Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimo V. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiasis inspektorius R. K. 2017 m. gegužės 9 d. surašė V. Z. tokio turinio administracinio nusižengimo protokolą:

Kauno teritorinėje muitinėje vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) laisvosios zonos, iki 2016-04-30 veikusios kaip laisvasis sandėlis Nr. KL0003, priežiūrą 2017-01-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini)(2016-07-12). 2017-03-27 laisvosios zonos vadovas pateikė papildomą informaciją ir dokumentus dėl laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini)(2016-07-12) nurodytų prekių įtraukimo į laisvosios zonos prekių apskaitą. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) laisvojoje zonoje 2015-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvojo sandėlio vadovo įsakymu Nr. LS06 muitinės tarpininko atstovas V. Z. paskirtas tvarkyti laisvojo sandėlio apskaitą 2016-07-12 į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis atgabentas skirtingų pavadinimų ir klasifikuojamas skirtingais KN kodais prekes į laisvosios zonos prekių apskaitą įtraukė kaip vieną prekę ir užpildė laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapą. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame prekių apskaitos lape nurodyta, kad pagal tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-07) į laisvąją zoną padėta prekė aprašyta kaip „Autotransporto priemonių dalys ir reikmenys“, KN kodas 9999, kiekis 20147,410 kg, kuri iš laisvosios zonos išgabenta įforminus tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-12). Išnagrinėjus tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-07) duomenis nustatyta, kad joje deklaruotos 9 skirtingų pavadinimų ir KN kodų prekės, kurių bendra bruto masė 8342 kg. Taip pat nustatyta, kad minėtame prekių apskaitos lape įtrauktos ir su kita tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini) (2016-07-11) į laisvąją zoną atgabentos prekės, t. y. skirtingose tranzito deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-07) ir Nr.(duomenys neskelbtini) (2016-07-11) deklaruotoms skirtingoms prekėms buvo užpildytas bendras laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini).

Muitinės tarpininko atstovas V. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvosios zonos, iki 2016 m. balandžio 30 d. veikusios kaip laisvasis sandėlis Nr. KL0003, patalpose (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 12 d., veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas, būdamas atsakingas už laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, laisvosios zonos prekių apskaitos lape Nr.(duomenys neskelbtini)į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis atgabentas skirtingų pavadinimų ir klasifikuojamas skirtingais KN kodais prekes į laisvosios zonos prekių apskaitą įtraukdamas kaip vieną prekę „Autotransporto priemonių dalys ir reikmenys“ bei įrašydamas specialųjį kodą „9999“ pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 26.1. punkto (nagrinėjamu laikotarpiu galiojusi taisyklių redakcija), 2010 m. birželio 3 d. Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartimi Nr. 6B-122 patvirtintos Laisvajame sandėlyje Nr. KL0003 laikomų prekių apskaitos tvarkos 6 punkto, 7 punkto, 12 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) kodekso 209⁴ straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 215 straipsnio 3 dalį.

Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. Z. atžvilgiu nutraukė, suėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nutarime taip pat nurodyta, jog nenustatyta, kad V. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, kvalifikuojamą pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį. Teigiama, jog V. Z. kaltė neįrodyta, jo paaiškinimo nepaneigia pateiktoje medžiagoje surinkti duomenys. Apeliaciniame skunde Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas teigia, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas klaidingai įvertinus bylos faktines aplinkybes, todėl prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Z. surašytas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už tam tikrus pažeidimus, tame tarpe ir už ATPK 209⁴ straipsnyje numatytus pažeidimus, nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, o ne nuo pažeidimo padarymo dienos. Šiuo atveju pažeidimo padarymo diena yra 2016 m. liepos 12 d. (laisvojoje zonoje laikomų prekių V. Z. užpildytas prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini)), o