Šiaulių apylinkės teismo nutartis, eII-223-1007/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: eII-223-1007/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00134-2024-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė
Nukentėjusysis: G. S.

Kategorijos

19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-223-1007/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00134-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 22.10.4. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja D. D.,sekretoriaujant D. G.,

ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui D. M.,

asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas – R. B.,nukentėjusiajam G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R. B. – skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5676-2024 (ROIK: 24236437679) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Šiaulių AVPK ANBNS) 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5676-2024 (ROIK: 24236437679) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 350 Eur bauda už tai, kad 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ ir visą sodybos veiklą, neužtikrino, jog iš šios sodybos sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės, dėl ko G. S. padaryta neturtinė žala, jis pripažintas nukentėjusiuoju.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. B. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Byloje nėra surinkta neabejotinų jo kaltės įrodymų, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o administracinė nusižengimo teisena nutrauktina. Šiaulių AVPK padarė esminius administracinio proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisingo nutarimo priėmimui, pažeisdamas ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 5 dalies nustatytus reikalavimus, rėmėsi iš esmės tik prieštaringais pareiškėjo G. S., liudytojo G. Ž. paaiškinimais, neanalizavo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. nurodytų aplinkybių dėl teisėtai vykdomos ūkinės veiklos bei skleisto triukšmo leistinų dydžių, neatsižvelgė, kad triukšmas nebuvo nustatytas leistinomis objektyviomis priemonėmis. Skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, visapusiškai neištyrus bylai aktualių visų aplinkybių, o būtent ar iš „(duomenys neskelbtini)“ sklidusi muzika ir triukšmas trikdė kitų asmenų poilsį bei ramybę.

3. Skunde pažymėjo, jog Skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 7 d., apie 00.33 val. pranešėjas G. S. bendrajam pagalbos centrui paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kaimynai nuomoja patalpas, „baliavoja“; norėtų miegoti, bet negali; muzika, šūkavimai, rėkavimai, triukšmas. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad šalia gyvenantys kaimynai G. Ž. ir G. S. apklausos metu paaiškino, jog triukšmas „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo 2024 m. balandžio 6 d., apie 19 val., matė kieme susirinkusius žmones, su kuriais bendravo R. B. Būtent tik šių dviejų asmenų – pareiškėjo G. S. ir liudytojo G. Ž. paminėtais parodymais Šiaulių AVPK vyriausioji tyrėja D. V. iš esmės ir rėmėsi priimdama Skundžiamą nutarimą.

4. Skunde nurodė, jog pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai nenustatė, kad „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2024-05-07 naktį kokie nors asmenys būtų rėkavę ar šūkavę. Be to, nė vienas iš „(duomenys neskelbtini)“ buvusių asmenų nesiskundė viešosios rimties trikdymu. Pareiškėjas G. S. tik abstrakčiai pranešė policijai, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ naktį sklindantis triukšmas trukdo ilsėtis. Pareiškėjas ir anksčiau kreipėsi į policiją dėl „(duomenys neskelbtini)“ neva keliamo triukšmo, reikšdavo R. B. pretenzijas dėl įkurtos poilsio sodybos. Savo priešiškumą pareiškėjas demonstruoja savavališkai šalia sodybos kabindamas savadarbius ženklus, stendus, filmuodamas bei stebėdamas iš arti sodybą ir joje esančius asmenis. Akivaizdu, jog pareiškėją trikdo pačios MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

