Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Č. 2019 m. sausio 21 d. 18.29 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, „Opel“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforo, sukdamas į kairę, nepraleido priešais, tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. K. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino tuo pažeisdamas KET reikalavimus, taip pat jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

K. Č. į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis apie teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai. K. Č. nepranešė teismui apie savo neatvykimo priežastis, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 629 straipsnio 1 dalimi bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Nukentėjusioji D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jai automobiliu važiuojant tiesiai, pilkos spalvos automobilis Opel trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Minėtas automobilis eismo įvykio vietoje neliko ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Apie tai ji pranešė policijai. Jos automobilis buvo sugadintas, padaryta žala ne mažesnė nei 1000 Eur, dėl jos ji kreipėsi į kaltininko automobilį apdraudusią bendrovę. Kas vairavo automobilį, ji nematė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. Č. kaltė viso administracinio kaltinimo apimtyje be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, jo paties rašytiniu paaiškinimu, nukentėjusiosios D. V. parodymais teisme bei jos ir liudytojo S. J. rašytiniais paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, išrašu iš vairuotojų registro, kitais bylos duomenimis.

Iš rašytinio K. Č. paaiškinimo matyti, kad šių metų sausio 21 d. vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėvui D. Č.. Automobilį vairavo blaivus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ties sankryža ketino sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Artėdamas prie sankryžos matė, kad užsidega žalias šviesoforo signalas, todėl nekreipdamas dėmesio į iš priekio atvažiuojantį automobilį, nes jo iš viso nepastebėjo, suko į kairę. Tik paskutiniu momentu pastebėjo, kad iš priekio tiesiai atvažiuoja automobilis. Bandė stabdyti, bet įvyko susidūrimas. Tiesiai važiavęs automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį dešinį ratą. Užsukęs sustojo, tačiau išsigando ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link žiedo. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, bijodamas pasekmių, nes nesenai buvo padaręs panašų eismo įvykį. Automobilį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje ties SMC, nes toliau su tokiu automobiliu negalėjo važiuoti, buvo išmuštas ratas. Dėl savo elgesio gailisi. Pripažįsta, kad kelyje elgėsi netinkamai (b. l. 15).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. D. bei specialisto M. Č. 2019 m. sausio 21 d. tarnybinių pranešimų, kuriuose užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sidabrinės spalvos automobilis atsitrenkė į pranešėją su automobiliu, „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (duomenys neskelbtini) link žiedo. Važiuojant į įvykio vietą, kolegos pranešė, kad (duomenys neskelbtini). rado iš minėto eismo įvykio pasišalinusį sidabrinės spalvos automobili „Opel Astra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus prie iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio Opel Astra šis buvo apgadintas, jokių asmenų šalia nebuvo, pastatytas buvo taip, kad trukdė pėsčiųjų eismui. Automobilis buvo nufotografuotas bei nutransportuotas į automobiliu stovėjimo aikštele. Nuvykus į eismo įvykio vietą, minėtoje sankryžoje rado apgadintą automobilį „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V.. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad automobilį „Opel“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nežinomas asmuo, kuris sankryžoje, reguliuojama šviesoforo, sukdamas į kairę, nepraleido priešais, tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. „Opel“ iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusi pilietė jai padarytą žalą vertina 1000 eurų. Tiriant medžiagą buvo nustatytas automobilio savininkas D. Č., kuris nurodė, kad automobilį sausio 21 d. vairavo jo sūnus K. Č.. K. Č. į policiją atvyko sausio 24 d. ir pripažino, kad automobilį vairavo ir padaręs eismo įvykį iš jo pasišalino. Tvirtino, kad tai padarė todėl, kad bijojo pasekmių. Patikrinus duomenų bazėje esančius duomenis apie K. Č. paaiškėjo, kad jo vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. Automobilis gražintas savininkui (b. l. 8, 9).

Iš rašytinio S. J. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. sausio 21 d., 18.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve prie Suaugusiųjų mokyklos sustojo, nes iš priekio važiavo pilkos spalvos automobilis „Opel“. Automobilis staiga suko į kairę ir sustojo. Jis pastebėjo, kad išlūžęs priekinis dešinys ratas, sulankstytas sparnas. Prieš tai matė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo įvykęs eismo įvykis. Todėl pagalvojo, kad Opel automobilis iš jo pasišalino. Atvyko į įvykio vietą, kur „Toyota“ vairuotoja patvirtino, kad iš įvykio vietos pasišalino pilkos spalvos automobilis. Kas vairavo automobilį jis nematė, nes pravažiavo nesustojęs (b. l. 12).

