- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1-1277-1105/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27532-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- G. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 60 parų arešto bausme. Arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;
2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 20 parų arešto bausme. Arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;
3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta bei su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 44 parų arešto bausme. Nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 253 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaudmenis – pramoninės gamybos 2 vienetus, 7,62 mm kalibro šovinius „7,62×51“, skirtus šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams, kuriuos neteisėtai laikė prie savęs iki tol, kol 2019 m. birželio 30 d. apie 21.05 val. policijos pareigūnai, atlikdami G. J. asmens kratą, jo šortų dešinėje galinėje kišenėje surado ir paėmė pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius „7,62×51“, skirtus šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams.
Be to, jis 2019 m. liepos 8 d. apie 16 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., naudojo fizinį smurtą šeimos nario – buvusios sutuoktinės G. J. atžvilgiu. O būtent, abiem keliais įspyrė daugiau nei šešis kartus G. J. į sėdmenis, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
G. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies. Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį teismui nurodė, jog vaikščiodamas automobilių turguje automobilių pardavimo aikštelėje, netoli automobilio ant žemės pamatė šovinius. Juos pasiėmė ir parsinešė į namus. Laikė namuose padėtus ant šaldytuvo. Po kurio laiko namuose tvarkėsi, šovinius pasiėmė, juos susivyniojo į popierių, įsidėjo į kišenę ir nutarė išmesti į šiukšlių konteinerį, bet to nepadarė. Nuėjo į aludę, ten išgėrė ir apie šovinių buvimą kišenėje pamiršo. Grįžo į namus, su žmona išgėrė. Gal kaimynai, pajutę jų išgertuves iškvietė policijos pareigūnus. Atvykęs policijos pareigūnai klausė, ar jis yra bute registruotas. G. J. atsakius, kad jis bute nėra registruotas, jam buvo liepta išeiti ir jis išėjo. Vėliau buvo sulaikytas dėl to, kad pasirodė girtas viešoje vietoje. Pareigūnai jo kišenėje rado šovinius. Tai galėjo būti 2019 m. birželio 30 d. Kaltinamasis nurodė žinojęs, kad šoviniai, kuriuos jis buvo radęs yra koviniai, leidimo juos laikyti neturėjo ir negalėjo jų laikyti namuose. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis nurodė, kad santuoka su G. J. nutraukta 2016 metais, tačiau buvę sutuoktiniai vis vien gyvena kartu, veda bendrą ūkį. 2019 m. liepos 8 d. nieko reikšmingo neįvyko. Jie kartu su G. J. išgėrę dažnai pašūkauja. Tą dieną apie 10.30 val. abu nusipirko 0,7 litro talpos butelį degtinės. Abu gėrė, kaltinamasis išgėrė daugiau nei G. J.. Abu sukonfliktavo, reiškė vienas kitam žodinius priekaištus. Konflikto metu kažkas paskambino į duris. Duris atidarė G. J., jis suprato, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu, kaltinamasis jau buvo prigulęs. Pareigūnai jį pakėlė ir išsivežė. Jam atrodo, kad G. J. policijos pareigūnams taip pat nieko nesakė, ji pasirašė kažkokius dokumentus ir jį pareigūnai išsivežė. Pareigūnai klausė jo, kodėl jis smurtauja, jis atsakė, kad nesmurtauja. Kaltinamasis buvo sulaikytas dvejoms paroms, buvo girtas, nes į alkotesterį įpūtė virš 2 promilių. Pamena, kad 2019 m. liepos 8 d. nesmurtavo. Žmona turbūt neprisimena. Su G. J. išgeria retai, bet išgėrę konfliktuoja ir yra kviečiama policija. Yra smurtavęs prieš žmoną 2018 metais, už tai yra nuteistas. 2019 m. liepos 8 d. nesmurtavo.