5. Skunde pažymėjo, jog apklaustas R. B. pripažino, kad išnuomotos pokylių salės viduje grojo muzika, tačiau už sodybos ribų ji neviršijo leistino triukšmo ribinių dydžių ir negalėjo kenkti atokiau gyvenančiam kaimynui. Deja, šių aplinkybių Šiaulių AVPK netyrė ir nevertino. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kodėl R. B. parodymai atmesti kaip nepagrįsti. R. B. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo įkurta bendrija teikia poilsio patalpų nuomos paslaugas, tad, darytina išvada, kad muzika pokylių salėje grojo teisėtai, MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo metu. Byloje esančiame Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2023-09-26 aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-369/2023 (toliau – ir Triukšmo tyrimo protokolas) nurodyta, kad R. B. užsakymu buvo atliktas aplinkos triukšmo tyrimas pokylių salėje (duomenys neskelbtini) Panaudojus specialias sertifikuotas ir su galiojančiomis patikromis matavimo priemones, nustatyta, kad maksimaliu pajėgumu pokylių salės viduje įjungta garso sistema „Xplore XP8819“ ties sklypo (duomenys neskelbtini) riba į vakarų pusę, apie 10 m atstumu nuo pokylių salės sienos (į sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pusę), skleidė nuo 42.7 iki 49 dB garsą. Tyrimas atliktas akredituotos biudžetinės įstaigos, todėl nėra pagrindo netikėti Triukšmo tyrimo protokolo išvadomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-02-14) 8 punkto 1 lentelėje nurodyta, kad didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nakties metu (22–7 val.) yra nuo 45 iki 60 dB (lentelės eilės Nr. 3, 4). Ši Higienos norma skirta nustatyti stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikyti vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (1 p.). Pažymėtina, kad įvykio metu R. B. muzikai leisti naudojo tą patį jau patikrintą grotuvą „Xplore XP8819“, todėl juo grota muzika galėjo pastato aplinkoje skleisti ne didesnį nei 49 dB garsą. Remiantis anksčiau minėta Higienos norma, toks garsas neigiamo poveikio žmonių sveikatai nekėlė. Papildomai būtina įvertinti, kad grotuvu skleisto garso aptartas maksimalus stiprumas sklido 10 m atstumu nuo nuomotos pokylių salės. Einant tolyn nuo sodybos garsas turėjo silpnėti. Tad pareiškėjas G. S., kurio gyvenamasis namas yra 90 m atstumu nuo „(duomenys neskelbtini)“ esančios pokylių salės, turėjo savo namuose ((duomenys neskelbtini)) nieko negirdėti arba tas triukšmas turėjo būti toks mažas, kad negalėjo daryti jokios neigiamos įtakos pareiškėjo poilsiui ar ramybei. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu atvykę policijos pareigūnai nenustatinėjo triukšmo stiprumo nei pareiškėjo G. S. gyvenamojoje aplinkoje ((duomenys neskelbtini)), nei liudytojo G. Ž. naudojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie triukšmą ir jo stiprumą minėtų asmenų gyvenamosiose aplinkose, todėl nėra pagrindo teigti apie jų poilsio ir ramybės trikdymą. Be to, liudytojas G. Ž. negyvena (duomenys neskelbtini)., nes minėtu adresu esančiame žemės sklype gyvenamojo namo, ūkinių statinių nėra. Taigi, nenustatyta, jog 2024-04-07 1.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ grojusi muzika sutrikdė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 635 str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimas

6. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, šią poziciją institucija išsakė ir baigiamosiose kalbose. Atsiliepime nurodė, jog, kaip teisingai buvo konstatuota Skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (administracinio nusižengimo protokolas, Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, garso bei vaizdo medžiaga, apklausos protokolai, tarnybinis pranešimas, ir kt.) R. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad R. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už sodybos veiklą, neužtikrino, jog iš sodybos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pažymėtame pastate, 2024 m. balandžio 7 d., apie 1 val. 00 min. sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų aplinkybių, tačiau Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, administracinio nusižengimo byloje buvo surinkti ir ištirti visi duomenys, reikšmingi teisingai administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti.

