužeisti žmonės šaudymo metu. Iš karto buvo sureaguota į minėtą pranešimą, bei atvykus į Rudaminos k., važiavo iš Juodšilių k., prie bažnyčios esančio namo, Vilniaus g. Nr. 3, pastebėjo šalikelėje, prie automobilio „VW Golf“, prie namo Nr. 3 Vilniaus g. gulintį vyrą. Kitas vyras šalia automobilio vaikščiojo, tačiau rankose jokio ginklo neturėjo. Antro sužeisto vaikino niekur nesimatė. Vietoje dar buvo vaikinas, kuris prisistatė kaip V. A., kuris matė kaip buvo mušamas vyras dviejų vaikinų. Buvo nustatyta, kad vyras, kuris vaikščiojo, pasivadino kaip G. P., bei paaiškino, kad jis panaudojęs teisėtai laikomą jo vardu išduotą ginklą, iššovė į du asmenis, kurie buvo sužeisti. G. P. negalėjo paaiškinti, kur yra antras vaikinas. Iš karto atvažiavo greitoji. Kažkur nuo seniūnijos atėjo dar vienas asmuo, kaip buvo nustatyta, kad tai D. D., akivaizdžiai matėsi kraujas ant kojos. T. M., tiek D. D., matėsi, jog buvo išgėrę alkoholio - girti. Abu vaikinai buvo išvežti į ligoninę. Iš G. P. buvo paimtas ginklas, leidimas ir šoviniai. Dar nori pasakyti, kad jokio kraujo jis įvykio vietoje nepastebėjo (t. 1, b.l 103-104, t. 2, b.l. 60, 99-101, t. 3, b.l. 151-152).
L. V. Aleksiuk parodė, kad palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu kad 2011-09-19 apie 00.20 val. važiavo iš Vilniaus į Vilniaus r., Rudaminos k., Meistrų g. 27. Pravažiavo apie 00.30 val. Vilniaus gatve, Rudaminos k., ir už seniūnijos, kairėje pusėje pamatė, kad kažkas vyksta, t. y. jog prie namo Nr. 3 Vilniaus g. arčiau namo stovi pagyvenęs vyras, jis atsitraukinėja, o prieš jį eina link jo du, jam atrodo, neblaivūs jaunuoliai. Jam atrodo, kad tarp tų žmonių gali būti ne daugiau kaip 2 metrų atstumas, gal ir arčiau. Neblaivūs - tai todėl, kad vienas vos pastovėjo ant kelių, tai tas pats, kuris atvažiavus policijai, atbėgo prie policijos, t.y. antras vaikinas. Kas tarp jų detaliai vyko, jis negali pasakyti, tiesiog matė, kad vaikinai prieidinėja prie to vyro, gal ir siekė ranka. Tai matė pravažiuojant. Pravažiavo gal dar kokių 10-20 metrų nuo tos vietos, važiavo vienas. Suprato, kad gal reikia žmogui pagalbos, matė viską savo akimis, kadangi ta kelio atkarpa buvo apšviesta. Nei vieno iš ten buvusių žmonių jis nežino ir nepažįsta. Apsisuko su automobiliu, grįžo atgal į tą vietą. Kai grįžo pamatė, jog už automobilio, kuris stovėjo prie namo, arčiau kelio, gal ir šalikelėje gulėjo jau vienas iš vaikinų, antro vaikino vietoje nebuvo. Vyras pagyvenęs stovėjo arčiau savo namo, už automobilio. Matė, kad tas vyras rankoje turi ginklą. Maždaug 2 metrų atstumu vyras stovėjo nuo gulinčio ant žemės vaikino. Vyras, kuris stovėjo su ginklu, paprašė iškviesti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, bei kad jis iššovė į žmones besiginant. Taip pat tas vyras pasakė, kad šovė į vaikiną iš guminės kulkos. Todėl apie tai ir pranešė policijai. Tačiau kas ir kaip viskas vyko - jis nematė ir negali tiksliai pasakyti. Kai atvažiavo pirmoji medicinos pagalba, atėjo ir nuo seniūnijos ir antras vaikinas, kuris taip pat buvo peršautas.
Papildomai teisme nurodė, kad šūvio negirdėjo. Jam privažiavus vyras papasakojo, kad iššovė į juos besiginant. Kai važiavo, tai matė, kad jaunuoliai ėjo link vyresnio vyro, o jisai atsitraukinėjo. Mano, tai buvo savigyna. Jis gynėsi. Nematė juk, kad vyresnis asmuo eina link jų. Jaunuoliai įžeidinėjo vyresnį vyrą. Vartojo keiksmažodžius. Vyresnio amžiaus žmogus šovė su guminėms kulkomis. Jis turėjo ginklą, pistoleto formos. Tą pasakė ir policijai. Kaltinamasis pasakė jam, kad vaikinai norėjo jį užpulti ir jis gindamasis šovė į juos. Matėsi, kad į gulintį žmogų buvo šauta vieną kartą į koją. Kai išlipo iš mašinos ir priėjo prie vyresnio vyro, tai jis turėjo ginklą rankoje ir sakė, kad šovė. Kaltinamasis turėjo ginklą turbūt dešinėje rankoje, tačiau tiksliai neatsimena. Po to atėjo kitas jaunuolis. Nematė ar jisai buvo peršautas. Atvažiavo policija ir jį išleido namo. Atvyko vienas ekipažas- vyras su moterimi. Po to atvyko kitas ekipažas- du vyrai. Iki to laiko niekas nebuvo priėjęs. Kaltinamasis stovėjo, o nukentėjusysis gulėjo ir kraujavo iš kelio, neaiškino jokių aplinkybių. Su antru nukentėjusiuoju irgi nekalbėjo. Skambino policijai du kartus, pranešė savo pavardę. Iki policijos atvykimo matė tik kitoje kelio pusėje stovintį vyrą su šunimi. Negali atsakyti ar kaltinamasis buvo blaivas ar ne. Pravažiuojant matė, kad vaikinai mosikavo rankomis, keikėsi. Stambesnis ėjo su kumščiais, šviesiaplaukis mosikavo su kojomis. Jie vartojo tuo pat metu necenzūrinius žodžius. Tarp jų buvo atstumas 2-2,5 metrų. Vyresnis vyras atsitraukinėjo arčiau namo, mašinos. Jis ėjo atbulas. Girdėjo keiksmažodžius, kuris vartojo šviesiaplaukis vaikinas. Kaltinamasis pasyviai ėjo atbulas. Jis laikė prie krūtinės savo rankas. Šūvių negirdėjo. Gal dėl to, kad buvo 20 metrų nuo jo, gal dėl to, kad grojo muzika (t. 1, b.l. 107-108, t. 3, b.l. 147, 152-155).
Liudytoja A. K. parodė, kad gavus pranešimą apie įvykį atvažiavo į Rudaminos k. Atvykus į įvykio vietą, vietoje buvo jų patrulis, kuris trumpai paaiškino kas įvyko. Su patruliu A. S. aptiko 5 tūteles. Po ko patruliai iškart išvažiavo ir ji liko viena tikrinti viena. Daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo. Įvykis buvo naktį Apie 3 val. Ji dalyvavo kaip įvykio vietos tyrimo specialistė. Įvykio vietos apžiūros protokole paminėti du automobiliai, nes viena tūtelė rasta tarp dviejų automobilių. Įvykio vietoje laukė patrulis A. S. (t. 3, b.l. 165, 166-167, t. 4, b.l. 42, 53, 62).
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus rajono PK, Viešosios tvarkos skyriuje. Buvo gautas pranešimas, kad panaudotas šaunamasis ginklas. Visų aplinkybių neatsimena, nes senai buvo. D. D. sakė, kad peršovė, aplinkybių nesakė, buvo neblaivus. Buvo dar mergina viena, nes ji šaukė, paleiskit mano draugus nes vaikas vienas namie. Kaltinamojo nepažįsta, nei prieš tai, nei dabar. Nesakė, kad iš ginklo, kažkas iš minios, kad į jį iššovė, kad buvo kažkoks konfliktas. Kriminalinės rajono policija rado tūtelės, rado prie namo ir ant važiuojamosios kelio dalies. Buvo rastos atrodo 5 tūtelės, o daugiau nežino (t. 3, b.l. 164, 167-168).
Liudytoja E. G. parodė, kad pažįsta A. M. ir S. M., kurie yra jos draugai. 2011-09-17 buvo M. vaiko krikštynos, bei ji kartu šventė krikštynas jų namuose. 2011-09-18 vėl gi buvo visi pas M., buvo vartojamas alkoholis. Kai jis buvo pas Anną, pastebėjo, jog kažkur dingo jos vyras Stanislav, tačiau nelabai kreipė dėmesio, pagalvojo, jog gal nuėjo į lauką parūkyti. 2011-09-19 apie 00.20 val. pamatė, jog Anna su kažkuo šneka telefonu, bei baigus kalbėtis telefonu, pradėjo ieškoti nuo automobilio raktų. Anna sakė, kad kažkur jų automobilis dabar stovi, bei reikia raktų nuo automobilio, kadangi A. J. vairuodamas automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir šiuo metu nei A. J., nei automobilio raktų nėra, o patį automobilį reikia patraukti. Anna ieškojo raktų, tačiau neradus, pasiūlė jai kartu su ja nueiti iki bažnyčios Rudaminos kaime, kadangi, kaip suprato, tenai turėjo stovėti automobilis. Joms beeinant link bažnyčios Annai paskambino kažkas į mobilaus ryšio telefoną, tačiau nesuprato ką sakė, negalėjo suprasti Annos, labai susijaudinusi buvo ir pradėjo bėgti link bažnyčios. Ji bėgo iš paskos. Atbėgo prie Vilniaus g. namo Nr. 3, kur ant asfalto gulėjo S. M.. Taip pat vietoje jau buvo policijos pareigūnai. G. P. pamatė stovintį prie namo durų. D. D. taip pat buvo vietoje, netoli greitosios pagalbos automobilio. Taip pat buvo ir A. J., kuris jai ir papasakojo, kad G. P. pašovė tiek D. D., tiek S. M.. Tačiau visų aplinkybių kaip kas vyko - nepasakė. G. P. taip pat buvo girtas, bei visiškai nepergyveno kas čia įvyko, rankose jokio ginklo nematė. Taip pat nesimatė, kad G. P. būtų sužeistas, ar būtų kokios nors mėlynės, ar bėgtų kur nors kraujas (t. 1, b.l. 109-110, t. 4, b.l. 7-8, 13).
L. V. K. parodė, kad palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-09-19 apie 00.20 val. jis vienas ėjo iš naktinės parduotuvės Rudaminos kaime, Vilniaus r., link namų. Už parduotuvės, dar nepriėjus jam tiltelio prie jo privažiavo automobilis, kur sėdėjo 2 vaikinai. Nei vieno iš vaikinų jis nežino, matė pirmą kartą, kadangi neseniai gyvena Rudaminos kaime, yra ne vietinis. Vaikinai šnekėjo su juo rusų kalba, bei paprašė cigaretės, bei minėjo, kad juos sustabdė policijos pareigūnai. Tačiau ką dar tiksliai sakė - jis nežino, neatsimena. Ar vaikinai buvo blaivūs negali pasakyti, nes pats buvo neblaivus. Automobilis stovėjo kelkraštyje, važiuojant į Turgelių pusę, už seniūnijos. Viskas vyko labai greitai. Jis davė cigaretes jiems, kartu stovėjo rūkė, kai pamatė, jog iš namo išėjo kažkoks vyras, kuris atsistojo šalia automobilio, pora metrų nuo namo. Vyras tiesiog stovėjo, matė tą vyrą taip pat pirmą kartą, jo nepažįsta. Vyras pradėjo šaukti, jam atrodo kažką gąsdino, kaip ir reikalavo, kad vaikinai ateitų. Negali tiksliai dabar pasakyti kokius žodžius jis sakė. Girdėjo, kaip vyras reikalavo ateiti iki jo, suprato, kad šie trys vyrai yra tarpusavyje pažįstami. Tada stambesnis vaikinas nuėjo pas tą vyrą. Jis praeidinėjo kelią link prie namo stovinčio vyro, buvo tamsu, bet girdėjo, kad kažkuris iš jų rusų kalba sakė ateik čia. Antras vaikinas buvo šalia liudytojo, bei kai pirmas vaikinas jau buvo prie vyro priėjęs, antras vaikinas taip pat jau ėjo link to vyro, prie namo, kur buvo jo draugas. Antram vaikinui beeinant prie namo, išgirdo, jog pertaisomas ginklas, tačiau nematė kas turi ginklą. Tiesiog taip kaip tarnavęs armijoje, jis žinojo kaip ir koks garsas yra užtaisant ginklą. Jam atrodo, kad kažkoks žodinis konfliktas buvo, tačiau negali pasakyti kas ką būtent sakė, viskas vyko labai greitai. Išgirdo šūvį, pamatė, kad tas stambesnis vaikinas nukrito ant žemės, suprato, kad vyras pašovė vaikiną. Jis labai išsigando, antro vaikino prie jo nebuvo, išsigando, kad gali jį pašauti ir kai išgirdo, kad vaikinas šaukiasi pagalbos, greitai nubėgo link savo namų. Norėjo pasiimti savo automobilį, kad vaikiną nuvežtų iki medicinos įstaigos. Įvykio metu girdėjo vieną šūvių. Po to šūvio nuėjo namo. Gal vėliau dar buvo šūvių, tačiau kol jis buvo, girdėjo tik vieną šūvį. Viskas vyko labai greitai. Nuėjo namo, pasiėmė iš karto automobilį ir sėdęs už vairo, važiavo link tos vietos, kad pagelbėtų tam vaikinui. Tačiau, kai privažiavo prie tos vietos, vietoje jau buvo policija ir greitoji medicinos pagalba (t. 1, b.l. 111-112, t. 2, b.l. 62, 102-103, t. 4, b.l. 8-9).
L. V. Kazokevičius parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, nukentėjusio nepažįsta. Radijo ryšiu jie girdėjo, kad buvo susišaudymas. Tuo metu įformino neblaivų vairuotoją, todėl iškvietė kitą ekipažą. Pranešimą gavo iš centrinės policijos, kad Rudaminoje vyko susišaudymas. Įvykis buvo Rudaminoje, prie parduotuvės. Stovėjo medikai, buvo žmogus kraujuotas prie medikų automobilio, daug žmonių buvo. Greitoji sutikinėjo pagalbą vyrui, jo visos kelnės buvo kraujuotos. Buvo sąmoningas gulėjo, rėkavo. Ginklo nematė. Tūteles rado prie namo, priešais bažnyčią, Vilniaus gatvėje. Kiek tūtelių buvo, nepamena. Tą dieną buvo sustabdytas A. J. kuris aiškino, kad su žmona susipyko ir važiavo automobiliu jį vairuodamas. Apie tai, kad norėjo padėti nukentėjusiajam nieko nesakė. Man atrodo automobilis stovėjo kelkraštyje (t. 4, b.l. 36-39).
Liudytojas H. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį nuo mokyklos laikų, gyveno Rudaminoje. Iš matymo pažįsta nukentėjusius. Gal prieš penkerius metus, jis su žmona nuėjo prie ežero, ten sėdėjo, o kitoje pusėje buvo, tie kurie kabindavosi prie G. P.. D. D. buvo išgėręs, prasivardžiavo, norėjo muštis. Jis ,,mentu“ vadindavo ir grasindavo, po to jo draugai jį nutempė, kad nebūtų incidento. Nesimušė (t. 4, b.l. 35, 39-40).
Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio vietoje buvo trumpai. Nieko negali papasakot. Matė, kad vienas žmogus buvo greitosios pagalbos mašinoje, kitas gulėjo ant žemės. Važiavo automobiliu. Automobilis priklausė Stanislavui. Buvo sustabdytas priešais bažnyčią. Vilniaus gatvėje. Jam buvo surašytas protokolas. Automobilį paliko sustabdymo vietoje. Dėl raktelių neatsimena. Pareigūnai važiavo į komisariatą ir vežė jį ir gavo iškvietimą dėl susišaudymo. Į tą vietą grįžo su pareigūnais. Matė, kad Stanislavas gulėjo ant žemės, P. buvo girtas, D. D. buvo greitosios medicinos automobilyje. Visi kruvini buvo. Kraujuotas buvo S. M. ir D. D.. G. P. pažįstamas (t. 4, b.l. 34, 39-40).