pažeidimo nustatymo diena yra 2017 m. gegužės 9 d., kuomet atlikus tyrimo veiksmus buvo nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji pažeidimo požymiai ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kitoje skundo dalyje pažeidimo nustatymo diena nurodoma 2017 m. sausio 27 d., dar kitoje – 2017 m. balandžio 12 d. Taip pat skunde nesutinkama su teismo argumentu, jog tranzito deklaracijoje Nr. 1(duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 12 d. CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 12 d. prekių apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini)esantys Lietuvos muitinės spaudai bei išrašai iš prekių apskaitos programos patvirtina, kad muitinei apie pažeidimą buvo žinoma jo padarymo dieną, t. y. 2016 m. liepos 12 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laisvąją zoną prižiūrinčios muitinės įstaigos spaudas bei įrašas „Iškrauti leista“ parodo, kad muitinės posto pareigūnas leido padėti prekes į laisvąją zoną, tačiau tai neparodo, jog prekės įtrauktos į laisvosios zonos prekių apskaitą ir neįrodo, kad apskaita vykdoma teisingai. Taip pat pažymima, jog apskaitos lapas prižiūrinčios muitinės posto pareigūnams nepateikiamas ir muitinės posto pareigūnai laisvosios zonos prekių apskaitos kontrolės neatlieka. 2016 m. liepos 12 d. muitinei pateiktame apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini)nėra jokių muitinės spaudų. Išrašai iš apskaitos programos muitinei buvo pateikti tik 2017 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 6 d. raštą Nr. (8.35/17)-1B-2744, todėl nėra pagrindo teigti, kad muitinė 2016 m. liepos 12 d. žinojo apie neteisingą prekių įtraukimą į laisvosios zonos apskaitą. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, jog V. Z. padarė administracinių nusižengimų protokole nurodytą pažeidimą. Teigiama, kad V. Z. su tranzito deklaracijomis Nr. 1(duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 7 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini)(2016 m. liepos 11 d.) į laisvąją zoną atgabentas prekes įtraukdamas į laisvosios zonos prekių apskaitą kaip vieną prekę ir užpildydamas laisvojoje zonoje laikomų 2016 m. liepos 12 d. prekių apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini)pažeidė 2010 m. birželio 3 d. laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartimi Nr. 6B-122 patvirtintos Laisvajame sandėlyje Nr. KL003 laikomų prekių apskaitos tvarkos 6, 12 punktus, kuriuose numatyta, jog kiekvienai prekei dedamai į laisvąjį sandėlį yra suformuojamas atskiras apskaitos lapas ir naujas prekių įvežimo važtaraštis. Įvežimo važtaraštyje ir apskaitos lape turi būti nurodomos dokumento, pagal kurį prekės atvežtos į laisvąjį sandėlį ir įtrauktos į laisvojo sandėlio paskaitą, pavadinimas, numeris, data, prekės komercinis pavadinimas, KN kodas. Be to, į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis atgabentoms skirtingoms prekėms turi būti užpildomi atskiri prekių įvežimo važtaraščiai ir atskiri prekių apskaitos lapai. Nagrinėjamu atveju, V. Z. su skirtingomis deklaracijomis atgabentoms prekėms užpildė vieną prekių įvežimo važtaraštį ir vieną prekių apskaitos lapą. Taip pat V. Z. pažeidė minėtų taisyklių 7 punktą, kuriame išdėstytas reikalavimas prekių apskaitoje įrašyti tikslų prekių KN kodą, kai prekių siunta atgabenama su ją lydinčiais dokumentais ir įmanoma tiksliai identifikuoti prekes, kitu atveju įrašomas keturių ženklų KN prekių kodas. Specialusis kodas „9999“ įrašomas tik toms prekėms, kurios atgabenamos tik su krovinio važtaraščiu ir joms atskirai pateikti duomenis apie kiekvieną prekių rūšį, atsižvelgiant į jų tarifinį klasifikavimą, reikėtų neproporcingai daug darbo sąnaudų. Šiuo atveju prekės į laisvąją zoną atvyko suklasifikuotos 4 ženklų KN kodais, kurie nurodyti tranzito deklaracijose, todėl naudoti specialaus kodo „9999“ V. Z. neturėjo pagrindo. Be to, V. Z. pažeidė 2011 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 26.1. punktą (nagrinėjamu laikotarpiu galiojusi taisyklių redakcija), kuriame nurodyta, kad prekių apskaitoje privaloma registruoti prekių kodus pagal aktualią Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją (ne mažiau kaip keturių ženklų) ir aprašymą (komercinius pavadinimus). Nagrinėjamu atveju, prekės į laisvąją zoną atgabentos su tranzito deklaracija Nr. 1(duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 7 d.), kurioje deklaruotos 9 skirtingų pavadinimų ir KN kodų prekės ir su tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 