7. Atsiliepime į skundą pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-530/2023).

8. Atsiliepime į skundą nurodė, jog institucija nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjo sodyboje naudojamo grotuvo „Xplore XP8819“ garso slėgio lygis negalėjo viršyti maksimalios garso slėgio lygio normos, nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ - nuo 45 iki 60 decibelų, nes Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2023 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-369/2023 nurodyta, jog grotuvu leidžiamas maksimalus garsas siekė nuo 42,7 iki 49 decibelų. Kaip administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl 2024 m. balandžio 7 d., apie 1 val. 00 min. galimai padaryto administracinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nakties metas yra paros laikas nuo 22 val. iki 7 val. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo nakties metu. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, 8 punkte esančioje lentelėje 1 eilės numeriu pažymėtoje normoje nurodyta, kad gyvenamųjų pastatų gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu yra 35 decibelai, o maksimalus – 45 decibelai. Atsižvelgiant į nurodytą teisės normą bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikto aplinkos triukšmo tyrimo, pagrįstai teigtina, kad sodyboje naudojamo grotuvo „Xplore XP8819“ garso slėgio lygis galėjo viršyti maksimalią garso slėgio lygio normą, nustatytą Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir, remiantis nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, ją viršijo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu skundą pateikęs asmuo – R. B. nurodė, jog palaiko skunde nurodytas aplinkybes, pildymų neturi. Atsiliepimo į skundą neskaitė. Jis turi laboratorijos tyrimą ir įstatyme numatytas rekomendacijas. Jis neviršijo 43 decibelų, jam taip rašo laboratorija. Jis gyvena name, tame pačiame sklype yra pirtis, kubilas. Paskirtis – namų valda. Sklype yra dar keturi ūkio paskirties pastatai, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamos patalpos šventėms. Jo sklypas nesiriboja su nukentėjusiojo sodyba. Atstumas apie 100 metrų. Tarp jų sklypų yra kelias ir kitas sklypas, kuriame namo nėra. Daugiau kaimynų nėra. Liudytojas Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), gal 2 km atstumu nuo jo. Nuomai skirtos patalpos nėra gyvenamojo namo priklausiniai. Vakarais apeina aplink salę ir įspėja apie muziką tik viduje ir decibelų neviršijimą. Palieka svečiams aparatą matuotis garsą ir standartus. Tą vakarą, po 22 val., muzika grojo tik viduje. Fejerverkai buvo leidžiami tik iki 22 val. Policijos pareigūnai pirmą kartą atvyko po 22 val., balandžio 6 d. Jie atvyko pagal iškvietimą dėl triukšmo. Jis pats jokio triukšmo negirdėjo, salėje grojo muzika. Policijos pareigūnai bendravo su juo, į salę jie nenuėjo, nes tai privati valda ir ten buvo svečiai. Policijos pareigūnams jis aiškino, kad garso lygį reikia nustatyti matuokliu. Jis atsinešė matuoklį ir prie policijos pareigūnų automobilio pamatavo, užfiksuota – 43,2 decibelai, tai buvo apie 20 metrų nuo salės. Jis garso lygį pamatavo prie policijos pareigūnų. Jis buvo įspėtas, kad netriukšmautų. Jis įspėjo svečius, kad neviršytų garso lygio ir uždarytų salės duris. Jis paliko jiems matuoklį ir pasakė, kad slėgis būtų ne daugiau 50. Apie 1 val. pareigūnai vėl atvažiavo. Jis juos išprašė, kad netrikdytų svečių. Pats pasiėmė iš salės matuoklį ir pamatavo garso lygį, kuris buvo 38. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Antrą kartą tą vakarą atvykus pareigūnams be muzikos jokio kito garso nebuvo. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, į laboratoriją ir užsakė tyrimą, sumokėjo apie 200 eurų. Specialistai atvyko po trijų savaičių ir su aparatūra matavo garsą. Buvo 43,1 ir išmatavo salės viduje, buvo leistinas slėgio lygis 55 dieną, o naktį 50, tai pagal sveikatos apsaugos ministro teisės aktą. Tą dokumentą jam davė higienos centro atstovas. Remiasi 4 punktu, aplinkoje, o ne viduje. Patalpoje lygio nematuoja, tik aplinkoje. Viduje garso lygio nematavo. Nurodė lauke neviršyti 50. Jis remiasi lentelės 4 punktu. Nepamena, ar anksčiau dėl keliamo triukšmo buvo baustas. Su nukentėjusiuoju nebendrauja. Ž. pažįsta, jis nėra jo draugas. Jis ateidavo pas jį į sklypą, žiūrinėdavo, šniukštinėdavo. Konfliktų neturėjo. Su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo. S. pastoviai rašo skundus. Jis vysto savo veiklą. Jie su Ž. kartą užblokavo jo automobilį, užstatydami jam savo automobilius abu kartu, lygtai važiuotų girtas, bet policija jam girtumo nenustatė. Ž. pastoviai atvažiuoja prie ežero. Jis kreipėsi į policiją su pareiškimu, nes ponas jam trenkė į žandikaulį, dabar vyksta tyrimas. Teisės aktu, kurį gavo iš aktą surašiusių pareigūnų, remiasi jo 4 punktu. Jo aplinkoje niekas netriukšmavo. Viduje esantys asmenys triukšmu nesiskundė. Jo nuomojamose patalpose rūkymo vietos yra tualetuose ir terasoje, kuri nėra įstiklinta. Patalpoje, prie atidarytų durų, nebuvo išmatuotas garso lygis. Į rytus durys yra, ne į kaimyno pusę. Durys uždaromos su „pritraukėju“, kuris savaime uždaro duris.

10. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. S. nurodė, jog nuo R. B. sklypo iki jo sklypo yra 15-18 žingsnių. Iš jo triukšmas išeina link ežero, gaunasi vakuumas, ir jo kieme garsas dar padidėja. Jie leisdavo jam triukšmauti iki 22 val. Tą balandžio 6 d. vakarą prieš 22 val.jo svečiai iššaudė fejerverkus, po to „pasileido“ ir kilo triukšmas. Jis po 22 val. privažiavo su įjungtomis lempomis. Vienas svečių pradėjo jam grasinti. Iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo labai greitai. R. B. paprašė policijos pareigūnų išjungti šviesas, kad netrikdytų svečių. Muzikos lygis dar padidėjo. Policijos pareigūnai pasakė, kad nieko daugiau negali padaryti, tik užfiksavo įvykį, išjungti muzikos negali. Jie į jo valdas įeiti negali, jis nieko neįsileidžia į savo teritoriją. Gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Aplink yra Ž. senelių žemė. Nuo jo iki R. B. tvoros yra apie 15 metrų atstumas. Aplink suformuoti gyvenamosios paskirties sklypai. R. B. buvo komercinės paskirties, bet jis pasikeitė, dabar pasidarė gyvenamosios paskirties. Žino pagal viešus duomenis. Aplink suformuoti 16 arų sklypai, R. B. sklypas – 45 arai. Jo sklype yra gyvenamasis namas, garažas ir pavėsine. Šalia yra ežeras ir vyksta statybos kituose sklypuose. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jie su kaimynais Ž., S., B. sutarė leisti triukšmui nuo 19 iki 22 val. Jie vasaroja ten, turi vagonėlius. Balandžio 6 d. jam paskambino Ž., kurio sklypas – 29, šalia jo ir prie „(duomenys neskelbtini)“ sodybos, ir paklausė, ar ramu? Po 22 val. jis iškvietė policiją. Jie laukė policijos savo automobiliuose ant kelio. Triukšmą kėlė fejerverkai, paskui durų trankymas, pokalbiai, šūkavimai, rėkavimai, muzika. Muziką leido didžėjus, kuris buvo patalpoje, ir jam parodė vidurinį pirštą. Jo teritorija neaptverta. Jau buvo tamsu. Teritorijoje pasiskleidę buvo apie 15 žmonių, kiek ir viduje. Durys yra kitoje pastato pusėje ir jų nematė. Atvykus policijai jis buvo Ž. sklype, kur buvo pasistatę automobilius. Ką R. B. bendravo su policijos pareigūnais, negirdėjo. Atvykus pareigūnams jokios reakcijos nebuvo, garsas nepritilo. Svečiai dar atėjo aiškintis su pareigūnais. Pareigūnams pasakė, kad viską rašys vietoje, ir parašė pareiškimą, jam niekur nereikėjo važiuoti. Jis paklausė, ar pareigūnai tikrai užfiksavo triukšmo lygį. Policijos pareigūnai norėjo išsivežti R. B., jei dar „šakosis“. Policijos pareigūnams išvykus, triukšmo lygis dar padidėjo. Jie (sodyboje esantys žmonės) lauke kalbėjosi, aiškinosi, ir jis viską girdėjo, tai jam trukdė ilsėtis. Dar kartą skambino jau po 0.30 val. Tada pranešė, kad niekas nesikeičia, triukšmas dar didėja. Antrą kartą atvyko pareigūnai, tada jie trumpam aprimo, muzikos garsas buvo sumažintas. Matė, kad pareigūnai vaikščiojo su prožektoriais. Jis antrą kartą su policijos pareigūnais nebendravo. Dabar neatsimena, ar policijos pareigūnai atvažiavo po antro, ar po trečio skambučio. Nenutilus triukšmui skambino trečią kartą. Tą naktį jis negalėjo ilsėtis. Savo namuose buvo vienas, žmona buvo ligoninėje. Apie kitus skambučius Ž. vėliau pasipasakojo. Ar jis buvo dar atvykęs, nepasakys. Aplinkos garso tyrimo vertinimo protokolo jis nematė, nesusipažino. R. B. neina į jokius pokalbius. Jo (G. S.) pozicija, kad nereikia nustatinėti garso lygio. Jie toleruoja garsą kol jis neerzinantis. R. B. pasileidžia muziką, nors svečiai jau išvykę. Jis turi programėlę telefone ir prie savo namo sienos matavo dienos metu. Garso lygis būna didelis. Jis net pjaudamas žolę įsijungia kolonėlę ir pasileidžia muziką. Matavo dieną, naktį nematavo. Žino, kad dienos metu leistinas 53, išmatavus buvo 68. Ji jau erzina bet koks triukšmas. Prieš dvi savaites buvo nagrinėjama byla dėl vėlesnio įvykio pas teisėją S. Dėl triukšmo jis yra kreipęsis ir daugiau kartų. Triukšmas prasidėjo nuo 2023 metų rudens, nuo MB veiklos pradžios. Buvo apie 30 iškvietimų. Jis tik nori ramybės, tos, kurią turėjo, bet koks triukšmas, sklindantis iš R. B. sodybos, yra erzinantis. Jo nuomone lygis turėtų būti iki 35 dienos metu.