G. J. kaltė baudžiamojoje byloje grindžiama ir kitais surinktais įrodymais.
Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Liudytojas nurodė, kad 2019 m. birželio 30 d. įvykio visiškai nepamenantis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismui posėdžio metu perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 1 d. duotus parodymus (I tomas, b. l. 25-26), pastarasis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2019 m. birželio 29 d. jis dirbo kartu su patrule I. L. ir tyrėja G. T.. Patruliuodami maršrute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pastebėjo įtartiną asmenį, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, t. y. jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, sunkiai orientavosi aplinkoje. Priėjus prie minėto asmens ir bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, pastarasis nerišliai kalbėjo, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo 21.08 val. asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, esančias Senamiesčio 100, Panevėžys. Laikino sulaikymo patalpose per naršyklę CDB POLIS II buvo nustatyta, kad minėtas asmuo yra G. J., gim.1962 m. kovo 27 d., gyvenantis Pušaloto 35, Panevėžio m. Jam buvo nustatytas 2,74 promilių girtumas. Taip pat prisistačius ir nustačius asmenybę G. J. buvo atlikta dalinė asmens apžiūra. Jo galinėje šortų kišenėje buvo rasti du auksinės spalvos šoviniai. Paklausus G. J. iš kuri jis gavo šovinius, jis atsakė, kad kažkada seniai buvo medžiotojas, bet šiuo metu leidimo neturi (I tomas, b. l. 25-26).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos G. T. 2019 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 30 d. dirbant ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. ir I. L., važiuodami (duomenys neskelbtini), apie 21.05 val. pastebėjo svirduliuojantį, nekoordinuotų judesių, šlitinėjantį vyriškį. Bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, savarankiškai negalėjo pastovėti ant kojų, kalbėjo nerišliai, tokiais savo veiksmais asmuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Vyriškis sulaikytas 21.08 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Nustačius asmens tapatybę, paaiškėjo, jog tai yra G. J., kuris į alkoholio matuoklį įpūtė 2,74 promiles. Dalinės apžiūros metu kolega V. V. dešinėje galinėje vyro šortų kišenėje aptiko galimai du šovinius, auksinės spalvos „GGG 01“ (I tomas, b. l. 21).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 50-(539)-IS1-618 nurodyta, kad tyrimui pateikti du vienos rūšies, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šoviniai „7,62x51“, skirti įvairiems graižtviniams ginklams: karabinams ir šautuvams. Šautuvams A. Z. 1900, Blaser R93, CZ 550, FN Browning mod. BAR-II, Frankonia Favorit, Heckler&Koch mod. SL7, Heym SR30, Mauser M96, Mauser 2000, Parker-Xeil mod. 85, Remigton mod. 700, 788, Ruger 77 RS, Sako 75 Hunter, Sako TRG 21, Sauer 90 Short, Sauer 202, SAVAGE, mod. 99E, Smith&Wesson mod. A, B, Steyr-Mannlicher SSG Sport, SSG 69, Voere mod. 2185, Winchester mod. 70, 80, 770 ir kt., pusiau automatiniams šautuvams AP-16, BERETTA BM 59, CETME mod. E, Enfild L1A1, FN FAL, Heckler&Koch G3A3, L1A1-F1, LF59, M14, M14A1, Mauser mod. SP66, mod. 86SR, „SIG“ SG-510-4, Valmet M78 ir kt., kulkosvaidžiams BREN mod. L4A3, L7A1, FN MAG, Heckler&Koch 21A1, MG42/59, M60, (duomenys neskelbtini)3, SS-77 ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams. Šoviniai buvo tinkami šaudymui (I tomas, b. l. 19-20).
Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiąja G. J. parodė, kad 2019 m. liepos 8 d. kartu su G. J. namuose vartojo alkoholį. Abu sukonfliktavo, kilo namuose triukšmas, pykosi dėl gyvenimo problemų. Nukentėjusioji nurodė su G. J. konfliktuojanti retai. Kaltinime nurodytą dieną po konflikto G. J. atsigulė, ji prigulė šalia. Pajuto, kaip G. J. pradėjo baksnoti jai į šoną. Tuomet ji atsikėlė ir išėjo pro duris pas kaimynus, kurių paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai, jai liepė rašyti pareiškimą. Policiją kvietė, nes manė, kad G. J. neleis jai ramiai miegoti visą naktį. Kas buvo parašyta tame pareiškime policijos pareigūnams ji neprisimena, jo net neskaitė. Ką pareigūnai parašė ji nežino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismui posėdžio metu perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 8 d. duotus parodymus (I tomas, b. l. 47), nukentėjusioji paaiškino nežinanti ar jai tvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi kaltinamasis jos atžvilgiu nevartojo fizinio smurto. Nukentėjusioji paaiškino kvietusi policijos pareigūnus, nes manė, kad kaltinamasis jai neduos ramybės visą naktį, bijojo, kad jis pradės prieš ją smurtauti, triukšmaus, todėl bėgo pas kaimynę ir prašė iškviesti pareigūnus. Nukentėjusioji pripažino, kad jai atsigulus šalia kaltinamojo, pastarasis iš tiesų jai apie šešis kartus silpnai keliu spyrė į sėdmenis, tačiau ji tokių kaltinamojo veiksmų nelaiko smurtu, nes jokio fizinio skausmo ji nejuto, ant sėdmenų nebuvo net likusių mėlynių. Nukentėjusioji taip pat aiškino 2019 m. liepos 8 d. sakiusi pareigūnams, kad jai nereikia važiuoti pas medikus, bet jie primygtinai reikalavę taip daryti. Teismo medikas klausė dėl ji pas jį atvežta, apžiūrėjęs pasakė, kad smurto žymių nėra, ką jis parašė išvadoje nukentėjusioji nežino. Pas medikus ji buvo nuvežta ryte.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 8 d. nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2019 m. liepos 8 d. apie 16 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Taip pat namuose buvo ir jos buvęs sutuoktinis G. J., kuris buvo pavartojęs alkoholio. Ji tuo metu gulėjo kambaryje ant sofos lovos, o jis gulėjo šalia. Jai gulint lovoje, G. J. tyčia kojomis t. y. keliais, įspyrė daugiau nei šešis kartus į sėdmenis, todėl jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prieš tai jokio konflikto su juo nebuvo. Parodė, kad su savo buvusiu sutuoktiniu gyvena apie trisdešimt metų, veda bendrą ūkį. G. J. yra piktnaudžiaujantis alkoholiu, išgėręs būna agresyvus. Anksčiau jos atžvilgiu yra vartojęs fizinį skausmą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 47-49).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. L. parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate Veiklos skyriaus tyrėja. 2019 m. liepos 8 d. dirbo kartu su patruliu S. N.. Tiksliai adreso nepamena, bet abu gavo iškvietimą vykti į Ramygalos gatvę dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Galėjo būti apie 16.30 val. Įėjus į kambarį, abu pamatė moterį, kurį verkė, buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jai spyrė vyras. Kaltinamasis gynėsi, kad jis nieko nedarė. Išorinių smurto žymių ant moters kūno nesimatė. Vyras gulėjo lovoje, todėl pareigūnai jį pakėlė ir jam neprieštaraujant išsivežė. Išvažiuojant vyras dar pagrasino moteriai, kad kai jis grįš namo, ją užmuš. Prieš tai pareigūnai norėjo patikrinti moters blaivumą, tačiau pastaroji dėl girtumo nesugebėjo įpūsti į alkotesterį.
Posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad viskas vyko galbūt 2019 m. liepos 8 d., tikslios datos ji nepamena. Pas ją į namus atėjo kaimynė G. J., kuri paprašė iškviesti policiją. Pasakė, kad bijo girto vyro, kad vyras namuose triukšmavo. Buvo susijaudinusi, bijojo. Ji palydėjo kaimynę iki namų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismui posėdžio metu perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 16 d. duotus parodymus (I tomas, b. l. 68), liudytoja paaiškino savo parodymus tvirtinanti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2019 metų liepos mėnesio pradžioje jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kartu su anūke K. I., kuriai yra 14 metų, į buto duris pasibeldė kaimynė, vardu G.. Ji gyvena jos laiptinėje, pirmame aukšte, 12 bute. Atidarė buto duris, pakvietė kaimynę G. į savo butą. G. buvo susijaudinusi, verkė, papasakojo, kad ją primušė jos vyras, vardu G., paprašė jos, kad iškviestų policiją. Policiją iškvietė jos anūkė, kadangi ji greičiau ir geriau moka naudotis telefonu, nei pati liudytoja. Kai anūkė kalbėjo su bendrojo pagalbos centro operatoriumi, liudytoja, kaimynė G. ir anūkė K. buvo koridoriuje. Ant G. smurto žymių nesimatė. G. pasakojo jai, kad ne pirmą kartą vyras smurtavo prieš ją, tačiau šį kartą nepaminėjo, ar jautė fizinį skausmą, nesakė kur ir kiek kartų trenkė jai vyras. Pasiūlė G. likti pas ją namuose kol atvažiuos policijos pareigūnai. Belaukiant policijos pareigūnų G. paprašė dar kartą paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Paskambinus į pagalbos centrą dar kartą, operatorė pasakė, kad policija jau važiuoja. Tuomet G. nuėjo į savo butą (I tomas, b. l. 68).
Apklaustas liudytoju V. S. teismo posėdžio metu nurodė dirbantis Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. 2019 m. liepos 8 d. kartu su policijos pareigūnais vyko į Ramygalos gatvę, Panevėžio mieste pagal nukentėjusios pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, bute buvo nukentėjusioji G. J., kuri teigė, kad kartu su ja gyvenantis G. J. prieš ją smurtavo, t. y. jai gulint lovoje spyrė jai į sėdmenis. Iš nukentėjusiosios buvo paimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas paaiškino, kad tą dieną nukentėjusiajai nebuvo nustatinėjamas neblaivumas, ar ji buvo neblaivi, jis nepamena, tačiau jam ji neatrodė neblaivi. Liudytojas pamena, kad nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, dejavo, kad serga onkologine liga, nurodė, kad vyras dažnai prieš ją smurtauja.
2019 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, iš įvykio vietos niekas nepaimta (I tomas, b. l. 34-38).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos T. L. 2019 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d. apie 16.13 val. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neblaivus sugyventinis muša pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė G. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nustatyta, kad sugyventinis G. J. smurtavo prieš sugyventinę G. J. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Sugyventinis buvo neblaivus. G. J. alkotesterio išpūsti nesugebėjo, teigė, kad jai yra astma, tačiau nuo jos jautėsi alkoholio kvapas. G. J. buvo sulaikytas namuose. Smurtą patyręs asmuo G. J.paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, kai jai neblaivus sugyventinis kelis kartus spyrė su koja per šlaunis. Taip pat grasino užmušti, kai grįš namo. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Ant moters akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejai yra buvę, buvo kviesta policija. Smurtu įtarimas asmuo nieko neaiškino. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytas asmuo G. J. elgėsi ramiai (I tomas, b. l. 39-40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 755/2019(05) nurodytos įvykio aplinkybės: 2019 m. liepos 8 d. apie 16 val., namuose G. J. kartu su buvusius sutuoktiniu gulint lovoje, buvęs sutuoktinis G. J. spyrė jai kojomis (keliais) į sėdmenis ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Papildomai paaiškino, kad po įvykio medicininės pagalbos nesikreipė. Specialisto išdava: G. J. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Negalima atmesti galimybės, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (I tomas, b. l. 44).
Bendrojo pagalbos centro pateiktuose pokalbio įrašuose, pavadinimu „2019_07_08_16-11-18_25.04“, „2019_07_08_16-21-57_25.01“ užfiksuotas moters skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Moteris pranešė apie kaimyno smurtinius veiksmus kaimynės atžvilgiu. Nurodė, kad kaimynė prašė iškviesti policijos pareigūnus, greitosios pagalbos nereikia. Netrukus pakartotinis skambutis pasiklausti ar policija išvažiavo (I tomas, b. l. 79-81).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).
G. J. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pareikštas dėl to, kad jis kaltinime nurodytą dieną ir valandą namuose naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – buvusios sutuoktinės G. J. atžvilgiu. O būtent, abiem keliais įspyrė daugiau nei šešis kartus G. J. į sėdmenis ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų bei teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų matyti, kad pastarasis nuo pat įvykio dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 8 d., neigė smurtavęs prieš savo buvusią sutuoktinę G. J.. Kaltinamasis pripažino tą dieną su nukentėjusiąja vartojęs alkoholį bei su ja žodžiu sukonfliktavęs, tačiau teigė jos atžvilgiu nevartojęs fizinio smurto. Nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūnės T. L. 2019 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime bei jos apklausos protokole, kuriame užfiksuotus parodymus ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji G. J. tiek 2019 m. lapkričio 7 d., tiek 2019 m. gruodžio 2 d. vykusių teismo posėdžių metu nurodė 2019 m. liepos 8 d. iš savo buvusio sutuoktinio pusės fizinio smurto nepatyrė, tik bijojo jį patirti ateityje. Ji pripažino, jog kaltinamasis jiems abiems atsigulus, lovoje keliais nesmarkiai jai spyrė į sėdmenis. Šių kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu ji nelaiko fiziniu smurtu, nurodo nepatyrusi jokio fizinio skausmo, į medicininę įstaigą dėl to taip pat nesikreipė. Tiesiog šių veiksmų pasėkoje išsigandusi galimo smurto ateityje nubėgo pas kaimynę ir paprašė jos iškviesti policijos pareigūnus, nes manė, kad kaltinamasis jai neduos ramybės visą naktį. Darydamas tokias išvadas, teismas sprendžia, kad neturi pagrindo netikėti nurodytais nukentėjusios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kurie yra logiški ir iš esmės neprieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visumai. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. G 755/2019(05) patvirtina, kad G. J. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas, tačiau negalima atmesti galimybės, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (I tomas, b. l. 44). Posėdžio metu nukentėjusioji nurodė pati nesikreipusi į medicininę įstaigą, nes ant jos sėdmenų nebuvo likusių net mėlynių. Ji patvirtino sakiusi ir nurodžiusi policijos pareigūnams, kad ant jos kūno nėra jokių smurto žymių ir į medikus jai kreiptis nereikia. Teismas nesiremia nukentėjusios G. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie vertintini kaip visiškai nepatikimi. Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė apie tai, kad galimas smurto atvejis nukentėjusios atžvilgiu įvyko 2019 m. liepos 8 d. 16 val. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pažyma patvirtinama, kad 2019 m. liepos 8 d. pirmasis pranešimas dėl pagalbos suteikimo iš telefono Nr. 8-630-11098 buvo gautas 16.11 val., antrasis 16.21 val. (I tomas, b. l. 77). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos T. L. 2019 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo gautas 2019 m. liepos 8 d. 16.13 val. Nukentėjusiajai G. J. buvo bandoma patikrinti jos neblaivumo faktą, tačiau jis nebuvo patikrintas, kadangi pastaroji dėl neblaivumo nesugebėjo įpūsti į alkotesterį (I tomas, b. l. 39-40). Tuo tarpu, G. J. įvykio dieną buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (I tomas, b. l. 106). Kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. liepos 8 d. nukentėjusios G. J. protokolas – pareiškimas (I tomas, b. l. 29) bei 2019 m. liepos 8 d. liudytojos G. J. apklausos protokolas (I tomas, b. l. 47), patvirtina, jog nukentėjusioji buvo apklausiama, kaip liudytoja, ir jos pareiškimas dėl galimo smurto fakto buvimo buvo paimtas galimai jai esant neblaiviai. 2019 m. liepos 8 d. nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas buvo surašytas laikotarpiu nuo 17.43 val. iki 17.54 val. , šis dokumentas atspausdintas vyresniojo tyrėjo V. S.. Tas pats tyrėjas vykdė ir nukentėjusios apklausą, kuri vyko tą pačią dieną 17.59 val., t. y. beveik po dviejų valandų po įvykio. Ir nors teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas V. S. nurodė, kad 2019 m. liepos 8 d. nukentėjusiosios fizinė būsena jam nesukėlė įtarimų dėl jos galimybės duoti teisingus parodymus ir nurodyti teisingas įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusios parodymai bei iš jos paimtas pareiškimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, negali vertinami kaip patikimi įrodymai baudžiamojoje, kuriais būtų galima grįsti kaltinamojo kaltę.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo objektyviai įrodyta asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytas vienas iš būtinų nusikaltimo sudėties požymių – objektyvioji pusė, t. y. byloje nėra neginčytinai įrodyta aplinkybė, kad G. J. abiems keliais įspirdamas daugiau nei šešis kartus G. J. į sėdmenis, sukėlė jai fizinį skausmą. Todėl kaltinamasis iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įrodymų vertinimas, bausmės skyrimas dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.
Baudžiamosios bylos rašytiniai ir kitokie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. J. kaltinimo nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaudmenis – pramoninės gamybos 2 vienetus, 7,62 mm kalibro šovinius „7,62×51“, skirtus šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams, kuriuos neteisėtai laikė prie savęs iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado šaudmenis jo šortų galinėje kišenėje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino supratęs, kad turėjo su savimi kovinius šaudmenis, kuriems laikyti neturėjo leidimo. Jis taip pat žinojo, kad neturėjo teisės šių šaudmenų laikyti. Teismas, darydamas tokias išvadas, remiasi ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, tačiau ir liudytojo V. V. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kita baudžiamosios bylos rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į G. J. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pobūdį, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.
Skirdamas G. J. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Minėta, jog kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė būdamas teistas (I tomas, b. l. 167-170). G. J. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo tris kartus baustas administracine tvarka (I tomas, b. l. 163-166), duomenų apie paskutiniųjų dviejų nuobaudų sumokėjimą nėra. Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (I tomas, b. l. 183), teismui nurodė, kad vykdo individualią veiklą. Teismas taip pat vertina tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas du kartus, vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kitą kartą už savavaldžiavimą, teistumai nėra išnykę. Šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu Panevėžio apylinkės teismas yra priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, kuris nėra įsiteisėjęs. Nurodyta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nedaro, nors savo elgesį vertina kritiškai, supranta vedamo gyvenimo būdo pasekmes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Arešto bausmę skirtina atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Į bausmės laiką įskaitytinas G. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 30 d. 21.10 val. iki 2019 m. liepos 2 d. 10.24 val. (2 paros) bei nuo 2019 m. liepos 8 d. 16.15 val. iki 2019 m. liepos 10 d. 13.50 val. (2 paros), jas prilyginant keturioms arešto paroms ir laikytina, kad G. J. yra atlikęs 4 paras jam skirtinos arešto bausmės.
2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 10 d. nutarimais G. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (I tomas b. l. 142-143, 145-146).
Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. bendrojo pagalbos centro garso įrašas, esantis CD laikmenoje (I tomas, b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. J. dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 4 (keturias) paras, jas prilyginant keturioms arešto paroms ir laikyti, kad G. J. yra atlikęs 4 (keturias) paras jam paskirtos arešto bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis – 26 (dvidešimt šešios) paros arešto.
Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
G. J. išaiškinti, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės atlikimo jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, prieš tai susiekus su nurodyta laisvės atėmimo vietos įstaiga dėl galimybės atlikti teismo paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš G. J. valstybės naudai 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) išlaidų susijusių su turėtomis pašto išlaidomis.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.