Ekspertas E. V. parodė, kad atstumui didėjant, metalizacijos pėdsakų radimo tikimybė mažėja. Metalizacijos pėdsakai susidaro dėl to, kad kada kulka eina per vamzdžio kanalą šūvio metu ji įsirėžia į graižtuvus laukus ir nusitrina nuo jos paviršiaus metalo dalelės ir jos kartu su kulka išlekia. Sprogsta kapsulė, joje irgi yra metalai. Visos metalo dalelės išlekia iš vamzdžio kartu su kulka. Pačios mažiausios dalelės nuskrieja keliolika iki keliasdešimt centimetrų, susidaro homogeninė metalizacija. Šaudant iš Makarovo konstrukcijos pistoleto homogeninė metalizacija gali susidaryti iki 20-30 cm. Mažos dalelės toliau nenuskrieja. Didesnės dalelės nuskrieja toliau. Susidaro taškinė metalizacija aplink šautinį pažeidimą. Pačios stambiausios gali nuskrieti iki 1 m. Pati kulka kai pataiko į taikinį, besisukdama apsitrina, apsitrynimo žiedelis susidaro šautinio pažeidimo kraštuose. Kai jis tyrė nukentėjusiojo kelnes, buvo nustatyta, kad buvo kulkos apsitrynimo žiedelis, kas rodo, kad buvo kulkos įėjimo vieta, o nugarinėje pusėje irgi buvo šautinis pažeidimas, metalizacijos pėdsakai neryškūs, atitinkamai tai yra kulkos išėjimo vieta. Ką patvirtina ir teismo medicinos duomenis apie sužalojimą. Kelnių priekiniame paviršiuje nustačiau kulkos apsitrynimo žiedelį ir pavienius metalizacijos pėdsakus, kurie gali būti vertinami kaip artimo šūvio požymis, tačiau padaręs kontrolinius atspaudus nuo kitų kelnių vietų tolimoje aplinkoje nuo pažeidimo, jis taip pat nustatė, kad išryškėjo metalizacijos pėdsakai, panašaus pobūdžio, taškiniai. Vertinti, kad tai artimo šūvio pėdsakai negalima, nes varis toks metalas, kad drabužiai būna užteršti variu panašaus pobūdžio. Atitinkamai negali pasakyti, kad buvo šauta iš artimo atstumo. Negali pasakyti iš kokio atstumo buvo šauta. Dėl eksploatacijos kelnės buvo užterštos, net gali būti nesusiję su šūviu. Jeigu galima būti atlikti eksperimentinį šaudymą, galima būtų sakyti, koks buvo atstumas. Nei kulkos nei tūtelės nebuvo pateiktos ekspertizei. Kai atliekamas eksperimentinis šaudymas, iš kiekvieno atstumo reikia padaryti bent tris šūvius. Iš skirtingų atstumų, reikėtų bent keliolikos šovinių skirtingos gamybos. Neturėjo galimybės tokio šaudymo atlikti. Nebuvo homogeninės metalizacijos, nebuvo aplink šautinį pažeidimą intensyvesnių, tankesnių metalizacijos pėdsakų, atstumas nebuvo labai artimas, tas atstumas galėjo būti metras ar pusantro arba didesnis, nebuvo šauta iš labai arti. Priklauso nuo kiekvieno ginklo, šovinių. Tai yra iš bendros praktikos. Jeigu būtų pateikti šoviniai, galėtų pasakyti keliasdešimt cm tikslumu, kad atstumas buvo didesnis negu, sakykime 60-70-80 cm, tikslumas būtų +/- 40-50 cm, lubų nėra, jeigu didesnis ir pėdsakų nepasireiškia, tai galėjo būti ir 10 m, mes nustatome tik artimą šūvį. Jeigu eksperimentinio šūvio metu nustatyta artimo šūvio pėdsakai pasireiškia iki 80 –100 cm, galima pasakyti, kad buvo šauta iš didesnio atstumo. Šoviniai nėra reti, labiausiai populiarūs. Mažos vertės pirkimas, vienas šovinys gal 0,50 eurų kainuotų. Matė nuotraukas. Buvo ekspertiniam tyrimui pateiktas Ižas- Makarovo konstrukcijos pistoletas. Iš jo tūtelės išlekia į viršų į dešinę ir atgal, lekia nuo 2 m. iki 5 m. Jeigu žmogus stovi vienoje vietoje ir šauna į vieną pusę, paskui į kitą, tarp tūtelių gali būti 10 m. Arba jis gali šaudyti iš skirtingų vietų, stovėdamas per 10 m., o tūtelės, jeigu iššautų į priešingas puses skirtingai, tūtelės sukristų šalia. Dešimties metrų tikslumu gali pasakyti apie tuos dalykus. Priklauso nuo nukreipimo ginklo. Kiekvieną tūtelę reikėtų apibrėžti 5 m. skersmens apskritimai ir pažiūrėti, ar jos susiliečia, jeigu atstumas tarp tūtelių būtų daugiau, negu 10 m., galima būtų sakyti, kad šovusysis keitė savo vietą. Tūtelės rastos maždaug vienoje vietoje. Negalima pasakyti net kelių m. atstumu. Turėjo išmatuoti atstumus nuo pastovių vietų. Turėjo užfiksuoti visus parodymus įvykio vietoje. Visuose nuotraukose yra ženklas, bet nėra nei vienos nuotraukos, kad būtų ir ženklai, ir namas, ir tūtelės, ir tas, kuris šovė. Nuotraukose yra atskiri vaizdai. Nėra padarytų matavimų. Vienoje nuotraukoje D. D. rodo, kur jis stovėjo, kitoje nuotraukoje kur G. P. stovėjo. Negali pasakyti kokia yra padėtis. Turėjo būti schema. Atsakydamas į advokato K. Ašmio klausymą nurodė, kad šovusysis turėjo būti nedaugiau 5 m. nuo tūtelių, teoriškai. Jeigu jis šaudė į kelio pusę jis turėtų stovėti už tūtelių, nugara į namą. Jeigu iššaunama į viršų, tūtelės nukristų netoli, jam už nugaros, jeigu šautų tiesiai, tai lėktų šiek tiek atgal ir į dešinę du trys metrus. Jeigu šovusysis šaudė į viršų, tai tūtelės turėtų nukristi už nugaros dešinėje, jeigu į priekį tiesiai, šiek tiek atgal, bet daugiausiai į dešinę pusę. Jeigu būtų nugara atsirėmęs į sieną, jam galėjo pataikyti į viršugalvį atšokusi, bet tūtelės visos yra toli. Jeigu šūvio kryptis buvo iš viršaus žemyn, tas atstumas negalėjo būti labai didelis, jeigu būtų nekreipęs ginklą žemyn, vis tiek kulka turėtų pataikyti į žemę už kelių ar keliolikos metrų, tai jeigu ji pataikė į šlaunį, ir kryptis buvo iš viršaus žemyn, tai negalėjo būti tolimas atstumas. Taip pat priklauso nuo padėties kojos. Įvykio vietoje galima būtų sumodeliuoti, atlikti eksperimentą, kelnėse nurodytos kaip žaizdos išsidėsčiusios, kampą. Atstatyti tūtelių radimo vietą praktiškai neįmanoma. Nukentėjusiojo padėtis buvo priešais šovusįjį, link ginklo, nukentėjusysis buvo veidu nukreiptas, nes pažeidimas yra kelnės priekyje, pagrindinė kryptis iš priekio atgal ir šiek tiek iš viršaus žemyn. Nėra įrodymo, kad buvo šauta iš arti. Neaišku, koks atstumas. Galima teigti, kad atstumas 1 metras. Galima spėti pagal duomenis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas abejonių, kad įvykio metu buvo šauta iš to ginklo nekilo (T. 4, b.l. 143-146).