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas G. Ž. nurodė, jog anksčiau buvo apklaustas ne kartą, apklausose nurodė teisingas aplinkybes, teismas jomis gali remtis. Jo sklypas yra (duomenys neskelbtini). Jis atvažiuoja vasarą pailsėti ir nakvoja, žvejoja (duomenys neskelbtini), tai jo sūnėno sklypas. Ten būna kiekvieną vakarą, atvažiuoja žvejoti. Jis tą vakarą girdėjo keliamą triukšmą, aplink visą (duomenys neskelbtini) pakrantę rėkavo, šūkavo. Jis tuo metu buvo savo vagonėlyje. To įvykio metu ten buvo ir jo teta su vyru. Jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju. R. B. iškeltos dvi baudžiamosios bylos dėl jo sumušimo. R. B. pastoviai vartoja alkoholį. Tą vakarą jis bendravo su S., su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini) sklypo. Jis atėjo pas jį, jie kreipėsi į policiją, pareigūnai buvo atvykę ir 12, ir 1 val. Pagal pateiktą planą prie upelio yra pažymėtas jo vagonėlis, už kelio yra „(duomenys neskelbtini)“ sodyba. Tas triukšmas jam trukdė poilsiui. Nuo garso iki ryto drebėjo langai. Policijai išvažiavus vėl buvo leidžiama muzika.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. nurodė, jog giminystės ryšių su R. B., G. S. neturi, R. B. yra jam matytas. Buvo iškvietime, adresu: (duomenys neskelbtini). Yra surašęs tarnybinį pranešimą, kurio aplinkybėmis teismas gali remtis. Jis tuo adresu buvo keletą kartų. Vieną kartą triukšmas buvo name, kitą kartą kieme, kur buvo kubilas ir muzika grojo lauke, buvo iškelta kolonėlė lauke. Su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Buvo filmuojama Body ir automobilio kameromis. R. B. jiems atvykus visada ateidavo su dėklu su dokumentais ir jį jiems brukdavo. Jie tik užfiksuodavo įvykį. Iš namo salės tą kartą bandė išeiti vyrai, bet moterys jiems neleido, tuomet atėjo pats R. B. Jie nuėjo prie pastato. Vyko renginys, garsiai grojo muzika, žmonės viduje šoko. Į vidų jie nėjo. Muzika buvo ne gyva, grojo kažkoks įrenginys. Kieme žmonių nebuvo. Jie priėjo prie terasos. Lauke, pirmyn ir atgal, vaikščiojo keli žmonės, bet jiems privažiavus, jie „sulindo“ vidun. Teritorija tamsi, neaptverta ir atėjo link pastato, iš kurio sklido muzika. Muzika užgožė visus kitus garsus. Kai žmonės vaikščiojo, durys užsidarydavo. Ką paaiškino R. B., nepamena. Suprato, kad gyventojas skundžiasi triukšmu. Tikrai, muzika girdėjosi iš toli. Jie važiavo į antrą iškvietimą, o į trečią nebevažiavo, nes baiginėjo darbą. Paprašė, kad siųstų kitą ekipažą. Nežino, kaip toliau viskas vyko.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, jog giminystės ryšių su R. B., G. S. neturi, R. B. žino iš pranešimo. Į iškvietimus į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl triukšmo yra vykęs ne vieną kartą. Teismas gali remtis Ž. M. tarnybiniu pranešimu. Teismo posėdžio metu perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas nurodė, jog tą įvykį atsimena. Gavo pranešimą dėl triukšmo, nuvyko nurodytu adresu. Nuvykus pamatė, kad vyksta kažkoks vakarėlis. Atėjo savininkas ir pateikė dokumentus, kad gali rengti vakarėlius. Triukšmas sklido iš pastato, kuriame buvo žmonių. Vakarėlis vyko pačiame kieme, kieme buvo keletas pastatų. Jiems neleido įvažiuoti į kiemą, nurodydamas, kad privati valda. Ar bendravo su svečiais, nepamena. Buvo įjungtos Body kameros, jomis buvo filmuojama. Triukšmas kažkoks buvo. Savininkas pateikė dokumentus, kad savininkas gali rengti vakarėlius. Jiems atvykus triukšmas buvo sumažintas. Taip paprastai būna visada, kai pareigūnai atvažiuoja, garsas sumažinamas. Kaip toliau vyko tyrimas, negali pasakyti. Jam toks triukšmas nakties metu gal ir trukdytų, gal ir ne, pasakyti negali. Kiekvienas triukšmas, kiekvienam skirtingai. Kažkiek triukšmas buvo. Kiek jis trukdytų, nepasakys.