11 d.), kurioje deklaruota 1 prekė. Todėl anksčiau suklasifikuotoms prekėms, kurioms tranzito deklaracijose nurodyti konkretūs 4 ženklų KN kodai, naudoti specialųjį kodą „9999“ bei skirtingas prekes į laisvosios zonos prekių apskaitą įtraukti kaip vieną prekę V. Z. neturėjo pagrindo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad V. Z. teiginys, jog muitinei buvo sudarytos sąlygos įsitikinti gautų ir išgabentų prekių tapatumu, neturi įtakos nagrinėjamam prekių įtraukimo į laisvosios zonos apskaitą pažeidimui. Muitinės poste tikrinamos tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės, o ne laisvosios zonos prekių įtraukimas į laisvosios zonos prekių apskaitą ir apskaitos teisingumas, todėl prekių pateikimas muitinės postui ir laisvosios zonos prekių apskaita yra skirtingi dalykai, kuriuos kontroliuoja skirtingi muitinės padaliniai. Apibendrinant skundo argumentus, nurodoma, jog V. Z., į laisvosios zonos prekių apskaitą įrašydamas neteisingus duomenis apie į laisvąją zoną atgabentas prekes, nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie įpareigoja laisvosios zonos prekių apskaitos registrus tvarkyti taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra, ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas. Todėl, V. Z., būdamas atsakingas už laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos tvarkymą ir laisvojoje zonoje laikomų 2016 m. liepos 12 d. prekių apskaitos lapo Nr. 61 C88D401/01 užpildymą, pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalį. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. Z. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog inkriminuoto pažeidimo padarymo ir nustatymo data yra 2016 m. liepos 12 d., kai muitinei buvo pateiktas prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris šiuo atveju akivaizdžiai buvo parleistas. Taip pat pažymima, jog tiek prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo prekės atvyko į laisvąją zoną, yra atžymėti Kauno teritorinės muitinės pareigūno spaudu Nr. V-018 ir tai įrodo, jog prekės, atvykusios su deklaracijomis Nr. 1(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktos į apskaitą ir pateiktos muitiniam tikrinimui su muitinės pareigūno leidimu (CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra muitinės pareigūno spaudas, kurio Nr. V-018 žyma „Iškrauti leista“). Analogišku Kauno teritorinės muitinės pareigūno spaudu Nr. V-018 buvo atžymėtas ir 2016 m. liepos 12 d. prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas ir teismui. Todėl akivaizdu, kad Kauno teritorinė muitinė apie prekių įvežimą ir įtraukimą į laisvosios zonos apskaitą žinojo jau 2016 m. liepos 12 d. Be to, pagal 2010 m. birželio 3 d. Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-122 4.1 punktą būtent Kauno teritorinė muitinė yra įsipareigojusi vykdyti į laisvąjį sandėlį padedamų, jame laikomų ir iš jo išleidžiamų prekių muitinę priežiūrą, įskaitant ir prekių įtraukimo į apskaitą kontrolę, todėl aptarti muitinės spaudai CMR važtaraštyje ir apskaitos lape rodo, jog muitinė pradėjo kontroliuoti laisvosios zonos procedūros vykdymą ir turėjo visas galimybes identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, nustatyti prekių muitinį statusą ir kontroliuoti visas tolimesnes gabenimo operacijas. Be to, pažymima, jog prekės fiziškai į laisvąją zoną net nebuvo iškrautos, o po valandos, muitinės pareigūnui įforminus tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), be jokių pažeidimų buvo pristatytos į paskirties įstaigą – krovinių postą „C.“.Atsiliepime į skundą taip pat nurodoma, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta, jog V. Z. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje. V. Z. 2016 m. liepos 12 d. įformindamas prekių apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini)ir įtraukdamas ginčo prekes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvosios zonos apskaitą nepažeidė apskaitos registrų tvarkos, nes Kauno teritorinė muitinė naudodamasi pateikta informacija ir duomenimis ne tik galėjo, bet ir faktiškai prižiūrėjo bei kontroliavo, kaip atliekamos 2016 m. liepos 12 d. į laisvąją zoną atvykusių prekių įvežimo/išvežimo procedūros, nes muitinės pareigūnas be jokių kliūčių identifikavo prekes, kurioms ta procedūra įforminta, nustatė prekių statusą ir įformindamas tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliavo prekių gabenimo operacijas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atskirai pateikti duomenis apie kiekvieną siuntos