Ekspertas V. K. parodė, kad palaiko savo pirminę specialisto išvadą. Sakinio dėl artimo šūvio nebuvimo nebuvo jo išvadoje. Jis atliko teismo medicinos ekspertizę tik D. D.. S. M. atliko teismo medicinos ekspertė Gincman – Dorošenko. Vedantysis ekspertas buvo A. V., jis suvedinėjo visų medikų ištraukas. Jeigu jo kolegė rašo, kad nebuvo duomenų, reiškia, kad ant kūno nebuvo artimo šūvio pėdsakų, tik iš medicininės pusės. Pacientas apžiūrimas priėmimo skyriuje, chirurgai jeigu mato kūną, jie aprašo, ar visi be išimties aprašo negaliu pasakyti. A. V. tik iš išvados paėmė svarbiausius dalykus. Smulkiau yra originale. Drabužiai sulaiko, bet negali pasakyti ar visus požymius- apdegimus. Drabužių jie nevertino. Jeigu kulka ėjo per drabužius, tai drabužis bent jau dalį sulaiko kulką. Pasekmių D. D. atžvilgiu nenustatyta, nepaliesti svarbūs organai, kiek nagrinėjo dokumentaciją, pasekmės negalėjo būti. Belieka, kad jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Artimas šūvis- daugiau balistinė sąvoka. Atstumas priklauso nuo konkretaus ginklo. Vertinant kūno sužalojimų charakterį, kartais galima įvertinti atstumą, žinant koks ginklas. Jam ginklas nebuvo pateiktas. S. M. sužalojimai buvo padaryti vienu šūviu. Nukentėjusysis buvo iš priekio. Ginklas šovusiojo buvo iš priekio nukentėjusiojo. Nukentėjusysis buvo nukreiptas veidu į šovusįjį. D. D. atžvilgiu kryptis buvo panaši, tik kai kulka pasiekė D. D. kūną, koja buvo pusiau sulenktoje padėtyje, todėl perėjo kiaurai ir įstrigo sėdmenyje. Bet irgi buvo priešais. D. D. buvo dar liestinis odos nubrozdinimas. Galėjo būti dviejų šūvių pasėkoje padaryti kūno sužalojimai. Kitas yra dešinėje šlaunyje, panašiame lygyje ir kryptis panaši. Galima sakyti, kad buvo tik liesta, oda kabinta. Pasėkoje buvo liestinis nubrozdinimas. Kiaurai perėjo kelio sritį, per kapšelį ir dubens ertmę ir įstrigo sėdmenyje. Kitas šūvis buvo dešinėje šlaunyje. Liestinio šūvio negalima nustatyti padėties. Nukentėjusiojo kūno padėtis buvo priekiu. Ginklas buvo nukreiptas į nukentėjusįjį, kuris ginklo atžvilgiu buvo nukreiptas veidu. Liestinis iš šono negali būti. D. D. padėtis buvo pusiau sulenkta kairė koja. Jis sakė, kad pašoko ir tuo metu buvo sulenkta koja. Taip ir galėjo būti. 90 laipsnių per klubo sąnarį turėjo būti sulenkta (t. 4, b.l. 154-156).
2011-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus g. 3. Kelio danga yra asfaltuota. Gatvės kairėje pusėje yra medinis nedažytas vieno aukšto pastatas, kurio stogas dengtas pilkos spalvos šiferio lakštais. Tarp parko kairės pusės arčiau sankryžos su Mechanizatorių gatve žalioje vejoje stovi gelžbetoninis stulpas, už kurio toje pačioje kelio pusėje žalioje vejoje arčiau pastato dešinės pusės stovi kelio ženklas „Nelygus kelias“ ir „Pagrindinis kelias“ važiuojantiems link Rudaminos žiedo iš Turgelių k. pusės. Apžiūros metu prie pastato gyvenamosios dalies pusės veranda, žalioje vejoje, arčiau verandos dešiniojo kampo (kur yra įėjimas į verandą), o priekiu link kelkraščio stovi lengvasis automobilis „VW Golf“ raudonos spalvos, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Už šio automobilio galinės dalies stovi gelžbetoninis stulpas, prie kurio iš dešinės priekiu link Rudaminos žiedo stovi lengvasis automobilis „VW Passat“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abiejų automobilių kėbulai be pažeidimų. Ant kelio gatvės asfaltuotos dangos kairiojo krašto priešais medinį pastatą, ties jo ½ dalies aptikta geltonos spalvos metalo šovinio tūtelė su raudonos spalvos lašais, panašiais į kraują ant jos šono aukščiau žiedinės įpjovos. Kelių metrų atstumu nuo tūtelės Nr. 1, kelkraštyje tarp automobilio „VW Golf“ raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir asfaltuotos Vilniaus gatvės dangos kairėje krašto aptikta deformuota šovinio kulka Nr. 2. Už šovinio kulkos Nr. 2, žalioje vejoje priešais priekį automobilio „VW Passat“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priešais galinį kairėje sparno automobilio „VW Golf“, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žvyre aptikta dar viena geltonos spalvos šovinio tūtelė Nr. 3. Tarp lengvojo automobilio „VW Golf“, raudonos spalvos dešinio šono bei medinio pastato gyvenamosios betoninės dalies už verandos kairiojo kampo, žalioje vejoje aptikros dar trys geltonos spalvos šovinių kulkos Nr. 4, 5, 6. Prie pastato gyvenamosios dalies nuo kelio pusės teritorija neaptverta. Pastato gyvenamosios dalies verandos durys apžiūros metu atidarytos, vidinės įleidžiamosios spynos užraktas atrakintas, be akivaizdžių laužimo žymių (1 t., b.l. 34-44, t. 4, b.l. 42, 53-61).
