- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-222-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35589-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- L. Č., D. Č.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas, Ramūnas Vanagas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės (toliau ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
D. Č. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 156 eurų turtinės žalos, patirtos dėl M. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, paliktas nenagrinėtu.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 982,80 eurų turtinės žalos, patirtos dėl J. C. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, paliktas nenagrinėtu.
J. C. civilinis ieškinys dėl 5 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš D. Č. paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. L. Č. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: kad ji 2019 m., rugpjūčio 11 d. apie 20 val., viešoje vietoje - gatvėje, prie pastato Naugarduko g. 30, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties konflikto su M. B. metu, tyčia sugriebė abiem rankomis jai už plaukų ir tempė, M. B. pargriuvus ant šaligatvio, tyčia kojomis sudavė jai ne mažiau 5 smūgių į pilvą ir rankas, tokiais tyčiniais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abipus žastų išoriniuose paviršiuose, abipus dilbių ir kairės blauzdos nugariniuose paviršiuose
2. D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. tuo, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą iš chuliganiškų paskatų, o būtent: kad jis 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.29 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie pastato Naugarduko g. 30, Vilniuje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, konflikto tarp M. B. ir L. Č. metu, J. C. sugriebus L. Č. už pečių ir bandant atitraukti nuo M. B., jis - D. Č., sugriebęs J. C. už palaidinės, nutempė į arką, kur viena ranka sugriebė pastarajai už kaklo, o kitos rankos kumščiu smogė į kairį žandikaulį, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas J. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu kairėje pakrumplio srityje su lūžgalių poslinkiu ir pažeidė viešąją tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti L. Č. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jai 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei nesusiję su darbu bei lankymusi gydymo įstaigoje, nesilankyti kavinėse, baruose, restoranuose, kur yra prekiaujama alkoholiu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; Pripažinti D. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam bausmę - 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujanti BK 63 straipsnio 9 punktu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. spalio 20 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose; Visiškai tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl M. B. gydymo išlaidų 156 eurų sumoje ir priteisti jį iš L. Č. turtinei žalai atlyginti; Visiškai tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl J. C. gydymo išlaidų 982,80 eurų sumoje ir priteisti jį iš D. Č. turtinei žalai atlyginti; Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios J. C. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 3000 eurų sumoje ir priteisti jį iš D. Č. neturtinei žalai atlyginti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieštaringas išvadas ir nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Žemiau nurodyti argumentai bei surinktų duomenų visuma yra pakankama tam, kad būtų galima pripažinti L. Č. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, bei D. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo.
3.2. Prokurorė nesutinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamosios L. Č. veiksmai, įvertinus ir kitų asmenų vaidmenį minėtame konflikte, kuriems jokie kaltinimai dėl to nebuvo (nėra) pareikšti nėra pakankami konstatuoti padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Prokurorė pritaria teismo teiginiui, kad minėtame įvykyje dalyvavę asmenys iš esmės buvo neblaivūs, tačiau akcentuoja, kad ne visų asmenų veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo vienodi ir sukėlė aukščiau nurodytus padarinius. Kaltinamoji L. Č., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad pastūmė nukentėjusiąją M. B. tuomet, kai ji apipylė ją alumi. Taip pat iš byloje apklaustų asmenų parodymų ir vaizdinės medžiagos duomenų matyti, kad kaltinamoji L. Č. buvo aktyvi konflikto iniciatorė ir dalyvė, jos elgesys dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje – gatvėje sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, šokiravo aplinkinius asmenis ir tokie L. Č. nusikalstami veiksmai aiškiai atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius.
3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-08-22 specialisto išvadoje Nr. G 2887/2019(01) nurodyta, kad M. B. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tikėtina, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti ir išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus, ribotą paviršių turinčius daiktus, ar plokštumas. Nukentėjusioji M. B. parodė, kad kai ji gulėjo, jai spyrė apie tris kartus ir tai padarė kaltinamoji L. Č. (M. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime policijai taip pat nurodoma, kad ją prie parduotuvės („duomenys neskelbtini“) Naugarduko g., Vilniuje, užpuolė ir sumušė L. Č.). Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-08-22 specialisto išvadoje Nr. G 2887/2019(01) nurodyta, kad M. B. sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, tačiau nukentėjusiosios parodymai specialisto išvadai iš esmės neprieštarauja.
