Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. C. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė ir 10 MGL ( 380 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendį.

Išieškota iš I. C. privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai 1117,10 Eur už apmokėtas nukentėjusiajam S. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, bei priteista iš I. C. S. L. naudai 2215 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu I. C. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. vasario 24 dieną, apie 21 valandą, Ignalinoje, A. gatvėje, S. L. paprašė duoti cigaretę, o jam atsisakius, panaudodamas tai kaip pretekstą savo veiksmams, demonstruodamas niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, dėl chuliganiškų paskatų šešis kartus smogė S. L. kumščiu į veidą ir dešinę plaštaką, kuria nukentėjusysis dengė veidą, padarydamas žaizdą kairiajame antakyje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį I-II delnakaulių srities tinimu, kontūrų deformacija ir dešinės plaštakos I delnakaulio pamato skeveldrinį lūžį su poslinkiu – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad turi mažametį sūnų, kurį šiuo metu prižiūri jo neįgali žmona ir vienai jai išlaikyti šeimą sunku. Nori greičiau išeiti į laisvę, dirbti, padėti šeimai ir atlyginti nuosprendžiu jam priteistą ieškinį. Kaltu prisipažino, ateityje nusikaltimų nebedarys, stengsis dėl šeimos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė –atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas prašo švelninti bausmę, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio ir rūšies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas nuosprendis apeliantui yra aštuntas. Iki nusikalstamos veikos padarymo, už kurią I. C. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas šešis kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos įvairių rūšių bausmės, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskirtos bausmės nebuvo efektyvios, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir neskatino jo pasitaisyti. Tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurį I. C. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t.y. esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Jis nedirba, buvo baustas administracine tvarka, kas jį neigiamai charakterizuoja ir apibūdina kaip pavojingą visuomenei asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas normas. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių I. C. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, atsižvelgiant į apelianto ankstesnius teistumus ir jo polinkį nuskalsti, nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu I. C. laisvės atėmimo bausmė paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas galimas šios bausmės vidurkis, kuri, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 2 dalies nuostata, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai I. C. buvo paskirta vienerių metų, t.y. žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė ir jos laikyti aiškiai per griežta ir dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skundžiamu nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu - 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL ( 380 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė ir 10 MGL ( 380 Eur) dydžio bauda. Aukštesniojo teismo nuomone, paskirta galutinė subendrinta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl nuteistojo teiginiai, kad jam paskirta bausmė per griežta, yra atmestini, kaip nepagrįsti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo I. C. apeliacinį skundą atmesti.