Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. B. prašymą suinteresuotam asmeniui J. K. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono paramos šeimai centro (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad V. B. pagalbos plane pateiktas rekomendacijas vykdė tik iš dalies, siūloma psichologine pagalba, pozityvios tėvystės mokymais nesinaudojo, jų poreikį neigė. Vaiko tėvas teigė, kad pagalba yra reikalinga ne jam, o vaikui ir vaiko mamai. (duomenys neskelbtini) centre (KOPA projektas) V. B. buvo registruotas psichologo konsultacijai, siekiant, kad tėvas įsivardintų konflikto su sūnumi vidines priežastis, jausmus bei poreikius, kad atkurtų draugiškus santykius su sūnumi, tačiau jis atsisakė konsultuotis su psichologu. V. B. yra nuolatos konsultuojamas ryšio su vaiku atkūrimo ir stiprinimo klausimais, skatinamas atsižvelgti į vaiko nuomonę, nereikalauti iš vaiko, bet kalbėtis su vaiku, ieškoti kompromiso. Jam buvo siūlyti mokymai ir nuotolinės paskaitos, tačiau jis nei vienos paskaitos neišklausė, motyvuodamas, kad jis žino, kaip auklėti vaiką, o mokymai jam nepadės susikalbėti su vaiku ir jo mama. Tėvas su vaiku bendrauja telefonu pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaikui nėra draudžiama bendrauti su tėvu, bet vaikas susitikti su tėvu numatytais savaitgaliais ir (ar) atostogų metu nenori. V. B. dirba tolimųjų reisų vairuotoju V. Tėtis norėtų, jog sūnus per vasaros atostogas važiuotų kartu su juo į V. ir mėnesį laiko turėtų gyventi vilkike su tėčiu. Tėvas konsultuotas, kad atostogos su vaiku turi būti turiningas, produktyvus laiko leidimas su vaiku, jog vaiko gyvenimas vilkike pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Tėvas nepriima pagalbos, į specialistų rekomendacijas neatsižvelgia.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo prašymas perduotas teismui nagrinėti vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta J. K. ir V. B. taikos sutartis, kurios 3 punkte šalys aptarė bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi taip:

3. Atsakovas bendrauja su savo sūnumi pagal šią bendravimo tvarką :

3.1. V. B. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. B. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

3.2. Kiekvienais neporiniais metais V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.

3.3. Kiekvienais neporiniais metais V. B. turi teisę švęsti su nepilnamečiu sūnumi D. N. metus, pasiimdamas vaiką naujųjų metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d. 17 val. iki grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d. 18 val.

3.4. Kiekvienais neporiniais metais V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B. per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką šventės išvakarėse, t. y. šeštadienį 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val.

3.5. Kiekvienais poriniais metais Šv. Kūčias. Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas nepilnametis sūnus D. praleidžia su savo motina J. K..

3.6. Kiekvienais poriniais metais Naujų metų šventę vaikas švenčia su motina J. K..

3.7. V. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais sekančią dieną po jo gimtadienio (spalio 17 d.) konkretų bendravimo laiką sutaręs su vaiko motina ne vėliau, kaip prieš dvi dienas; jeigu sekanti diena po vaiko gimtadienio yra darbo diena, tai bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią šeštadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

3.8. V. B. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki 19 val.

3.9. Jeigu Motinos diena (pirmas gegužės sekmadienis) sutaptų su vaiko tėvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytą tvarką, tai bendravimo savaitgalis būtų perkeliamas į sekantį savaitgalį.

3.10. V. B. turi teisę praleisti kartu su sūnumi pusę rudens, žiemos ir pavasario moksleivių atostogų laiko, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaiko motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites.

3.11. V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu tris savaites nepertraukiamai, konkretų šio bendravimo laiką susitarus su vaiko motina ne vėliau, kaip prieš dvi savaites.

3.12. Apie bet kokius vaiko sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais. V. B. privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną. Taip pat J. K. privalo informuoti V. B. apie bet kokius vaiko sveikatos sutrikimus.

3.13. V. B. privalo sudaryti sąlygas visais bendravimo su sūnumi laikotarpiais Ieškovei susisiekti su sūnumi D. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

3.14. V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi D. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę, bet ne ilgiau, kaip po 15 min., bendravimo laiką pasirenkant tokį,. kuris netrukdytų vaiko mokymosi ar užklasiniams užsiėmimams.

3.15. Visais atvejais, kai Šalims atsiranda pagrindas nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, vienas iš tėvų per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus.

3.16. Savo bendravimo su vaiku laikotarpiais V. B. turi teisę išsivežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų, prieš tai informavęs vaiko motiną J. K. ir nurodęs kelionės tikslą ir maršrutą. Prieš kiekvieną numatomą išvyką į bet kurią užsienio šalį, vaiko motina J. K. įsipareigoja perduoti V. B. sūnaus D. asmens dokumentą, o V. B. privalo dokumentą grąžinti, parvežęs vaiką į jo gyvenamąją vietą.

3.17. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

3.18. Šalys susitaria ir patvirtina, kad šia sutartimi yra išsprendžiami visi byloje esantys reikalavimai.

Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą taikos sutarties nevykdymo atveju, privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo neleidžia jam teismo nustatyta tvarka bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau konkrečiai nenurodė, kada ir kaip suinteresuotas asmuo pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, o įrodymų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę, teismui nepateikė.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Pareiškėjas, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą nenurodė aplinkybių, kaip konkrečiai suinteresuotas asmuo pažeidė taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad skatina sūnų bendrauti su tėvu, bet sūnus pats nenori su tėvu bendrauti, tėvas jį vaiko atostogų metu buvo išsivežęs į darbą užsienyje, vežiojosi komandiruotės metu sunkiasvoriame automobilyje, buvo nuvedęs į kitą mokyklą, vartojo prieš sūnų psichologinį smurtą. Pagal teismo nustatytą tvarką sūnus su tėvu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę ne ilgiau kaip 15 minučių turėtų bendrauti su tėvu, tačiau pats tėvas nesilaikydavo šios tvarkos (per birželio mėnesį jis su sūnumi bendravo vos penkis kartus, gegužės mėnesį bendravo dešimt kartų, kovo mėnesį bendravo tris kartus). Sūnus skųsdavosi, kad tėvas jį įžeidinėja, priekaištauja, jis su tėvu nenori bendrauti, o paskambindavo tik tada, kai motina to prašydavo.

Suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis, tėvas (duomenys neskelbtini) sūnų pasiėmė ir iki atsiliepimo surašymo dienos (2025 m. liepos 24 d.) sūnus gyveno pas tėvą, kadangi tėvai susitarė, kad sūnų tėvas parveš atgal į namus po trijų savaičių.

Teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje yra paskirta teisminė mediacija.

Kartu su atsiliepimu suinteresuoto asmens pateiktas Marijampolės socialinės pagalbos centro raštas patvirtina, kad J. K. geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, atsižvelgia į specialistų pastebėjimus ir rekomendacijas, vykdo pagalbos plane skirtus įsipareigojimus, atvirai išsako patiriamus sunkumus šeimoje. Ji stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas šeimoje, tinkamai tenkinti nepilnamečio sūnaus emocinius, materialinius ir fiziologinius poreikius. Nepilnamečio mama siekia teismo sprendime nurodytomis dienomis ir valandomis užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu, nuolat primena sūnui apie bendravimo su tėvu laiką, skatina, motyvuoja vaiką bendrauti. Vaiko tėvas skambina arba rašinėja žinutes sūnui jo naktinio poilsio metu, paskambinęs sūnui, bendrauja nepagarbiai, priekaištauja. Po nemalonių pokalbių su tėčiu vaikas nelaukia sekančio pokalbio telefonu su juo. Nepilnametis nesijaučia saugus, priimtas, išklausytas ir suprastas tėvo. Tėvas išlaikymo sūnui reguliariai neteikia, todėl motina kreipėsi į antstolį. Vaiko motina pripažįsta, kad jai nepavyksta su pareiškėju konstruktyviai bendrauti ir bendrai spręsti su sūnumi susijusius klausimus, kadangi sūnaus tėvas neatsižvelgia į vaiko geriausius interesus, nėra linkęs ieškoti kompromisų. Namuose sudaromos tinkamos sąlygos vaikui augti saugiam, sveikai vystytis ir tobulėti. Vaiko motina atsakingai dalyvauja sprendžiant sūnaus sveikatos, ugdymo ir socialinius klausimus, palaiko ryšį su ugdymo įstaigos specialistais, ji geba su sūnumi megzti emociškai šiltą, pagarbų ir palaikantį ryšį, organizuoja turiningą laisvalaikį, išvykas, skiria asmeninio dėmesio.

Teismui pateikto Klaipėdos rajono paramos šeimai centro (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad V. B. pagalbos plane pateiktas rekomendacijas vykdė tik iš dalies, siūloma psichologine pagalba, pozityvios tėvystės mokymais nesinaudojo, jų poreikį neigė. Vaiko tėvas teigė, kad pagalba yra reikalinga ne jam, o vaikui ir vaiko mamai. (duomenys neskelbtini) centre (KOPA projektas) V. B. buvo registruotas psichologo konsultacijai, siekiant, kad tėvas įsivardintų konflikto su sūnumi vidines priežastis, jausmus bei poreikius, kad atkurtų draugiškus santykius su sūnumi, tačiau jis atsisakė konsultuotis su psichologu. V. B. yra nuolatos konsultuojamas ryšio su vaiku atkūrimo ir stiprinimo klausimais, skatinamas atsižvelgti į vaiko nuomonę, nereikalauti iš vaiko, bet kalbėtis su vaiku, ieškoti kompromiso. Jam buvo siūlyti mokymai ir nuotolinės paskaitos, tačiau jis nei vienos paskaitos neišklausė. Tėvas su vaiku bendrauja telefonu pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaikui nėra draudžiama bendrauti su tėvu, bet vaikas susitikti su tėvu numatytais savaitgaliais ir (ar) atostogų metu nenori. V. B. dirba tolimųjų reisų vairuotoju V. Jis norėtų, jog sūnus per vasaros atostogas važiuotų kartu su juo į V. Tėvas konsultuotas, kad atostogos su vaiku turi būti turiningas, produktyvus laiko leidimas su vaiku, jog vaiko gyvenimas vilkike pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos su vaikais laikosi pagal objektyvias galimybes. Teismui kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai patvirtina suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad ji nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, priešingai skatina sūnų bendrauti, pats pareiškėjas taip pat pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į prioritetines nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, turi stengtis atkurti draugiškus, pasitikėjimu grįstus santykius ir kultūringą bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, priimti kompetentingų institucijų siūlomą pagalbą.

Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą buvusiais pavieniais atvejais, juolab, kad ir pats pareiškėjas nesilaikė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos.

Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeista taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka, nepateikė visiškai jokių įrodymų, į suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus ir kartu su atsiliepimu teismui pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, juolab, kad šalys teisme užvestoje civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra paprašiusios taikyti teisminę mediaciją ir galimai geranoriškai susitars dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kuris geriausiai atitiktų ne tik šalių, bet ir prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.