3.4. Pažymi, kad specialisto išvadai neprieštarauja ir nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti J. C. parodymai, kuri teisme parodė, kad ant asfalto gulinčią motiną (M. B.) spardė kaltinamoji L. Č., suduodama apie 5 smūgius. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu, kai M. B. nukrenta ant žemės, L. Č., stovėdama šalia jos, pakeldama koją, smūgiuoja į M. B. pusę. Nors L. Č. kaltės nepripažino, tačiau asmuo gindamasis nuo kaltinimo neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl, tokiu atveju, kaltinamojo parodymai turi būti vertintini kitų byloje esančių duomenų kontekste.
3.5. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiajai M. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir jai pačiai griuvinėjant, nes vaizdo įraše matyti, kad ji griuvo ne kartą, stumdėsi su ne vienu asmeniu ir pan. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, apžiūrėjęs vaizdo įrašo „00000001375000000-epizodas.avi“, apie 19:14:01 val., konstatavo momentą, kai galimai L. Č. bendrame moterų susibūrime, kur stumdomasi, pastumia M. B., M. B. griūva ant žemės, todėl minėti teismo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
3.6. Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiosios J. C. nurodomos aplinkybės visiškai paneigtos vaizdo įrašu. Pažymima, kad įvykis nufilmuotas iš priešingoje kelio pusėje ant pastato esančiomis įrengtomis kameromis, kurių vaizdo kokybė nėra gera, o vaizdas yra tolumoje ir iš dalies užstotas augmenijos. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu, kai M. B. nukrito ant žemės, L. Č., stovėdama šalia jos, pakeldama koją, smūgiuoja į M. B. pusę. Nors iš vaizdo įrašo nesimato, ar ji pataiko M. B., tačiau ši aplinkybė paneigia L. Č. teiginius jog ji jokių smurtinių veiksmų M. B. atžvilgiu apskritai neatliko.
3.7. Prokurorė pabrėžia, kad remiantis kasacinio teismo praktika, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpimai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019). Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju, šioje byloje nustatyti tarpiniai faktai ir išvados susijungia į nuoseklią ir logišką grandinę.
3.8. Skunde nurodoma, kad remiantis specialisto išvada J. C. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo sritį paveikus kietu buku daiktu. Nustatytas sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į apatinio žandikaulio kairio kampo sritį. Nukentėjusioji J. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad konflikto metu, jai būnant prie mamos (M. B.) kaltinamasis D. Č. paėmė ją už pakarpos, nutempė į arką, dėl ko jai suplyšo marškinėliai, paėmė už kaklo ir trenkė į žandikaulį. Šiais nukentėjusiosios parodymai nėra pagrindo netikėti, kadangi juos pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-09-26 specialisto išvada Nr. H 2888/2019(01). Nukentėjusiosios J. C. parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. S., kuri parodė, kad nukentėjusioji J. C. buvo susiėmusi už žandikaulio ir sakė, kad jai trenkė D. Č.. Nors T. S. teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo, nes jos nepavyko iškviesti į teismo posėdį, tačiau prokurorės teigimu, šių jos parodymų negalima atmesti, juolab jog jie sutampa su kita bylos medžiaga.
3.9. Atkreipia dėmesį, kad D. Č. neneigė, jog vienu metu, norėdamas išskirti savo motiną ir J. C., buvo sugriebęs šiai už gerklės. Ši aplinkybė rodo, jog D. Č. kontaktavo su J. C., todėl netikėti nukentėjusiosios J. C. parodymais nėra pagrindo.
3.10. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad J. C. parodymai neatitinka bylos duomenų. Pažymima, kad vaizdo įrašas buvo darytas iš kitoje gatvėje buvusios vaizdo kameros, įvykio vietą užstojo medžiai, todėl visos įvykio vietoje užfiksuotos detalės nebuvo aiškiai matomos. Kaip minėta, remiantis specialisto išvada, nukentėjusiajai J. C. padarytas sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį, savęs žalojimosi tikimybė atmestina. Nukentėjusioji J. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje konkrečiai parodė, kad į žandikaulį jai trenkė kaltinamasis D. Č.. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis, tempdamas ją į arką, suplėšė jos marškinėlius, kuriuos ji pateikė ikiteisminiam tyrimui, 2020 m. vasario 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios marškinėliai geltonos spalvos, trumpomis rankovėmis. Dešinė rankovė ties pečiu prie pažasties suplėšyta. Nugaroje nuo apykaklės žemyn 47 cm įplyšimas, kuris baigiasi 9 cm nuo marškinėlių apačios.
3.11. Teismas konstatavo, kad, kaip matyti iš posėdžio metu apžiūrėto vaizdo įrašo, atvykus greitajai pagalbai ir išvežant M. B., matyti, kad J. C. marškinėliai jau suplėšyti (vaizdo įrašo „00000001375000000~epizodas.avi“, vaizdo įrašo laikas apie 19:28:02/03). Nukentėjusioji vaizdo įraše pasirodo apie 19:11:03 val., 19:14:04 val. J. C. eina link L. Č.; ją sulaiko D. Č.. Prokurorė pažymi, kad atvykus greitajai pagalbai, apie 19:28:02 val., J. C. marškinėlių suplėšymo faktas akivaizdus ir aukščiau nurodytos aplinkybės objektyviai patvirtina nukentėjusiosios J. C. parodymus ir jai padaryto sužalojimo faktą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti L. Č. ir D. Č. kaip nepadariusius jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.
7. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. Č. ir D. Č. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė itin detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, detaliai motyvavo kodėl vadovaujasi vienais įrodymais ir atmeta kitus. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl dar kartą jų nekartoja ir toliau dėl jų pasisako apeliacinio skundo argumentų ribose.
8. Visų pirma, nors apeliaciniame skunde kvestionuojama vaizdo įrašo įrodomoji reikšmė, teigiant, kad jis nėra geros kokybės, dalį vaizdų užstoja augmenija, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant ne itin geros kokybės, vaizdo įrašas leidžia identifikuoti konkrečius asmenis ir jų atliktus veiksmus, todėl jame yra užfiksuoti reikšmingi duomenys, taigi pagrindo juo nesiremti, nėra.
9. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad specialistų išvados patvirtina tai, kad nukentėjusiosioms M. B. ir J. C. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai ir neatmestina, kad jie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau tai, kad M. B. sužalojimai atsirado dėl kaltinime nurodytų L. Č. veiksmų, o J. C. – dėl D. Č. veiksmų turi būti įrodyta byloje esančių duomenų visuma. Žemiau nurodyti duomenys visiškai paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes.
Dėl kaltinimo L. Č. pagal BK 284 straipsnį
10. Skunde teigiama, kad nukentėjusiosios M. B. pareiškime ir jos parodymuose užfiksuota, kad ją sumušė L. Č., tačiau su tuo sutiktina tik iš dalies. Iš byloje esančio M. B. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, kad ją užpuolė ir sumušė L. Č. (1 t. b. l. 12). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad ėjo į parduotuvę – barą, tuomet netikėtai šalia parduotuvės baro stovėjusi moteris kliudė ją pečiu, į kairės pusės petį. Ji paklausė ko ši norinti, minėta moteris pradėjo jos klausinėti ko ji norinti ir tuomet netikėtai abejomis rankomis griebė už jos plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą, tuomet ji išsigando ir pradėjo drebėti, toliau nepamenanti, tik prisimena, kad nukrito ant žemės. Vėliau dukra J. C. parodė nuotraukas per programėlę „Facebook“ ir ji atpažino L. Č. kaip ją užpuolusią moterį (1 t. b. l. 35-36). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad ją sumušė išteisintoji, tačiau nenurodė, kad jai nukritus būtų suduoti kokie nors smūgiai. Apklausta teisme ji nurodė, tą dieną buvo išgėrusi, negražiai prasilenkė su L. Č., iš pradžių linktelėjo viena kitai, o po to ji pajuto, kad ją pagriebė, lyg 3 kartus jai spyrė, negalinti pasakyti kas sudavė smūgį, nes viskas buvo už nugaros, nematė, bet kiek supranta tai buvo L. Č.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kas jai sudavė smūgius, ji tik mananti, kad tai padarė išteisintoji.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad išteisintosios kaltę patvirtina nuoseklūs J. C. parodymai, tačiau šie parodymai paneigiami byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, o šie, skirtingai nei liudytojų parodymai, kurių objektyvumas veikiamas daugybės faktorių (nuo įvykio praėjusio laiko tarpo, asmens būsenos įvykio metu ir kt.) yra objektyvūs duomenys.
12. Visų pirma, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia J. C. parodymus, kad L. Č. tampė M. B. už plaukų .Vaizdo įraše „00000001375000000-epizodas.avi apie 19:11:03 val. kadro dešinėje, viršuje pasirodo einanti link kairės kadro pusės, kaip nustatyta – J. C.; bei apie 19:11:08/09 val. matyti, kad jai priėjus greitu tempu prie L. Č., jos pradeda stumdytis; J. C. iš paskos ateina juodai apsirengusi moteris bei pribėga M. B. (iki 19:00:12 val.); M. B., kaip galima matyti iš už medžių lapijos – puola prie L. Č. ir galimai kimba į plaukus, tuo metu J. C. kitos moterys bando nustumti; iki 19:11:24 val. iš už medžių lapijos matomas bendras vienoje vietoje esančių asmenų susistumdymas, nematyti, kas su kuo bei kas ką konkrečiai daro. Taigi, L. Č. ir M. B. galimai iš tiesų tampėsi už plaukų, tačiau šį veiksmą inicijavo ne L. Č., pažymėtina, kad J. C., būdama apsvaigusi galėjo neteisingai suprasti šio veiksmo iniciatorių.
13. Antra, vaizdo įrašas paneigia J. C. parodymus, kad išteisintoji spyrė gulinčiai M. B. 5 spyrius į pilvą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad po to, kai 19:14:01 val. nukentėjusioji M. B. nugriūva ant žemės, jai gulint, L. Č. jokių smurtinių atžvilgiu neatlieka, tuo metu ji su pertraukomis konfliktuoja su J. C., o šias išskirti bando D. Č., jam padeda Ž. K. (vaizdo įrašo 19:14:04 val.-19:16:36), o vėliau iki 19:28 val. kai M. B. paguldoma į greitosios pagalbos automobilį, jokie smurtiniai veiksmai įvykio vietoje nevyksta.
14. Nors prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad M. B. sužalojimai galėjo būti padaryti jai pačiai griuvinėjant ir remiasi tuo, jog teismas konstatavo, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad apie 19:14:01 galimai L. Č. pastumia M. B. ir ši griūva ant žemės, tačiau teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš vaizdo įraše užfiksuotos duomenų visumos matyti, kad M. B. prieš šį griuvimą, prieš tai 19:11:56-19:11:57 griuvo kartu su Ž. K., o minėtam griuvimui išteisintosios veiksmai jokios įtakos neturėjo. Antra, iš vaizdo įrašo matyti, kad po to, kai nugriūna, M. B. ir Ž. K. atsikelia ir 19:12:08 val. nueina į arką (kur, kiek galima spręsti, yra kiti asmenys, tačiau dėl užstojančių medžių ir tolimo vaizdo to nematyti). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galimai dėl neblaivumo, M. B. eisena nėra koordinuota. Vaizdo įraše nuo apie 19:12:10 iki 19:13:32 val. nematyti arkoje esančių asmenų veiksmų ir pan., o nuo 19:13:32 val. iš arkos pasirodo M. B., kurią prilaikydamos bando išvesti Ž. K., J. C. ir juodai apsirengusi moteris. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad M. B. eisena buvo nekoordinuota, vaizdo įraše nesimato kas vyko arkoje, o vėliau iš jos nukentėjusioji išvedama prilaikoma kitų asmenų, neatmestina galimybė, kad ne kartą pargriūti ji galėjo ir būdama arkoje, dar iki vaizdo įrašo 19:14:01 užfiksuoto griuvimo. Kita vertus, kaltinime L. Č. nėra inkriminuotas pastūmimas, o iš vaizdo įrašo negalima kategoriškai tvirtinti, kad M. B. 19:14:01 val. griuvo būtent dėl L. Č. veiksmų. Neatmestina kad griūti M. B. galėjo ir dėl nekoordinuotos eisenos.
15. Prokurorės teigimu, L. Č. teiginius, kad ji jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko paneigia vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, kad tuo metu, kai M. B. nukrito, išteisintoji stovėdama šalia jos, pakeldama koją, smūgiuoja į M. B. pusę. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, 19:14:01-19:16:33 val. smūgio koja išteisintoji apskritai neatliko, o 19:16:34 val. – 19:16:36 val. aiškiai matyti, kad ji bando spirti J. C. po to, kai ši kažką pasako ir jos nori muštis. Jokių kitų išteisintosios spyrių iki pat greitosios medicinos pagalbos atvažiavimo ir M. B. išvežimo į ligoninę neužfiksuota, todėl teigti, kad ši aplinkybė patvirtina, kad ji atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra jokio pagrindo.