prekių rūšį, atsižvelgiant į jų tarifinį klasifikavimą, reikėtų neproporcingai daug darbo sąnaudų, V. Z. pagrįstai įrašė specialų kodą „9999“, kurį patvirtino ir Kauno teritorinės muitinės posto pareigūnas (spaudo Nr. V-018). Be to, prekės, atvykusios į laisvąją zoną, net nebuvo iškrautos ir, nepraėjus valandai po atvykimo, pagal tranzito deklaraciją be jokių pažeidimų buvo pristatytos į paskirties įstaigą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad jokių apskaitos taisyklių V. Z. nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nepažeidė ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Sąjungos muitinės kodekso) 214 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes muitinei buvo sudarytos visos sąlygos įsitikinti gautų ir išgabentų prekių tapatumu, juo labiau, kad atvykusios prekės net nebuvo saugomos. Taip pat pažymima, jog iš prekių apskaitos programoje suformuoto prekių įvežimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su apskaitos lapu pildomas apskaitos programoje, matyti, kad prekės, atvykusios su tranzito deklaracija Nr.(duomenys neskelbtini), buvo įtrauktos į apskaitą (prekių įvežimo važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) skiltis „Dokumentai“), todėl V. Z. pildydamas prekių apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini)ir prekių įvežimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) prekėms, atvykusioms į laisvąją zoną su T1 tranzito deklaracijomis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei tyčios, nei neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms, skundo teiginiai dėl pažeistos prekių apskaitos vedimo tvarkos yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo V. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-467-579/2017, nustatė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) laisvojoje zonoje 2015-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvojo sandėlio vadovo įsakymu Nr. LS06 muitinės tarpininko atstovas V. Z. paskirtas tvarkyti laisvojo sandėlio apskaitą 2016-07-12 į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis atgabentas skirtingų pavadinimų ir klasifikuojamas skirtingais KN kodais prekes į laisvosios zonos prekių apskaitą įtraukė kaip vieną prekę ir užpildė laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapą Nr.(duomenys neskelbtini). Minėtame prekių apskaitos lape nurodyta, kad pagal tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-07) į laisvąją zoną padėta prekė aprašyta kaip „Autotransporto priemonių dalys ir reikmenys“, KN kodas 9999, kiekis 20147,410 kg, kuri iš laisvosios zonos išgabenta įforminus tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-12). Išnagrinėjus tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-07) duomenis nustatyta, kad joje deklaruotos 9 skirtingų pavadinimų ir KN kodų prekės, kurių bendra bruto masė 8342 kg. Taip pat nustatyta, kad minėtame prekių apskaitos lape įtrauktos ir su kita tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-11) į laisvąją zoną atgabentos prekės, t. y. skirtingose tranzito deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-07) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-11) deklaruotoms skirtingoms prekėms buvo užpildytas bendras laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvosios zonos, iki 2016 m. balandžio 30 d. veikusios kaip laisvasis sandėlis Nr. KL0003, patalpose (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 12 d., veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas, būdamas atsakingas už laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, laisvosios zonos prekių apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini)2016 m. liepos 12 d. į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis Nr. 1(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atgabentas skirtingų pavadinimų ir klasifikuojamas skirtingais KN kodais prekes į laisvosios zonos prekių apskaitą įtraukė kaip vieną prekę „Autotransporto priemonių dalys ir reikmenys“ bei įrašė specialųjį kodą „9999“. Tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies reikalavimą, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 26.1. p. (nagrinėjamu laikotarpiu galiojusi taisyklių redakcija) reikalavimą ir 2010 m. birželio 3 d. Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartimi Nr. 6B-122 patvirtintos Laisvajame sandėlyje Nr. KL0003 laikomų prekių apskaitos tvarkos 6 punkto, 7 punkto, 12 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje (ANK 3 straipsnio 2 dalis).

Aukštesnės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindų yra nepagrįstos, neparemtos išsamia bei visapusiška surinktų duomenų analize, padarytos netinkamai aiškinus bei taikius teisės normas, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl nuobaudos skyrimo terminų

Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. Z. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog jau surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK), galiojusio pažeidimo padarymo metu, 35 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo datos, t. y. 2016 m. liepos 12 d.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė dėl pasibaigusio termino skirti V. Z. administracinę nuobaudą. ATPK 35 straipsnio 1 dalis numatė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. V. Z. inkriminuota veika atitiko ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl nuobaudos skyrimo terminai turi būti skaičiuojami ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo dienos, kai buvo nustatyta, kad toks pažeidimas buvo padarytas, t. y. ne nuo apskaitos lapo Nr. (duomenys neskelbtini)užpildymo dienos (2016 m. liepos 12 d.), o nuo tos dienos, kai paaiškėjo, kad šis apskaitos lapas užpildytas neteisingai, pažeidžiant įtvirtintus tokiai apskaitai reikalavimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad galimai buvo padarytas pažeidimas, duomenų gauta 2017 m. sausio 27 d., kai buvo gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į Kauno teritorinės muitinės 2017 m. sausio 18 d. raštą Nr. (8,35/2)-1B-551, ir prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų padarytas pažeidimas, toliau buvo vykdomas tyrimas, reikalaujami papildomi duomenys, t. y. aiškintasi, kas atsakingas, o taip pat gautas prekių apskaitą tuo metu vykdžiusio asmens, t. y. galimo kaltininko, paaiškinimas, kiti reikalingi dokumentai, paaiškinimai. Tik išaiškinus, nustačius visas reikšmingas aplinkybes, būtinas konstatuoti, kad buvo padarytas pažeidimas (objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius), 2017 m. gegužės 9 d. buvo surašytas Tarnybinis pranešimas (b. l. 2), kurio pagrindu – administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1). Todėl būtent ši diena ir yra pažeidimo nustatymo diena ir terminas administracinei nuobaudai skirti skaičiuojamas nuo šios dienos, todėl nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną, nei nutarimo priėmimo dieną šis terminas dar nebuvo suėjęs. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-13-746/2016, Nr. 2AT-12-677/2017, Nr. e2AT-13-696/2017 ir kt.) Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos konstrukcija, o būtent tai, kad tam tikros kategorijos bylose administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami ne nuo pažeidimo padarymo, o nuo pažeidimo nustatymo, tai yra patvirtinimo faktais, išsiaiškinimo dienos, suponuoja išvadą, kad būtent šių kategorijų bylose pažeidimo nustatymas nėra paprastas ir akivaizdus (tą patvirtina ir tyrimo trukmė nagrinėjamoje byloje). Tam, kad būtų išaiškinta, ar iš tiesų buvo atlikti priešingi teisei veiksmai, būtina atlikti išsamesnį aplinkybių tyrimą, todėl nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo pažeidimo nustatymo dienos. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teigia, jog Kauno teritorinei muitinei apie pažeidimo padarymą buvo žinoma jo padarymo dieną, t. y. 2016 m. liepos 12 d., kai muitinei buvo pateiktas apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina muitinės posto antspaudas Nr. V-018 tiek ant šio apskaitos lapo, tiek ir ant CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokius argumentus aukštesnysis teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Šiuo atveju sutiktina su Kauno teritorinės muitinės skundo argumentais, jog 2016 m. liepos 12 d. CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laisvąją zoną prižiūrinčios muitinės įstaigos spaudas bei įrašas „Iškrauti leista“ parodo, kad muitinės posto pareigūnas leido padėti prekes į laisvąją zoną, tačiau tai neparodo, jog prekės įtrauktos į laisvosios zonos prekių apskaitą ir neįrodo, kad apskaita vykdoma teisingai. Pažymėtina, jog CMR važtaraštis yra prekių gabenimo dokumentas, jis atlydėjo prekes į sandėlį, jis nėra prekių apskaitos dokumentas nagrinėjamos bylos prasme. Be to, 2010 m. birželio 3 d. laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartis Nr. 6B-122 nenumato, kad prekių apskaitos lapai turi būti pateikiami muitinės posto pareigūnams, nes jie neatlieka laisvosios zonos prekių apskaitos kontrolės. Taip pat išrašai iš laisvosios zonos prekių apskaitos programos muitinei buvo pateikti 2017 m. kovo 27 d. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su skundo argumentu, jog nėra pagrindo teigti, kad apie neteisingą prekių įtraukimą į laisvosios zonos apskaitą muitinė žinojo 2016 m. liepos 12 d. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 9 d., nei nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 26 d., nebuvo suėję, todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. Z. atžvilgiu šiuo pagrindu nutraukta nepagrįstai.

Dėl V. Z. kaltės

Siekiant išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, renkami atitinkami įrodymai, kurie priimant sprendimą turi būti ištirti ir visapusiškai įvertinti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas šioje byloje surinktų duomenų išsamiai neištyrė ir jų visapusiškai neįvertino. Teismas neatliko jokios surinktų duomenų analizės, vien tik deklaratyviai konstatavo, jog surinktų įrodymų visuma nenustatyta, kad V. Z. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. V. Z. buvo inkriminuota tai, kad jis nesilaikė su prekių laikymu laisvojoje zonoje susijusios apskaitos tvarkos – 2016 m. liepos 12 d., veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas, būdamas atsakingas už laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, laisvosios zonos prekių apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini)2016 m. liepos 12 d. į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis Nr. 1(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atgabentas skirtingų pavadinimų ir klasifikuojamas skirtingais KN kodais prekes į laisvosios zonos prekių apskaitą įtraukė kaip vieną prekę „Autotransporto priemonių dalys ir reikmenys“ bei įrašė specialųjį kodą „9999“. Šiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies reikalavimą apskaitos registrus tvarkyti taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas. Taip pat V. Z. šiais veiksmais pažeidė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 26.1. p. (nagrinėjamu laikotarpiu galiojusi taisyklių redakcija) reikalavimą, kad prekių apskaitoje privaloma registruoti prekių kodus pagal aktualią Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją (ne mažiau kaip keturių ženklų), aprašymą (komercinius pavadinimus). Taip pat pažeidė ir 2010 m. birželio 3 d. Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartimi Nr. 6B-122 patvirtintos Laisvajame sandėlyje Nr. KL0003 laikomų prekių apskaitos tvarkos (toliau – Tvarkos) 6 punkto reikalavimą, kad kiekvienai prekei, dedamai į laisvąjį sandėlį suformuojamas atskiras apskaitos lapas ir naujas prekių įvežimo važtaraštis, 7 punkto reikalavimą įrašyti tikslų prekių KN kodą, kai prekių siunta atgabenama kartu su ją lydinčiais dokumentais, bei 12 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, jog prekių apskaitos lape nurodomi bendri duomenys apie prekes: sandėlio rekvizitai; registracijos data; dokumento, pagal kurį prekės įtrauktos į laisvojo sandėlio apskaitą, pavadinimas, numeris, data; prekės komercinis pavadinimas, KN kodas, prekės ID; prekės kiekis, vietų skaičius, pagrindinio matavimo vieneto sutrumpinimas, prekių kiekis šiuo matavimo vienetu, papildomo matavimo vieneto sutrumpintas pavadinimas, prekių kiekis šiuo vienetu; įprastinės prekių tvarkymo operacijos; prekių likutis pagrindiniu ir papildomu matavimo vienetais, pakuočių skaičiumi. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pažeidimo padarymo faktas bei V. Z. kaltė nustatyta ir įrodyta 2017 m. gegužės 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2-4), apskaitos lapu (b. l. 8), tranzito deklaracijomis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), Nr. 1(duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24), Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 11), išrašu iš kompiuterinės programos (b. l. 12), UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniu paaiškinimu (b. l. 26), V. Z. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 16, 42-44), ir jo žodžiais paaiškinimais apylinkės teisme (b. l. 62-63), liudytojo V. G. paaiškinimais apylinkės teisme. Susipažinus su tranzito deklaracijomis Nr. 1(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei prekių apskaitos lapu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog į laisvąją zoną su skirtingomis tranzito deklaracijomis atgabentos skirtingų pavadinimų ir klasifikuojamos skirtingais KN kodais prekės į laisvosios zonos prekių apskaitą įtrauktos kaip viena prekė ir užpildytas vienas laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini).Minėtame prekių apskaitos lape nurodyta, kad pagal tranzito deklaraciją Nr. 1(duomenys neskelbtini) į laisvąją zoną padėta prekė aprašyta kaip „Autotransporto priemonių dalys ir reikmenys“, KN kodas „9999“, kiekis 