14. Teismo posėdžio metu specialistas T. U. nurodė, jog yra Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų laboratorijos specialistas. Jis patvirtina savo atlikto tyrimo teisingumą. Šiek tiek tą tyrimą prisimena. Tokio pobūdžio tyrimus atlieka dažniausiai netikėtai. Pilietis dėl savo paties saugumo užsisakė matavimą. Jis maksimaliai paleido muziką salėje, atidarė salės duris, ir bandė padaryti, kaip pagal jį skamba muzika ir kyla triukšmas šventės metu. Jis kreipėsi dėl tam tikros paslaugos gavimo. Jis paprašė išmatuoti jo leidžiamos muzikos dydžius. Jiems buvo pateiktas tyrimo objektas. Atlikdamas tyrimą vadovavosi matavimo metodika, išvadas vertina visuomenės sveikatos centras. Jis nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini). Tyrimą atliko dienos metu. Visas faktines aplinkybes, kurios nurodytos protokole, jis tvirtina. Jie dalyvavo dviese su R. B. Matavo triukšmo lygį atvykęs nurodytu adresu, nuėjo į jo pokylių salę ir R. B. maksimaliai įjungė muziką. Jie išėjo į lauką link artimiausių sodybų kaimynų ir matavo. Triukšmas salėje buvo didelis, lauke buvo normaliai. Muzika buvo leidžiama iš muzikinio įrenginio-bevielės kolonėlės. Pirma išmatavo patalpoje, buvo 90,9 decibelų. Garsas labai didelis, tiesiog, neprotinga riba. Pagarsinamas protokolo 5 punktas. Specialistas nurodė, jog maksimalus slėgis buvo 100,6, ekvivalentinis slėgio lygis yra vidurkis, kai nutyla ir vėl pagarsėja. Rėmėsi higienos norma. Jis norėjo parodyti, kas vyko patalpoje, nes pagal higienos normą negali viršyti 85 decibelų. Matavo pagal metodiką triukšmą ir viduje tik dėl aiškesnės situacijos, tai buvo neprivaloma. Kadangi kaimynai skundėsi dėl triukšmo aplinkoje, tai matavimas svarbus buvo lauke. Pasirinktame taške į kaimynų pusę buvo atlikti matavimai. Išmatavo ekvivalentinį ir maksimalų garsą. Matavo aplinkoje apie 10 metrų nuo patalpos link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pusės, kryptį nurodė pats šeimininkas. Matė ten dvi sodybas. Išmatavo triukšmo lygį ir nustatė 45,9 ekvivalentinis ir maksimalus – 49,7 decibelai, pritaikius paklaidą. Ekvivalentinis garso lygis yra patikimesnis. Triukšmo šaltinis ta pati įranga, toje pačioje vietoje. Matavimo metu durys į kiemo pusę atsidaro, o jie matavo į kitą pusę. Matavo atviromis durimis. Užsakovas norėjo įrodyti, kad kaimynams muzika nesigirdi. Esant skundui jie matuoja taip, kaip yra tuo metu. Uždarę duris garso slėgio lygio nematavo. Matavo įjungus ir išjungus kolonėlę. Name durys yra į kiemą, terasos nepamena. Tuo metu buvo sąlyginai statybvietė. Durys buvo į kiemo pusę, jie matavo viduje, o paskui lauke. Garso slėgio lygis nakties metu nesikeičia. Leidžiamas garso slėgio lygis nakties metu 45, maksimalus – 50 (lentelės 4 punktas). Yra pataisytas garso lygis protokole šiek tiek žemiau pagal skaičiuoklę, tai reiškia, kad pagal standartą yra skaičiuoklė ir, įvertinus aplinkos liekamąjį lygį, lieka 43,1 plius 7,8 įvertinus aplinkos triukšmo slėgio lygį. Kažkokią dalį įneša aplinka. Vadovautis reikia pataisytu ekvivalentinio slėgio lygiu. Neapibrėžtis sudaro tai, kad galima triukšmą numažinti. Jeigu triukšmas nepastovus, atsiranda neapibrėžtis. Matuota buvo tris kartus po 5 minutes. Galimai pridėti arba atimti po 8 decibelus. Galimai buvo nustatyta 43,1 plius 8. Garso dydis didėtų atidarius terasos duris arčiau matuojamos vietos. Kolonėlė mobili ir ją galima nunešti, kur nori, ir tai viską keičia. Buvo atliktas informacinio pobūdžio matavimas, jie nevertino. Esant skundui jie atvažiuoja matuoti ir išmatuoja triukšmo lygį, paskui išjungus, išmatuoja liekamąjį, perskaičiuoja, ir gaunasi pataisytas triukšmo lygis. Triukšmo šaltiniai matuoti ir įjungus, ir išjungus aparatūrą. Jei atstumas didesnis, garsą įtakotų vėjas. Patalpos viduje garsas buvo apie 100 decibelų, o lauke 48,1. Jei kolonėlė būtų lauke ir nukreipta į jo buvimo vietą, lygis vėl būtų kitoks. Išjungus kolonėlę gavo 42,7 decibelus. Tyla ir muzika skiriasi 8 decibelais.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

15. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

17. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

18. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

19. Skundžiamu nutarimu R. B. nubaustas ANK 488 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ ir visą sodybos veiklą, neužtikrino, jog iš šios sodybos sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų G. S. poilsio ir ramybės.

20. R. B. nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu, nurodė, jog nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Jo nuomone, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis prieštaringais G. S. ir G. Ž. parodymais; į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai triukšmo sodyboje nenustatė; įvykio metu sodyboje buvo vykdoma teisėta veikla, kuriose metu skleistas triukšmas (muzika) neviršijo leistinų dydžių, triukšmo lygis nebuvo nustatytas objektyviomis priemonėmis.

21. Pažymėtina, jog ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Taigi, kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) kad buvo keliamas triukšmas ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

22. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Todėl vien ta aplinkybė, kad galimų nusižengimų metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Viešosios tvarkos trikdymas gali būti įrodinėjamas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis.

23. Šioje teisės normoje atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašius veiksmus vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai.

24. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. pripažįsta ir byloje ginčas nekyla dėl aplinkybių, jog R. B. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius; jog 2024 m. balandžio 6-7 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama savo veiklą, buvo išnuomojusi patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriose vyko vakarėlis, jame dalyvavo nenustatytas skaičius asmenų, buvo leidžiama muzika. Be to, R. B. pripažįsta ir tai, jog 2024 m. balandžio 7 d. vakarėlio metu jis buvo atsakingas už bendrijos vykdomą veiklą, taip pat ir už tai, jog vakarėlio metu leidžiama muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės.

25. Policijos registruojamų įvykių išraše užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 7 d. 00.33 val. pranešėjas G. S. pranešė, jog adresu: (duomenys neskelbtini), „kaimynai triukšmauja, garsiai šūkauja, rėkauja, trikdo ilsėtis“. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialisto Ž. M. 2024 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), „minėtu adresu vyko renginys, name garsiai grojo muzika“. Sodybos savininkas R. B. paaiškino, kad dėl triukšmo policija atvažiuoja ne primą kartą, nes konfliktuoja su kaimynu. Jis turi visus būtinus dokumentus ir leidimus savo privačioje valdoje rengti vakarėlius, yra išmatuoti decibelai ir jis nepažeidžia jokių įstatymų. Filmuota policijos pareigūnų Body kamera. Policijos pareigūnų Body kamera darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, patalpose vyksta vakarėlis, dalyvauja nenustatytas skaičius asmenų, patalpos viduje groja muzika, kuri girdima lauke, muzikos garso lygis padidėja atidarius pastato duris (į patalpas įeinant/išeinant vakarėlio dalyviams). Teisme liudytoju apklaustas specialistas Ž. M. patvirtino, jog nuvykę į įvykio vietą, jie nuėjo prie pastato, kuriame vyko renginys, garsiai grojo muzika (leidžiama iš įrenginio), viduje šoko žmonės. Lauke vaikščiojo keli žmonės, bet jiems privažiavus, jie įėjo į patalpos vidų. Iš namo salės bandė išeiti vyrai, bet moterys jiems neleido. Muzika užgožė visus kitus garsus, ji girdėjosi iš toli. Įvykio vietoje bendravo su R. B.. Liudytoju apklaustas specialistas V. P. teisme taip pat patvirtino, jog įvykio vietoje vyko vakarėlis, buvo triukšmaujama. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, jog 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sklido muzika ir triukšmas.

26. Minėta, jog 2024 m. balandžio 7 d. 00.33 val. nukentėjusysis G. S. telefoniniu skambučiu pranešė, jog adresu: (duomenys neskelbtini), „kaimynai triukšmauja, garsiai šūkauja, rėkauja, trikdo ilsėtis“. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, 2024 m. gegužės 14 d., apklausiamas liudytoju nukentėjusysis G. S. nurodė, jog „2024 m. balandžio 7 d. apie 1 val. nakties triukšmas vėl grojo, trukdė ilsėtis, iš sklypo (duomenys neskelbtini), leidžiama muzika iš muzikinės kolonėlės tik garsėjo, neapsikentęs vėl iškvietė policiją, matė, kad policija atvažiavo, nuėjo į kiemą, tačiau ką padarė policijos pareigūnai, su kuo kalbėjo, nežino, bet muzika nebuvo nurimusi iki 7 val. ryto. Teisme nukentėjusysis iš esmės patvirtino anksčiau nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, jog sodyboje esantys žmonės lauke kalbėjosi, aiškinosi, ir jis viską girdėjo, tai jam trukdė ilsėtis. Dar kartą skambino jau po 0.30 val., tada pranešė, kad niekas nesikeičia, triukšmas dar didėja. Antrą kartą atvyko pareigūnai, tada jie trumpam aprimo, muzikos garsas buvo sumažintas. Matė, kad pareigūnai vaikščiojo su prožektoriais. Jis antrą kartą su policijos pareigūnais nebendravo. Tą naktį jis negalėjo ilsėtis.