Iš rašytinio nukentėjusiosios D. V. paaiškinimo matyti, kad šių metų sausio 21 d., apie 18.30 val. vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo S. K. g. (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 20-30 km/h greičiu. Artėdama prie šviesoforo matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, tačiau priartėjus prie sankryžos užsidegė žalias, todėl mažu greičiu važiavo per sankryžą tiesiai. Staiga jai kelią užkirto iš priekio atvažiavęs pilkos spalvos automobilis, kuris staiga suko į kairę. Ji nesuspėjo sustoti ir trenkėsi į priekinį automobilio ratą. Po įvykio automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje už 20-30 metrų, tačiau automobilis, truputį pastovėjęs, nuvažiavo. Iš automobilio niekas neišlipo, todėl kas vairavo automobilį ji nematė. Po kelių minučių prie jos privažiavo vyriškis ir jai pasakė, kad matė automobilį „Opel“ pilkos spalvos su išmuštu ratu. Eismo įvykio metu buvo stipriai apgadinta jos automobilio priekinė dalis. Nuostolį vertina apie 1000 eurų (b. l. 13).

Iš rašytinio D. Č. paaiškinimo matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, bet juo nesinaudoja, nuo 2019 m. sausio 20 d. juo leido naudotis sūnui K. Č., nes nusprendė automobilį padovanoti sūnui. Sausio 20 d. apie 18.00 val. grįžęs sūnus K. pasakė, kad automobilį paliko darbe adresu (duomenys neskelbtini). Kad sūnus automobiliu pasišalino iš avarijos vietos, sužinojo tik 2019 m. sausio 22 d. apie 14 val. Grįžęs namo rado sūnų, tačiau šis jam nieko nepaaiškino (b. l. 14).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. Č. (b. l. 16).

Iš ataskaitų žiūryklės pažymos matyti, kad K. Č. vairuotojo pažymėjimas galioja iki 2018 m. kovo 3 d., t. y. jo galiojimo terminas eismo įvykio padarymo metu buvo pasibaigęs (b. l. 18).

Teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti byloje esantys įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir K. Č. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma, įskaitant paties K. Č. prisipažinimą, patvirtina, kad K. Č. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigęs, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido priešais, tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Prie eismo įvykio vietos schemos pridėta pažyma liudija, kad nukentėjusiosios D. V. automobilis buvo apgadintas (apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės) ir dėl to abejonių nėra. Nukentėjusioji parodė, kad automobiliui padarytoji žala viršija 1000 eurų, netikėti jos nurodyta suma teismas neturi pagrindo. Todėl konstatuoja, kad K. Č. sukeltu eismo įvykiu nukentėjusiajai padarytoji žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Paties K. Č. paaiškinimo turinys, kuris atitinka ir kitus byloje esančius duomenis, rodo, kad jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms. Taip pat K. Č. turėjo būti žinoma ir apie jam išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimą.

Tokiais administraciniame kaltinime nurodytais veiksmais K. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 157 punktą, įpareigojantį vairuotojus sukant į kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, 219.1 punktą, įpareigojantį įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą.

Teismas taip pat pastebi, kad administracinio nusižengimo protokole K. Č. buvo inkriminuotas ir KET 14 punkto pažeidimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tačiau teismas sprendžia, kad šio punkto reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Pirma, iš administracinio kaltinimo matyti, kad transporto priemonės vairavimas neturint šios teisės K. Č. net nebuvo inkriminuotas. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. Č. 2008-03-03 išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų buvęs apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio galiojančio vairuotojo pažymėjimo K. Č. neturėjo. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų). Kaip minėta aplinkybę, kad K. Č. vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigė 2018-03-03, patvirtina byloje esantis vairuotojų registro išrašas.

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vietoj KET 14 punkto pažeidimo, pripažintina, kad buvo pažeistas KET 16 punktas, atsakomybę už kurį numato viena iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų normų – ANK 417 straipsnio 8 dalis.

Teismas taipogi pastebi, kad administracinio nusižengimo protokole yra netiksliai nurodyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kuomet visi bylos duomenys liudija, kad administraciniame kaltinime aprašytas įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina nurodant, kad K. Č. administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus atliko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje.

Taigi administraciniame kaltinime aprašytieji K. Č. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, jo kaltė įvykdžius šiuos nusižengimus visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

K. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – K. Č. dirba UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas (b. l. 5-7), administracine tvarka nebaustas (b. l. 4). Teismas taipogi atsižvelgia į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. Č. už nusižengimų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytas baudas, jų dydžius nustatant minimalius. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintinos.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas pažymi, kad K. Č. veiksmai sukeliant eismo įvykį ir pasišalinant iš jo yra pavojingi, kelia grėsmę ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei. Jie rodo sąmoningą KET reikalavimų ignoravimą bei K. Č. neatsakingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, jam tikslinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą numatytam minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą;

- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracines nuobaudas subendrinti ir K. Č. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi K. Č. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.