Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo

A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nustatyta, kad A. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pareiškėjo nusižengimo fakto ir aplinkybių aiškinimas

Teismo posėdyje A. K. kaltę pripažino. Parodė, kad nežinojo apie pareigą pirmiau sumokėti VMI, manė, kad jiems skaičiuojami procentai nuo skolos yra pakankama priemonė sudrausminti. Skola susidarė nuo 2017 m. vasario,. Apie 20 000 EUR. Dabar ji kažkiek padidėjusi. Bendrovė turi sunkumų, tačiau į VMI nesikreipė. Prašo skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą, nes jo pajamos per kelis darbus yra apie 300 EUR per mėnesį.

Teismo posėdyje VMI prie FM atstovas palaikė pareiškimą. Prašė skirti 2200 eurų nuobaudą.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada dėl administracinio nusižengimo padarymo

CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Šio straipsnio 1 dalies pagrindu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo (1 punktas); antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (2 punktas); trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas); ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (4 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 punktas). Pagal šio straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, visų pirma turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Šio nutarimo 5-6 pastraipose nurodytas reglamentavimas ir teismų praktika civilinėse bylose yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, nes atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį siejama būtent ir su kreditorių teisių pažeidimu kai pažeidžiama kreditoriaus reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, kurias nustato CK 6.930¹ straipsnis.

Nustatyta, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. kovo 21 d. (operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai) duomenimis Bendrovės deklaruotų mokesčių nepriemoka buvo 20115,38 Eur, iš jų: 1086,19 Eur gyventojų pajamų mokestis (susidarė nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d.), 67,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 841,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis (susidarė nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 15 d.), 30,94 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 16648,00 Eur PVM (susidarė nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. sausio 25 d.) ir 1441,43 Eur PVM delspinigiai. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų VMI prie FM buvo pradėtas vykdyti nuo 2017 m. vasario 21 d. 2018 m. kovo 27 d. nuvykus į Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės buveinę (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovas supažindintas su 2018 m. kovo 21 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. 1FR1043-237. Jis pateikė 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimą dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymo priežasčių ir atsiskaitymo galimybių, kuriame nurodė, jog įsiskolinimas susidarė dėl sumažėjusios apyvartos ir dėl konkurencijos rinkoje bei sumažėjusių užsakymų. Bendrovė stengiasi kaip galima greičiau išeiti iš susidariusios situacijos ir sumokėti mokesčius valstybei. Pagal Bendrovės pateiktą banko ABLV BANK AS (Latvija) sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nustatyta, kad piniginių lėšų likutis laikotarpio pradžioje buvo 6925,48 Eur, įplaukos sudarė 46872,01 Eur (fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai), išlaidos - 53846,13 Eur (13957,29 Eur išmokėta I. T. (I. T.) pagal avanso apyskaitas, taip pat buvo atsiskaitoma su įvairiais prekių ir paslaugų tiekėjais, likutis laikotarpio pabaigoje (- 48,64) Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo atlikti žemiau nurodyti atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl labai didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų, kurios pažeidė VMI prie FM interesus):

2017 m. birželio 30 d. buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 1700.00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 2577,90 Eur (priedas Nr. 2); 2017 m. liepos 26 d. buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 2070.00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma taip pat turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 2617,38 Eur (priedas Nr. 2); 2017 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 7012,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 15693,17 Eur (priedas Nr. 2); 2017 m. gruodžio 18 d. buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 6631,50 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 15774,75 Eur (priedas Nr. 2) ir kt.

Taip pat svarbu pažymėti, kad 2017 m. liepos 26 d. Bendrovė, turėdama 2.617,38 Eur įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui tą pačią dieną (2017 m. liepos 26 d.) sudarė paskolos sutartį Nr. 26.07 ir suteikė 2070,00 Eur paskolą UAB (duomenys neskelbtini) su 9% metinėmis palūkanomis, kurios grąžinimo terminas 2018 m. gruodžio 31 d., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Remiantis Bendrovės pateiktais buhalterinės apskaitos registrais už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nustatyta, kad atskaitingo asmens A. K. likutis laikotarpio pradžioje 3505,56 Eur, analizuojamu laikotarpiu gauta 658,54 Eur (240,00 Eur iš asmeninės sąskaitos, 418,54 Eur iš Bendrovės kreditinės kortelės), išleista 2904,02 Eur atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais (kelionių išlaidos, degalai, didžioji dalis atsiskaitymų vyko Baltarusijoje), laikotarpio pabaigoje atskaitingo asmens likutis 1260,08 Eur. Remiantis Bendrovės pateiktais buhalterinės apskaitos registrais už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nustatyta, kad kito Bendrovės atskaitingo asmens I. T. likutis laikotarpio pradžioje 5320,21 Eur, gavo 15064,51 Eur (13957,29 Eur iš banko sąskaitos, 1107,22 Eur iš Bendrovės kreditinės kortelės), išleido 20750,12 Eur atsiskaitymams su įvairiais prekių ir paslaugų tiekėjais: 2017-02-23 (duomenys neskelbtini) sumokėta 3266,79 Eur, 2017 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) sumokėta 2085,00 Eur, 2017 m. liepos 31 d. UAB (duomenys neskelbtini), sumokėta 1136,15 Eur, kas mėnesį po 250,00 Eur buvo mokama IĮ (duomenys neskelbtini), ir kt. išlaidos), laikotarpio pabaigoje Bendrovė liko skolinga atskaitingam asmeniui 365,40 Eur. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atsiskaitymus turėjo atlikti aukščiau pateiktomis eilėmis.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą (pvz., Kauno apygardos teismo 2017-12-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-694-245/2017).

UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2010 m. liepos 26 d. yra A. K.. Pastarasis pripažino pažeidimą visiškai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo neeliminuoja siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, galimybę atsiskaityti su valstybe ir kitais kreditoriais (pvz., Kauno apygardos teismo 2018-05-02 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-168-485/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018-01-30 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-21-581/2018).

Dėl to, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitydama su penktos eilės kreditoriais, o ne trečios eilės kreditore VMI prie FM, todėl pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir kreditorės VMI prie FM teises. Administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K. tai suvokė ir norėjo taip veikti, todėl yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

A. K. padarė vieną baigtą administracinį nusižengimą, susijusį su turtinėmis teisėmis ir interesais, tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, A. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas nebaustas, mokesčių administratoriaus neklaidino, apgaulingos informacijos neteikė. Atsižvelgiant į tai, taip pat VMI prie FM sutikimą dėl administracinės nuobaudos – baudos, mažinimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad A. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas dvigubai mažesnis, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus – 700 EUR, kuri užtikrins visuomenės interesą (ANK 22 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 25 straipsnio 1, 2 dalys, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 700 EUR baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2171-859/2018 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.