20147,410 kg, kuri iš laisvosios zonos išgabenta įforminus tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš tranzito deklaracijos Nr. 1(duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24) matyti, kad joje deklaruotos 9 skirtingų pavadinimų ir KN kodų prekės, kurių bendra bruto masė – 8 342 kg, t. y. žymiai mažesnė nei nurodyta apskaitos lape. Iš kitos tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) matyti, jog joje įforminta vienos rūšies prekė, kurios masė 11 805 kg. Sudėjus šiose deklaracijose nurodytų prekių masę, gaunama apskaitos lape nurodyta prekių bendra masė. Apskaitos lape nurodyta masė yra 410 g didesnė nei deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus rašytiniu paaiškinimu (b. l. 26), svorio skirtumas atsirado dėl tranzito deklaracijos pildymo tvarkoje numatytos svorio apvalinimo taisyklės. Šie duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad į vieną apskaitos lapą buvo įtrauktos net 10 skirtingų KN kodų prekės, gautos ne pagal vieną, tačiau pagal kelis tranzito dokumentus. Tokiu būdu neabejotinai buvo pažeistas tvarkos 6 punkto reikalavimas, jog kiekvienai prekei pildomas atskiras apskaitos lapas, 7 punkto reikalavimas tiksliai identifikuoti prekes, įrašant tikslų prekių KN kodą bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 26.1. p. (nagrinėjamu laikotarpiu galiojusi taisyklių redakcija) reikalavimas, kad prekių apskaitoje privaloma registruoti prekių kodus pagal aktualią Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją (ne mažiau kaip keturių ženklų), aprašymą (komercinius pavadinimus). Kad formaliai buvo padarytas šis pažeidimas pripažįsta ir pats V. Z., tačiau teigia, jog jis pažeidęs Tvarkos 6 punkto reikalavimą, vadovaudamasis Tvarkos 7 punkte numatyta išlyga, jog atveju, kai atskirai pateikti duomenis apie kiekvieną siuntos prekių rūšį, atsižvelgiant į jų tarifinį klasifikavimą, reikėtų neproporcingai daug darbo sąnaudų, įrašomas specialus kodas „9999“. Teismo posėdžio metu savo veiksmų neatlikimą V. Z. grindė iš esmės ne didelėmis darbo sąnaudomis, o vien laiko sąnaudomis bei tuo, kad prekės sandėlyje faktiškai net nebuvo iškrautos, o po valandos išvyko, ypač pabrėždamas, kad dėl to pildyti kiekvienai prekei atskirą apskaitos lapą nebuvo jokio tikslo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, prekės pagal dvi tranzito deklaracijas buvo klasifikuojamos tik pagal 10 skirtingų KN kodų, duomenys tiek dėl svorio, tiek dėl pakuočių, prekių pavadinimai buvo pateikti prekes lydinčiuose dokumentuose, be to, kaip matyti, tai tos pačios kategorijos prekės – automobilių dalys, todėl išlyga dėl darbo sąnaudų neproporcingumo, kuri siejama su prekių tarifiniu klasifikavimu, šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip numatyta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 148 straipsnio 4 dalyje, laikinojo saugojimo sandėlio leidimo turėtojai tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamasis muitinės nustatytos tvarkos. Taigi V. Z. turi ne vertinti apskaitos lapų pildymo tikslingumą, o tiesiog laikytis nustatytos tvarkos, kuri, kaip jau minėta, apibrėžta 2010 m. birželio 3 d. Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartimi Nr. 6B-122 patvirtintoje Laisvajame sandėlyje Nr. KL0003 laikomų prekių apskaitos tvarkoje. Tai, kad, kaip teigia pažeidėjas, muitinės pareigūnams kitais būdais buvo sudarytos visos sąlygos, jog įsitikintų gautų ir išgabentų prekių tapatumu, V. Z. irgi neatleidžia nuo pareigos tinkamai tvarkyti apskaitos registrus. Teisingam apskaitos tvarkymui visiškai neturi reikšmės ir prekių buvimo trukmė muitinės kontroliuojamose patalpose.Sutiktina taip pat ir su skundo argumentais, jog muitinės posto pareigūnai prekių apskaitos vedimo kontrolės neatlieka, todėl jų spaudai ant tranzito deklaracijų prekių laisvajame sandėlyje apskaitos teisingumo nepatvirtina, Tvarkoje nėra įtvirtintas reikalavimas, pareiga pateikti prekių apskaitos lapus muitinės posto pareigūnams. Dėl tų pačių aplinkybių kaip nepagrįstas atmetamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aiškinimas, kad šiuo atveju specialus kodas „9999“ pasirinktas remiantis nusistovėjusia praktika pagal žodinį susitarimą su muitinės pareigūnais. Prekių apskaitos teisingumo nepatvirtina ir aplinkybė, kad prekės iš laisvojo sandėlio po valandos pagal tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) be jokių pažeidimų buvo pristatytos į paskirties įstaigą. Pažymėtina, jog ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas pažeidimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog prekių laisvajame sandėlyje apskaitos tvarka buvo pažeista. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, jog ji buvo pažeista, nes nesilaikyta reikalavimo kiekvienai prekei užpildyti atskirą apskaitos lapą, prekes žymėti tiksliai pagal nustatytą tvarką. Apskaitos lape realiai įtrauktos prekės pagal dvi tranzito deklaracijas, nors kaip gavimo dokumentas nurodyta tik viena deklaracija. Prekės pažymėtos ne pagal KN kodus, nesilaikant Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros. Visa tai akivaizdžiai kliudo muitinei tinkamai vykdyti procedūrų priežiūrą, o būtent identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo procedūras (Sąjungos muitinės kodeksas 214 straipsnio 1 dalis).V. Z. veikė kaip muitinės tarpininko atstovas, buvo atsakingas už laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, todėl jam neabejotinai buvo žinoma tiek Tvarkos reikalavimai, tiek ir Sąjungos muitinės kodekso nuostatos bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklės, todėl žinodamas, kad kiekvienai prekei, dedamai į laisvąjį sandėlį, turi būti pildomas atskiras apskaitos lapas, kad turi būti įrašomas tikslus prekių KN kodas, šiuo atveju, turėdamas galimybę tiksliai identifikuoti prekes (prekės deklaracijose, pagal kurias buvo užpildytas apskaitos lapas, buvo nurodytos su KN kodais), sąmoningai, t. y. tyčia, pasirinko priešingą teisei veikimo būdą – užpildė vieną apskaitos lapą, kuriame pasinaudodamas specialiuoju kodu „9999“ įtraukė į apskaitą 10 skirtingų KN kodų prekes. Toks V. Z. elgesys rodo, jog jis suprato, kad jo veiksmai prieštarauja nustatytai tvarkai (tai rodo ir jo aiškinimas, kad veikė pagal nusistovėjusią praktiką pagal žodinį susitarimą su muitinės pareigūnais) ir taip norėjo elgtis. Šiuo atveju tokio veikimo motyvas – mažesnės laiko sąnaudos, tikslo pildyti visas dešimt nebuvimas, nepanaikina veikos neteisėtumo. Apibendrinant aptartus duomenis konstatuojama, jog V. Z. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje. Už šį nusižengimą numatyta švelnesnė atsakomybė nei ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje, galiojusioje nusižengimo padarymo metu, todėl V. Z. veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, pagrįstai perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalį. Skiriant V. Z. nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad reali žala nepadaryta. Taip pat įvertinama tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Z. dirba, duomenų, kad anksčiau būtų padaręs panašaus pobūdžio pažeidimų ar kitų administracinių nusižengimų, administracinių teisės pažeidimų, byloje nenustatyta. Įvertinus visas nutarime išdėstytas pažeidimo padarymo aplinkybes, o taip pat tai, kad realus pavojus visuomenės ar valstybės interesams nekilo, darytina išvada, kad pažeidimo pavojingumas mažesnis, negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kartu atsižvelgiant į teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę, aukštesniojo teismo manymu, nagrinėjamu atveju sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos skyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga, t. y. per griežta, priemonė nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, yra pagrindas V. Z. šioje byloje skirti baudą, mažesnę, nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Įvertinus jau aptartą veikos pavojingumą, pobūdį ir V. Z. teigiamai charakterizuojamą asmenybę, manytina, jog 500 eurų dydžio bauda šiuo atveju labiausiai atitiktų proporcingumo principą. Teismo nuomone būtent tokio dydžio būtų adekvati padaryto nusižengimo pavojingumui ir bus pakankama priemonė pasiekti nuobaudos tikslus. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikinamas, dėl skundo priimamas naujas nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

V. Z. pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, nubausti 500 eurų bauda.

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.