27. Pažymėtina, jog teismas įvertinęs R. B. ir G. S. parodymus teisme, R. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, jo aplinkybes, gali numanyti, jog pastarųjų santykiai yra konfliktiški, tačiau vien dėl šio fakto, nesant byloje kitų objektyvių duomenų, jog G. S., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo teisme, galėtų teismui nurodyti melagingas faktines aplinkybes, neteisingai apkalbėti R. B., neturi pagrindo nukentėjusiojo G. S. parodymus vertinti kaip tikrovės neatitinkančius. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo G. S. parodymai yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina anksčiau teismo nurodyti policijos pareigūnų parodymai, policijos pareigūnų Body kamera darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotos aplinkybės, teismo padaryta išvada, jog 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sklido muzika ir triukšmas.

28. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nukentėjusiojo G. S. parodymai neabejotinai patvirtina, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti muzika ir triukšmas sutrikdė gretimo namo gyventojo – G. S. poilsį ir ramybę. Esant visumai ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, spręstina, jog Skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatyta, jog 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), R. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ ir visą sodybos veiklą, neužtikrino, jog iš šios sodybos sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų G. S. poilsio ir ramybės. Teismo vertinimu, R. B. veikė tiesiogine tyčia, nes jį darydamas suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo. Veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, kaip pakartotinis administracinis nusižengimas, kadangi iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. B. 2023 m. spalio 13 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumokėjęs 2024-02-26.

29. Dėl R. B. skunde keliamo klausimo dėl sodyboje grojusios muzikos skleidžiamo garso objektyvaus užfiksavimo ir įvertinimo pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ pažymėtina, jog, kaip jau minėta, kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Pareiškėjui išaiškintina, jog ar šio šaltinio triukšmo rodiklis viršija ribinį dydį būtina nustatyti asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnį už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, R. B. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį už viešosios rimties trikdymą.

30. Be to, pažymėtina, jog R. B., įrodinėdamas savo nekaltumą, nepagrįstai remiasi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2023-09-26 aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-369/2023 užfiksuotomis išvadomis, kadangi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas triukšmo ribinių dydžių matavimą atliko ne įvykio metu – 2024 m. balandžio 7 d. 1.00 val., bet 2023 m. rugsėjo 22 d., ne byloje nustatyto įvykio aplinkybėmis, o, kaip teisme nurodė specialistas T. U., tyrimo užsakovo R. B. nurodytomis galimos situacijos (keliamo triukšmo) sąlygomis.

31. Ir nors teismas šiuo protokolu užfiksuotais matavimo rezultatais nesiremia, nes jais remiantis teismas galėtų daryti tik prielaidas, tačiau ne tik teisinančias pareiškėją, bet ir patvirtinančias administracinio nusižengimo požymius, vis tik atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog protokole (5 punktas) nurodoma, jog matavimo metu patalpoje muzikos keliamo triukšmo ekvivalentinis garso slėgis – 90,9 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 100,6 d BA, kai tuo tarpu pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 lentelės 1 eilę Gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose nakties metu didžiausias leidžiamas triukšmo dydis – 45 dBA; pokylių salės aplinkoje – ekvivalentinis garso slėgio lygis – 45,9 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 49 dBA, kai tuo tarpu pagal minėtos Higienos normos 1 lentelės 4 eilę Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, leidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis – 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 50 dBA.

32. ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

33. Skundžiamu nutarimu R. B. už padarytą administracinį nusižengimą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirta 350 Eur bauda, sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teismas, įvertinęs administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog Skundžiamu nutarimu R. B. paskirtos baudos dydis nustatytas tinkamai, teisinio pagrindo švelninti baudą, nėra.

34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog Skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinkti įrodymai pakankami R. B. padarytam administraciniam nusižengimui įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

35. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Šia nutartimi R. B. skundas atmestas, todėl prašomos proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. B. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5676-2024 (ROIK: 24236437679) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė