Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-04-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-7966-347/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
e2YT-7966-347/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00365-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
R. J., G. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7966-347/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00365-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J. ir G. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina E. J. po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo R. J. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.

Suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė, kad su pareiškime nurodytu prašymu sutinku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo V. J. motina E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po E. J. mirties (duomenys neskelbtini), V. J. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nors šiame liudijime nebuvo įrašyta, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šis butas taip pat priklausė motinai E. J. Tačiau norint parduoti butą paaiškėjo, jog jis iki šiol registruotas pareiškėjo tėvo R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu.

Kauno regioninis valstybės archyvas 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr.V10-2317 informavo, jog laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1992 m. Kėdainių rajono valstybinės notarinės kontoros dokumentuose žinių apie R. J. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

2020 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro notarė išdavė Nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei Liudijimą, notarinio reg. Nr.S-6753, kuriame nurodyta, jog po R. J. mirties jo palikimas nebuvo priimtas ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pernaravos seniūnija 2020 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S-114 nurodė, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) buvo registruoti E. J. vardu. 2021 m. sausio 18 d. rašte Nr. S-19 tiksliau nurodė, jog E. J., mirusios (duomenys neskelbtini) vardu užregistruotas butas ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini). E. J. butas ir ūkiniai pastatai atiteko kaip paskutinei kolūkinio kiemo narei.

VĮ „Registrų centras“ 2021 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 25979031 nurodė, jog nėra vienareikšmiškos išvados, kam priklauso butas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad mama E. J. po tėvo mirties tik faktiškai priėmė jo palikimą - pareiškėjo teisės į butą yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėjas nurodė, jog jo mama E. J. po sutuoktinio R. J. mirties kaip savo valdė po jo mirties likusį turtą – mirusiajam priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, nes jie šį turtą įsigijo būdami santuokoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutarčių pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. ½ dalis turto buvo E. J. nuosavybė, o po sutuoktinio mirties ji faktiškai pradėjo valdyti ir R. J. priklausiusią ½ turto.

Šią aplinkybę patvirtino ir suinteresuoti asmenys R. J. ir G. Č., nurodydami, jog jie į palikimą nepretenduoja, o visu R. J. priklausiusiu nekilnojamuoju turto po jo mirties rūpinosi, prižiūrėjo, komunalinius mokesčius mokėjo E. J.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjo mama E. J. aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. J. mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo R. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia