- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- T-1178-506/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00284-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- Ž. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-11-02 nutarimo Nr. 59-187 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo ir susipažino su nuteistojo asmens byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir komisija) 2017-11-02 priėmė nutarimą Nr. 59-187 taikyti Ž. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Ž. R. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2014-10-05, bausmės pabaiga 2018-10-03. Pusė paskirtos bausmės atlikta 2016-10-03. Neatliktos bausmės dalis 2017-10-26 yra 11 mėnesių 7 dienos.
Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017-10-26 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones:
neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-10-03;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018-10-03;dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Be to, komisija nurodė, kad, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra, gali paskirti nuteistajam pareigas, kurios teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
Nutarime taip pat nurodoma, kad Ž. R. pristatomas 2 kartą. Pirmą kartą komisijoje buvo svarstytas 2017-05-04, nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 58 balus, 4 kartus atliktas bausmes įkalinimo įstaigose, gyvenimo stilių laisvėje – nusikaltimus darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mąstymą ir elgesį (ignoravo savo elgesio pasekmes), siekė kitų žmonių paklusnumo, tam yra naudojęs agresiją, į dalinį individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų pataisos priemonių vykdymą, pataisos namuose nedirbo, nedengė ieškinio, į silpną motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą ir gydytis priklausomybės ligas, silpnus socialinius ryšius, minimalius darbinius įgūdžius laisvėje, darbo neturėjimą laisvėje. Komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutarime teigiama, kad Ž. R. komisijos rekomendacijas įvykdė: atliko gerbūvio darbus, konsultavosi su įstaigos psichologu, lankė „Įžanginę grupę“.
Asmuo anksčiau teistas 6 kartus. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu – 18 metų. Nusikaltimams modelis nebūdingas. Ankstesnių teistumų metu įstatymas dėl amnestijos netaikytas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose atliko 4 kartus.
Nuteistasis nusikaltimus padarė veikdamas vienas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Analizuoja savo nusikalstamą gyvenimo būdą, geba realistiškai įvardinti neteisingų elgesio strategijų pasirinkimą lėmusias priežastis: alkoholį, atsakomybės trūkumą. Pataisos įstaigoje nuo neigiamos aplinkos įtakos nepriklausomas, tačiau geba save apginti. Konfliktuose su kitais nuteistaisiais nepastebėtas.
Ž. R. apie 10 metų sistemingai vartojo narkotikus (heroiną, kitus opiatus, amfetaminą), tačiau teigia, kad apytiksliai paskutinius 9 metus narkotikų nevartoja. Psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi. Supranta, kad piktnaudžiavimas narkotikais yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Dėl narkotikų vartojimo padarinių 2000 metais yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, po gydymo narkotikų vartojimo nenutraukė, nors sumažino suvartojamų narkotikų dozę. Nuo 2016-11-10 iki 2016-12-29 lankė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos grupę „Įžanginė grupė“.
Nuteistasis pripažįsta, kad iki šios laisvės atėmimo bausmės piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio yra naudojęs smurtą. Supranta piktnaudžiavimo alkoholiu ir savo nusikalstamo elgesio ryšį. Išreiškia motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius. 2017 metais lankė „Įžanginę grupę“, kurioje nagrinėjo alkoholio vartojimo žalą sau ir aplinkiniams.
Ž. R. turi mažai pozityvių, palaikančių socialinių ryšių. Asmens savęs vertinimas yra gana adekvatus, nors kiek stokoja savivokos, savikritiškumo. Būdamas nepilnametis yra žalojęs save siekdamas pritapti prie bendraamžių grupės bei manipuliaciniais tikslais. Teigia, kad pastaruoju metu autoagresyvių ketinimų neturi.
Asmens tarpasmeniniai įgūdžiai yra gana adekvatūs. Nuteistasis geba palaikyti pokalbį, išklausyti pašnekovą, tačiau kai kada yra linkęs įžvelgti priešiškus ketinimus ten, kur jų nėra. Vykdydamas nusikaltimus siekia betarpiško atlygio, neįvertindamas galimų savo elgesio pasekmių. Siekdamas kitų žmonių paklusnumo yra naudojęs agresiją. Teigia, kad būdamas piktas nėra praradęs savitvardos. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Linkęs atmesti kai kurias pasiūlytas konstruktyvias problemų sprendimo alternatyvas kaip pernelyg komplikuotas. Supranta, kad visi jo poelgiai turi pasekmes, tačiau ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme - įvertindamas jas tik sau ir tam tikriems asmenims. Turi suformavęs gana konkrečius ateities planus, susijusius su darbine veikla.
Nuteistasis teigia, kad stengiasi nepalaikyti kriminalinės subkultūros. Kalbėdamas apie nusikaltimus, už kuriuos yra nubaustas, yra linkęs juos neutralizuoti. Diskriminacinių nuostatų nereiškia, teigia, kad stengiasi laikytis pataisos įstaigos taisyklių. Asmuo supranta poreikį puoselėti visuomenės pripažintas vertybes bei išsako norą būti pilnateisiu visuomenės nariu.
Ž. R. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015-01-16, 2015-01-21 paskirtas į paprastąją grupę. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, baustas drausmine nuobauda 1 kartą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis vieną kartą skatintas. Nuo 2017-08-30 nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba Vilniaus pataisos namų ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku.
Bausmės atlikimo metu Ž. R. 2015-05-22 dalyvavo programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, 2016 metais įgijo avalynės gamintojo profesinę kvalifikaciją, nuo 2016-06-15 iki 2016-08-03 dalyvavo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinėje grupėje „Įžanginė grupė“, nuo 2016-11-10 iki 2016-12-29 dalyvavo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinėje grupėje „Įžanginė grupė“, 2015-04-30, 2015-06-18, 2015-08-13 atliko būrio gerbūvio darbus. Nuo 2016 metų rugsėjo lanko Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos rengiamus suvirintojų elektra rankiniu būdu profesinius mokymus.
Nuteistasis 2017 metais Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Turi mūrininko-tinkuotojo specialybę, įgytą Darbo biržos siuntimu, staliaus-staklininko specialybę, įgytą Kybartų PN, avalynės gamintojo ir suvirintojo profesines kvalifikacijas, įgytas Vilniaus PN. Šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje elektros įrengimų remontininko specialybės. Dėl teistumų gausos socialiniai darbiniai įgūdžiai laisvėje minimalūs, trumpą periodą dirbo įmonėse „Kauno grūdai“ ir Tauragės autobusų parke. Nuo 2017-08-30 nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba Vilniaus pataisos namų ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku. Po paleidimo darbo ieškosis per darbo biržą.
Ž. R. įstaigoje dirba, gauna atlyginimą. 2017-10-18 pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-2005(1) nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 172,94 euro, išskaičiuota 10,89 euro. Pagal patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų antstoliui pervesta 444,10 euro.
Nuteistojo socialiniai ryšiai silpni: laiškais kiek bendrauja su seserimi, gyvenančia Airijoje, telefoninių skambučių metu bendrauja su sugyventine. Su broliais santykiai nutrūkę, tėvai mirę. Pasimatymu metu nelankomas.
Ž. R. iki sulaikymo gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini), Tauragėje, nors teigia, kad trumpai gyveno pas sugyventinę G. V. K. D. g. (duomenys neskelbtini), Pagėgių r. sav. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas pastarąją, iš Pagėgių policijos komisariato gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo minėtu adresu.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad Ž. R. priklauso vidutinei rizikos grupei – 57 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai 32 balus (yra galimybė mažinti). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas sumažėjo 1 balu, kadangi lankė „Įžanginę grupę“, kurioje nagrinėjo alkoholio vartojimo žalą sau ir aplinkiniams.
Atsižvelgus į nuteistojo žemėjančią nusikalstamo elgesio riziką – 57 balus, įvykdytas komisijos rekomendacijas, į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, 1 paskatinimą, suteiktą teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, į tai, kad dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia ieškinį, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, avalynės gamintojo ir suvirintojo specialybes, mokosi elektros įrengimų remontininko specialybės, į išreikštą motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius, į turimą gyvenamąją vietą, išlikusius socialinius ryšius, turimus realius planus laisvėje, susijusius su darbine veikla, komisija padarė išvadą, jog Ž. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Ž. R. tik iš dalies atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (šiuo metu yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, nors pažanga stebima, jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė ir žemėja labai neženkliai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.
BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog iš bausmės paskirčių dvi yra šios – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad Ž. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieną apysunkį ir tris nesunkius nusikaltimus, tame tarpe – už smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius V. Š. ir T. P.. Šiuos tyčinius veiksmus atliko dėl menkaverčių motyvų, rodančių jo nesugebėjimą valdytis ir įvertinti savo elgesio pasekmes, jo neteisėtais veiksmais buvo sužaloti du žmonės. Be to, nesivaldydamas jis niokojo svetimą turtą – gadino policijos pareigūnų automobilį bei areštinės sienas. Per trumpą laiką – nuo 2014 metų balandžio iki 2014 metų liepos, – padarė keturias nusikalstamas veikas, visas – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad kaltę dėl nusikaltimų nuteistasis pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies, platesne prasme ignoruoja savo elgesio pasekmes, nes įvertina jas tik sau ir tam tikriems asmenims. Nuosprendžiu jam buvo skirta už plėšimo sankcijos vidurkį tik vos didesnė bausmė.
Nuteistojo kriminalinė istorija, amžius pirmojo teistumo metu, menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, emocijų (pykčio) valdymo sunkumai, tarpasmeninių įgūdžių stoka, impulsyvumas, agresyvus elgesys konfliktinėse situacijose, problemų įžvalgos stoka, įžvalgos apie savo elgesį ir jo pasekmes stoka, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka laikytini kriminogeniniais (kintančiais ir nekintančiais) veiksniais, didinančiais pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog Ž. R. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017).
Dėl aukščiau išdėstyto yra pagrindas konstatuoti, kad Ž. R. ne visiškai atitinka lygtinio paleidimo pagrindą – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nors įstatymas reikalauja, kad ji būtų žema, o pažanga nors ir stebima, tačiau vertintina kaip nepakankama, nes dar 2017 metų gegužę pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinime buvo nurodyta, kad net 33 balai buvo dinaminiai, tai yra, jie gali keistis, o per laikotarpį iki pakartotinio pristatymo lygtiniam paleidimui jie sumažėjo tik vienu balu ir tik dėl to, kad Ž. R. jau trečią kartą lankė „Įžanginę grupę“. Teismo nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra tiek siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar negali būti pasiekti taikant nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Dar viena bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. R. iki bausmės atlikimo turėjo problemų dėl per didelio alkoholio vartojimo, kas įtakojo ir nusikaltimų padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuota, kad siekdamas kitų žmonių paklusnumo jis yra naudojęs agresiją. Teigia, kad būdamas piktas nėra praradęs savitvardos, tačiau nuosprendžiu nustatyti faktai byloja ką kitą. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Linkęs atmesti kai kurias pasiūlytas konstruktyvias problemų sprendimo alternatyvas kaip pernelyg komplikuotas. Supranta, kad visi jo poelgiai turi pasekmes, tačiau ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme – įvertina jas tik sau ir tam tikriems asmenims. Išvados rengėjai iš to daro išvadą, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didina jo tebeturimos problemos dėl alkoholio vartojimo, ir nors jis žino alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį menkinti. Bausmės atlikimo metu nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jis dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose, tačiau nuteistojo požiūris į turimą problemą neleidžia užtikrintai konstatuoti, jog jau paneigta tikimybė, kad Ž. R. gali vartoti alkoholį laisvėje ir nusikalsti. Juo labiau, kad išvadoje pabrėžiama, jog jo socialiniai ryšiai silpni.
Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. R. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas nemano, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti, todėl nuteistasis visuomenei nebepavojingas ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2017-11-02 nutarimą Nr. 59-187 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. R..
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.