Specialisto išvadoje Nr. G 185/12 (01) konstatuota, kad S. M. nustatytas šautinis kiaurinis dešinės šlaunies sužalojimas, su šūvio įėjimo anga dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir išėjimo anga – dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, lydimas atviro dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio kūno skeveldrinio lūžio su poslinkiu. Sužalojimas padarytas šaunant iš ginklo vienu šūviu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-09-19). Medicininiuose dokumentuose duomenų, liudijančių, kad buvo šauta iš artimo atstumo, t.y. atstumo, kuriame veikė ir šūvio žalojantys veiksniai, nėra. Tačiau šūvio atstumas gali būti tikslinamas balistinio tyrimo metu. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl atviro dešinio šlaunikaulio kūno lūžio (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6. 6. 13).Sužalojimas padarytas vienu šūviu. Vienu šūviu padaromas sužalojimas sekos neturi. Konkretizuoti ginklą, iš kurio buvo šauta nėra galimybės, nes esami medicininiai duomenys nėra pakankami (šautinės žaizdos yra po chirurginio apdorojimo, sugijusios odos randais). Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas balistinio tyrimo metu, teismo balistui pateikus konkretų ginklą bei nukentėjusiojo drabužius su pažeidimais, atitinkančiais kūno sužalojimus (1 t., b.l. 68-71).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 6816/11 (01) konstatuota, kad S. M. kraujyje rasta 2,98% (promilės) etilo alkoholio. Neblaivumo laipsnio vertinimo kriterijai pagal nustatytą etilo alkoholio koncentraciją nurodyti LR sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 d. įsakymų Nr. V-505 patvirtintos ,,Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos“ 11 punkte (1 t., b.l. 74).
Specialisto išvadoje Nr. G 3012/11 (01) konstatuota, kad D. D. padarytos šautinės žaizdos kairio kelio – šlaunies bei kapšelio srityje su kulkos įstrigimu dešinio sėdmens paodyje, šaunant šaunamuoju ginklu. Taip pat nustatytas sugijusio odos nubrozdinimo plotas dešinėje šlaunyje, kuris galėjo atsirasti ir liečiant kito šūvio kulkai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-09-19. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo 2 šūvių. Ligoninėje iš D. D. dešinio sėdmens buvo pašalinta kulka, kurią ištyrus ekspertui-balistui galimai bus identifikuotas šaunamasis ginklas (1 t., b.l. 90-92).
2011-09-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš D. D. buvo paimta pistoletinė kulka su rudos spalvos sudžiūvusiu skysčiu, panašiu į kraują, kuri buvo apžiūrėta kaip daiktas turintis reikšmės bylos tyrimui (1 t., b.l.93; 94-96).
Specialisto išvadoje Nr. G 2860/11 (01) konstatuota, kad G. P. po įvykio 2011-09-19 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b.l. 161-162)
2011-09-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš G. P. buvo paimtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 13772 išduotas G. P. vardu (kuris išsiųstas Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriui)(1 t., b.l. 163; 164; 165); pistoletas IZH 71 H, rėmo Nr. POM5049, viena dėtuvė ir 7 šoviniai 9 mm, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės bylos tyrimui (1 t., b.l. 166-171), pistoletas perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Operatyvaus valdymo poskyrį (1 t., b.l. 172-174).
Teismo serologinės DNR ekspertizės aktu Nr.ES 130/14 (01) nustatyta, kad ant G. P. marškinių yra žmogaus kraujo dėmės, kurios paliktos G. P. su 99,9999999999999996 tikimybe (t. 4, b.l. 75-76, 92-99).
Kompleksinės teismo medicinos kriminalistinės ir balistinės ekspertizės aktu Nr. 11-1000 (14), 11-1644 (14 ) nustatyta, kad šūvio į nukentėjusįjį S. M. kryptis buvo iš priekio link nugaros, nedideliu kampu iš kairės į dešinę bei nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo atžvilgiu. Šūvio metu šovusysis ir ginklas buvo priešais nukentėjusįjį.
Vieno iš šūvių į D. D. metu šūvio kryptis buvo iš priekio link nugaros ir nežymiai iš kairės į dešinę nukentėjusiojo atžvilgiu, esant pusiau sulenktai per klubo sąnarį jo kairei kojai. Šūvio metu šovusysis ir ginklas buvo priešais nukentėjusįjį. Kito šūvio į D. D. metu šūvio kryptis buvo iš priekio link nugaros arba iš nugaros pusės į priekį nukentėjusiojo atžvilgiu. Šūvio metu šovusysis ir ginklas buvo priešais ir kiek iš kairės nukentėjusio atžvilgiu arba iš nugaros ir kiek dešiniau nukentėjusio atžvilgiu (t. 4, b.l. 77-79, 104-112).
Balistinės ekspertizės aktu Nr. 11-644 (15) nustatyta, kad ekspertizei pateiktos penkios tūtelės, rastos ir paimtos įvykio vietoje, yra iššautos tirti pateiktame IZH 71 H 9 mm kalibro pistolete Nr. POM5049. Ekspertizei pateikta kulka rasta ir paimta įvykio vietoje, yra iššauta iš tirti pateikto IZH 71 H 9 mm kalibro pistoleto Nr. POM5049 (t. 4, b.l. 133-138, 149-153).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta papildoma įvykio vietos apžiūros protokolu 2011-09-19, nukentėjusiojo D. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, alkoholio panaudojimo kvitu, išnagrinėtomis Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylomis Nr. A2.6.-1947-892/2011 ir Nr. A 2.6.430-298/2012, liudytojos T. B. parodymais, teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)14 (01) ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 3-4, 33, 48-52, 80-85, 118, 119, 175-182, 192-194, t. 2, b.l. 16, 105, t. 3, b.l. 8-9, 11-72, 81-97, 162-163, t. 4, b.l. 12, 16-17, t. 4, b.l. 45, 71-72, 101-102, 113-123).
Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį neatsargiai dėl pastarojo provokuojančio elgesio bei gindamasis, neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems įrodymams.
