Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. Č. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 21 d. Panevėžyje, Stoties g. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. Č., ir Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, Opel iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio kaltininkas – K. Č. (Panevėžio apskrities VPK 2019 m. vasario 13 d. pažyma). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-160-1082/2019 K. Č. dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. sausio 21 d. jam vairuojant automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrus su automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, tarp jų ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) bei paskirta jam administracinė nuobauda. Automobilio Opel Astra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2018 m. gruodžio 20 d. sudaryta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Ieškovei eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl automobiliui Toyota Auris 2019 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu padarytos žalos. 2019 m. sausio 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 12 d. remonto sąmata ir 2019 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra bei 2019 m. vasario 18 d. pranešimas apie žalos atlyginimą patvirtina automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus ir tai, kad 1110,32 Eur automobilio remonto kaina ieškovės buvo išmokėta (duomenys neskelbtini), o 50 Eur transportavimo išlaidos ieškovės išmokėtos nukentėjusiam asmeniui. Iš viso ieškovė išmokėjo 1160,32 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl išmokėtos žalos atlyginimo. Atsakovas buvo raginamas žalą atlyginti 2019 m. vasario 26 d. pranešimu „Dėl išmokos išieškojimo“, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Nesant byloje duomenų, kad atsakovas atlygino žalą, šalys tokių įrodymų nepateikė (CPK 176–179 straipsniai), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 160,32 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1 160,32 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.53, 6.37, 6.210, 6.246, 6.248, 6.263, 6.280, 6.288, 6.1015 straipsniais).

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – ieškovės sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 straipsniai).

Iš atsakovo priteistinos 3,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 160,32 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų 32 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (trijų eurų 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.