Dėl kaltinimo D. Č. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą
16. Remiantis J. C. parodymais, išteisintasis kaltinamas tuo, kad konflikto tarp M. B. ir L. Č. metu, J. C. sugriebus L. Č. už pečių ir bandant atitraukti nuo M. B., jis sugriebęs J. C. už palaidinės, nutempė į arką, kur viena ranka sugriebė pastarajai už kaklo, o kitos rankos kumščiu smogė į kairį žandikaulį. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. C. parodymai, kuriais iš esmės ir yra grindžiamas kaltinimas, visa apimtimi prieštarauja objektyviems vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims: 1) ji nurodo, kad D. Č. su ja kontaktavo, sugriebdamas ją ir T. S. už gerklės, tačiau iš vaizdo įrašo (19:14:01-19:14:30;19:16:03-19:16:17) matyti, kad išteisintasis po to, kai nugriūna M. B. sustabdo link L. Č. einančią J. C., o vėliau net kelis kartus skiria konfliktuojančias J. C. ir L. Č., o jokių kitų įraše matomų asmenų, jis neskiria; 2) pasak J. C. ji pamačiusi, kad gulinčią M. B. spardo L. Č., puolė prie M. B., ir tuomet D. Č. pagriebė ją ir nusivedė į arką kur sudavė smūgį, tačiau kaip minėta aukščiau L. Č. jokių spyrių M. B. atžvilgiu neatliko. Be to iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo to momento, kai M. B. nugriuvo (19:14:01) iki pat greitosios atvažiavimo (19:28 val.), D. Č. minimų veiksmų neatliko, tai yra negriebė prie M. B. pasilenkusios J. C.; nevedė jos į arką. J. C. nebuvo dingusi iš vaizdo įraše užfiksuoto lauko, taigi jokiu kitu metu, išteisintasis jam inkriminuotų veiksmų padaryti negalėjo. Taigi, J. C. parodymus akivaizdžiai paneigia vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.
17. Skundo argumentas, jog D. Č. kaltę patvirtina ta aplinkybė, jog jis kontaktavo su J. C., visiškai nepagrįstas. Tiek aukščiau aptartos vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, tiek paties D. Č., o taip pat L. Č. ir Ž. K. parodymai patvirtina, kad išteisintojo veiksmai J. C. atžvilgiu buvo nukreipti siekiant atskirti konfliktuojančias moteris.
18. Nors J. C. parodymus patvirtina liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nesivadovavo jos parodymais. Teisėjų kolegija sutikdama su šiais argumentais ir jų nekartodama papildomai atkreipia dėmesį, kad T. S. nurodė, kad J. C. buvo susiėmusi už žandikaulio ir pasakė jai, kad D. Č. kumsčiu smogė jai į žandikaulį (1 t. b. l. 83-84). Taigi, T. S. nematė, jog išteisintasis būtų smogęs J. C. į žandikaulį ir tik atpasakojo tai, ką jai sakė J. C., taigi jos parodymai šioje dalyje yra išvestiniai, pirminiu šaltiniu esant, kaip minėta byloje esančių įrodymų visuma paneigtiems J. C. parodymams.
19. Aplinkybė, jog vaizdo įraše užfiksuota, kad J. C. marškinėliai buvo suplėšyti, o ji nurodė, kad tai padarė išteisintasis, nei patvirtina, nei paneigia kaltinime D. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaizdo įraše užfiksuotų duomenų visuma patvirtina, kad J. C. net kelis kartus buvo susikibusi su L. Č., be to moterys dalyvavusios įvykyje stumdėsi ir tarpusavyje, todėl neatmestina, kad juos galėjo suplėšyti tiek L. Č., tiek kiti įvykio dalyviai. Kita vertus, skirdamas konfliktuojančias J. C. ir L. Č. juos galėjo suplėšyti ir išteisintasis, tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad jis atliko kaltinime jam inkriminuotus veiksmus J. C. atžvilgiu.
20. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kaltinimas L. Č. ir D. Č. yra nelogiškas. Kaltinime nurodyta, kad abu išteisintieji padarė nusikaltimus vienu metu, bet konkretus nusikalstamos veikos laikas (apie 20 val.; 19:29 val.) skiriasi 30 minučių. Be to, nei vienas iš kaltinime nurodyto nusikaltimų padarymo laiko neatitinka vaizdo kameros įrašuose užfiksuoto konflikto laiko (19:10 val.-19:17 val.).
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
22. 2022 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 15 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2097 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 180 Eur už L. Č. suteiktą garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.) Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą dėl pirmosios instancijos nuosprendžio kuriuo L. Č. buvo išteisinta. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl išteisintajai L. Č. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.