Teismas atmeta D. P. parodymus, kad jis šaudė gindamasis nuo S. M. ir D. D. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, bei G. P. gynėjo motyvus, kad G. P. veikoje yra būtinosios ginties arba būtinosios ginties peržengimo požymiai, nes šie kaltinamojo parodymai ir gynėjo motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos A. T. nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
BK 28 str. 3 d. nustato, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso nuostatų prasme nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris galėtų sukelti teisę į būtinąją gintį.Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis sužalojo nukentėjusiuosius dėl būtinosios ginties, neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems įrodymams.
Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, bei kad jie apsižodžiavo. Tačiau aplinkybės, kad kaltinamasis šio konflikto metu buvo nukentėjusiųjų mušamas rankomis ir spardomas nematė ir nepatvirtino nei vienas liudytojas. Nors liudytojas V. A. rodė, kad pravažiuodamas prie bažnyčios, pamatė, kad kažkoks pagyvenęs vyras barasi su dviems jaunesnio amžiaus vyrais, kurie buvo agresyviai nusitekę, ėjo prie šito vyro, jam atrodė, kad vyrai buvo neblaivūs. Jis aiškino, kad apsisuko ir važiavo atgal, jokių šūvių negirdėjo. Buvo išjungęs magnetolą, galvojo, kad galėjo blogai baigtis ir nusprendė sugrįžti. Grįžus pamatė kad vienas vyras guli šalikėlėje, kitas vyras bėga iš įvykio vietos. Pagal kaltinamojo prašymą pradėjo skambinti policijai, greitajai. Vyresnio amžiaus žmogus aiškino, kad šovė su guminėmis kulkomis, apie tai ir pranešė pareigūnams telefonu.
Pats gi kaltinamasis nurodė, kad buvo nukentėjusiųjų mušamas kumščiais ir spardomas, buvo suplėšyti jo marškiniai, iš nosies bėgio kraujas. Tačiau pirmosiose apklausose apie tai nieko nesakė, tačiau vėliau pateikė marškinius, ant kurių buvo kraujo ir pagal specialisto išvadą kraujas paliktas buvo jo. Į klausimą kodėl apie kraują neminėjo apklausos metu, atsakė, kad paminėjo tai, ko jo klausė tyrėja, tai jis ir atsakė. Jeigu kaltinamasis nurodė, kad buvo nukentėjusiųjų mušamas kumščiais ir spardomas, buvo suplėšyti jo marškiniai, iš jo nosies bėgo kraujas ant jo marškinių, tai akivaizdu, kad turėtų būti ant kaltinamojo kūno sužalojimai ir tame tarpe žaizdos , bet pagal specialisto išvadą G. P. po įvykio 2011-09-19 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Kaltinamojo parodymai, kad nuo nukentėjusiųjų sumušimo jo kraujas bėgo ir pateko į jo marškinius nesutampa su jo marškinių apžiūros protokolu ir pridėtomis nuotraukomis. Abejotina, kad kraujas iš nosies kaltinamojo pateko į jo marškinius, kadangi marškiniuose kraujo dėmių daug, o pagal minėtą specialisto išvadą pas kaltinamąjį apžiūrėtą iš karto po įvykio jokių kraujuotų sužalojimų nėra. Tokiu būdu be kaltinamojo parodymų nėra jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, kad kaltinamasis buvo mušamas ir sužalotas, todėl jo parodymai dėl jo fizinio smurto atmetami. Be to, įvykio metu, nebuvo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiųjų į kaltinamojo ir jo šeimos narių nuosavybę ir būsto neliečiamybę.
Taigi teismas pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo veiksmus pripažįsta padarytais nesant būtinosios ginties situacijai. Nesant būtinosios ginties situacijai negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms daroma išvada, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes panaudojant alkoholio matuoklį, paėjus 2 val. po įvykio, 2011-09-19 02.01 val. jam nustatytas 1, 91 promil. vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 119), tyčia iššovė vieną kartą S. M. į dešinę koją, bei du kartus D. D. į koją, ne iš artimo atstumo, suprasdamas, kad tokioje situacijoje, panaudodamas šaunamąjį ginklą, tai yra grėsmingą įrenginį, pritaikytą bei skirtą žalojančiai paveikti žmogaus kūną, savo veiksmais neabejotinai kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, taip pat numatydamas, kad žinojo kaip naudojamasi ginklu ir privalėjo tai žinoti, kad gali juos sunkiai sužaloti, todėl darytina išvada, kad D. P. veikė tiesiogine tyčia.
Tarp D. P. pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių, t.y. S. M. sunkaus ir D. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra aiškus priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad D. P. tyčia padarė S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., o padarius D, D. nežymų sveikatos sutrikdymą jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), (t. 1, b.l. 119),
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie pagal pavojingumą priskiriami nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis G. P. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, nedirba, valstybės pensininkas, saistomas tvirtų šeimyninių ryšių, todėl išvardintų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatų pasikeitimą, kad bausmės vykdymas už sunkų nusikaltimą gali būti atidėtas ir asmeniui, jeigu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neviršija keturių metų, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos bausmių minimumui, subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. kurios apimamos, skiriant galutinė laisvės atėmimo bausmė ir vykdymas atidedamas, paskiriant pareigas ir, vadovaudamasis BK 68, 72 str. baudžiamosios poveikio priemones-uždraudimas naudotis specialia teise-nešioti ginklą ir kaltinamajam priklausančių pistoleto IZH71H Nr. POM5049, vienos dėtuvės ir 7 šovinių 9 mm, konfiskavimas (t. 1, b.l. 184-191).
G. P. į galutinės bausmės laką įskaitytinas išbūtas sulaikymo nuo 2011-09-19 iki 2011-09-20 laikas (t. 1, b.l. 120, 123).
Nukentėjusysis S. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti jo naudai 24467,57 Lt (7086, 3 EUR) turtinės žalos ir 100 000 Lt (28962 EUR) neturtinės žalos. Turtinė žala sudaro neišmokėtas atlyginimas 23874,31 Lt (6914, 48 EUR) ir gydymo išlaidos 593,26 Lt (171, 82 EUR). Neturtinė žala sudaro 100 000 litų (28962 EUR), nes patyrė didelę skausmą, neteko 45 procentų darbingumo, buvo atleistas iš darbo.
Nukentėjusysis D. D. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti jo naudai 600 litų (173, 77 EUR) turtinei ir 15 000 Lt (4344, 3 EUR) neturtinei žalai atlyginti.
Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalą. S. M. pateikdamas ieškinį jame bei teismo posėdyje nurodė, kad iki patirtų sužalojimų dirbo AB „Vilniaus paukštynas“ ir jo darbo užmokestis buvo 1752,70 litų (507, 62 EUR) atskaičius mokesčius. Vidutinis dienos uždarbis yra 83.46 litų (24, 17 EUR). Laikotarpiu nuo 2011-09-19 iki 2013-07-31 jam turėjo būti įsimokėta 39310, 54 litų (11385, 12 EUR) atlyginimas, tačiau dėl pastirtų sužalojimų negalėjo dirbti ir gavo tik iš ,,Sodros“ 15436, 23 Lt (4470, 64 EUR). Tokiu būdu jo prarastas darbo užmokestis sudaro 23874, 31 Lt ( 6914, 39 EUR). Ryšium su gydymu turėjo ir kitas išlaidos- tomografijos procedūros 50 Lt (14, 48 EUR), daktaro konsultacijos 112,50 Lt (32, 58 EUR), vaistų, tvarsčių, kelionės į ligoninės 395, 75 Lt (114, 62 EUR) ir 35 Lt (10, 14 EUR) išlaidas iš viso 593,26 Lt (171, 82 EUR). Turtinės žalos 24467, 57 Lt (7086, 3 EUR) dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (2 t., b. l. 65-97, 3 t., b. l. 139-145).
Nukentėjusysis D. D. prašo priteisti jo naudai 600 litų (173, 77 EUR) turtinei žalai atlyginti už sugadintus striukę ir džinsus.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai – su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinami tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusysis S. M. dėl patirtos traumos gydėsi ligoninėje, po to nurodo jautęs skausmą ir negalėjęs dirbti fiziškai bei darbo vietoje , jam buvo išduota darbingumo lygio pažyma kuria konstatuotas 45 procentų nedarbingumą, pateikė teismui įrodymus dėl turtinės žalos dydžio, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusysis D. D. prašo priteisti jo naudai 600 litų (173, 77 EUR) turtinei žalai atlyginti už sugadintus striukę ir džinsus. Ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinami tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusysis nepateikia teismui jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos (čekių), todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusieji buvo sužaloti, patyrė skausmą, išgąstį ir nepatogumus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, jų ir kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo S. M. negalėjimą dėl traumos dirbti tam tikro pobūdžio darbus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalą padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančią praktiką dėl tokio pobūdžio bylose, todėl S. M. priteistina 15 000 Lt (4344, 3 EUR) neturtinei žalai atlyginti, D. D. 5000 litų (1448 EUR). Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), (t. 2, b.l. 63-97, t. 3, b.l. 136-145).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- vokas ir 5 šovinių tūtelės; vokas ir deformuota apvalkinė geltonos spalvos metalo šovinio kulka (1 t., b.l. 46-47) saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-10-25 serija BBB Nr. 037205).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kulka saugoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (1 t., b.l. 97-98) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-05-24 serija BBB Nr. 039579).
Nuosprendžiui įsiteisėjus-daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- pistoletas IZH71H Nr. POM5049, viena dėtuvė ir 7 šoviniai 9 mm, vadovaudamasis 72 str. 2, 3 d. saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK perduotini Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nes yra kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų įrankiai ir konfiskuotini (BPK 94 str. 1 d. 1 p.), (t. 1, b.l. 172-174), (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-10-03 serija BBB Nr. 037201).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- vyriški marškiniai saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (1 t., b.l. 181-182) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini G. P. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-10-10 serija BBB Nr. 036352).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- S. M. kelnės (4 t., b.l. 52), saugomos Vilniaus r. apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos S. M..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1947-892/2011 ir Nr. A 2.6.430-298/2012 grąžintinos šio teismo archyvui (t. 2, b.l. 105, t. 3, b.l. 19-71).
Kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės bausmės atidėjimo vykdymą (t. 1, b.l. 154-159, t. 2, b.l. 7).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str.
nusprendė:
G. (G) P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. ir ir nuteisti:
-už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. – 70 parų areštu;
-už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. G. (G) P. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 3, 68, 72 str., 75 str. 1 dalimi, 2 dalimi 8), 11) p. G. (G) P. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir skirti pareigas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neturėti, ne naudoti, neįsigyti ginklų ir šaudmenų bei skirti baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą nešioti ginklą ir šaudmenis bei konfiskuoti pistoletą IZH71H Nr. POM5049, vieną dėtuvę ir 7 šovinius 9 mm..
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu G. (G) P. įskaityti į paskirtą galutinę bausmę laikiną sulaikymą nuo 2011-09-19 iki 2011-09-20.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. (G) P. paskirtą panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Priteisti iš G. (G) P. nukentėjusiajam S. M. 7086, 3 EUR turtinei ir 4344, 3 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo S. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. (G) P. nukentėjusiajam D. D. 1448 EUR turtinei ir žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo D. D. ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- voką ir 5 šovinių tūteles; voką ir deformuotą apvalkinę geltonos spalvos metalo šovinio kulką saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-10-25 serija BBB Nr. 037205).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kulką saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-05-24 serija BBB Nr. 039579).
Nuosprendžiui įsiteisėjus-daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- pistoletą IZH71H Nr. POM5049, vieną dėtuvę ir 7 šovinius 9 mm, vadovaudamasis 72 str. 2, 3 d. saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-10-03 serija BBB Nr. 037201).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- vyriškius marškinius saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. P. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2011-10-10 serija BBB Nr. 036352).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- S. M. kelnes, saugomas Vilniaus r. apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. M..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. A2.6.-1947-892/2011 ir Nr. A 2.6.430-298/2012 grąžinti šio teismo archyvui.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.