Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus teikimas dėl nuteistojo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Teikime nurodoma, kad nuteistajam nustatytas pagrindinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Komplikacijos: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nuteistojo diagnozė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo I priedo IV skyriaus 18 punkto kriterijus, todėl vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalimis, 359 straipsnio 3 dalies pagrindu, siūlo R. L. atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovas A. K. teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad nuteistasis R. L. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), kuriame sąlygos yra pakankamai geros. Šiame skyriuje dirba keturi tvarkiniai, trys iš jų tvarko gyvenamąsias patalpas, o kitas tvarkinys dirba lauke. Nuteistasis gyvena 18,2 m² patalpoje vienas, jo kambarį geranoriškai tvarko tvarkiniai. Mano, kad jeigu nebūtų šių tvarkinių, tai nuteistasis savo gyvenamąsias patalpas galėtų susitvarkyti pats. Kiek jam teko bendrauti su pačiu nuteistuoju R. L., tai jis jokių nusiskundimų dėl gyvenimo sąlygų nepareiškė ir nesikreipė, kad jam būtų reikalingas koks nors padėjėjas vaikščioti ar panašiai. Nuteistasis savarankiškai vaikšto į sporto salę, kuri yra apie 100 metrų nuo globos skyriaus. Iki sporto salės nueina be palydos, joje sportuoja vienas. Nuteistasis reguliariai leidžia laiką lauke, nes yra sudarytos sąlygos ne mažiau nei keturias valandas nuteistajam būti lauke pagal jo grupę gyvenamojo sektoriaus teritorijoje. Taip pat nuteistasis turi galimybę eiti į valgyklą, į parduotuvę ir skambinti taksofonu. Be to, nuteistasis eina greitu žingsniu be pašalinių pagalbos. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra sudarytos išskirtinės sąlygos nuteistiesiems ir atitinkamai nuteistasis R. L. yra patalpintas į globos skyrių, kur tiek medikai, tiek socialiniai darbuotojai ir pataisos įstaigos administracija dažniau lankosi ir kreipia dėmesį į nuteistojo pagalbą tam, kad galėtų visapusiškai užtikrinti jo resocializaciją. Įkalinimo įstaiga yra sudariusį sutartį su aklųjų ir silpnaregių draugija, kur nuteistasis gali parsisiųsti arba jam gali būti parsiųstos audio knygos, turi galimybę mokintis brailio rašto, jei tik išreikštų tokį pageidavimą. Jo nuomone, nuteistasis nepatiria jokių nepatogumų, kad jam būtų kenkiama ar žeminamas jo elgesys pataisos įstaigoje ir jis gali atlikinėti laisvės atėmimo bausmę.

Specialistė gydytoja O. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1993 metais nuteistasis R. L. patyrė (duomenys neskelbtini), abi akys buvo sužalotos sprogimo metu, jos buvo operuotos dėl kiaurinių sužalojimų, intraokulinių svetimkūnių. Nuteistojo matymas iš kart po traumos pablogėjo, bet teigiamoje dinamikoje dar blogėjo ir 2014 metais. 2018 metais nuteistasis buvo tirtas Kauno klinikose ir atitiko regėjimo sutrikimo kategoriją – (duomenys neskelbtini), tačiau objektyvių priežasčių subjektyviam regėjimo blogėjimui nestebima. Nuteistojo regėjimas blogėja subjektyviai, nes jo regėjimo būklė visiškai nesikeičia nuo 2018 metų. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistojo sveikatos būklė yra stipriai pablogėjusi. Jos nuomone nuteistojo regėjimo atstatyti negalima jokiomis priemonėmis. Nuteistajam yra toliau tęsiamas gydymas. Jos nuomone, nuteistajam turima liga neturėtų būti kliūtis atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis gali judėti, pavalgyti, save apsitarnauti ir yra pilnai savarankiškas. Nuteistasis gali judėti pagalbinių priemonių pagalba, tai yra aklojo lazdele. Nuteistasis yra vežamas į gydymo įstaigas dėl akių ligų. Nurodo, kad ji yra nuteistojo šeimos gydytoja ir su juo dažnai bendrauja. Gali pasakyti, kad nuteistajam yra sudarytos visos tinkamos sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis neseniai prašė leidimo dirbti jogos dėstytoju, tai vadinasi jis kažkokius mokymus klauso nuotoliniu būdu. Nuteistasis aktyviai gyvena gyvenimą pataisos įstaigoje, nelieka vienas pataisos įstaigoje, nes pas jį du kartus per dieną ateina slaugytojas, vieną kartą socialinė darbuotoja.

Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas A. B. prašė teikimą tenkinti.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad trauma buvo patirta iki padarant nusikalstamą veiką ir tai yra tik pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. yra teistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir šiuo metu yra sudarytos geros sąlygos atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, teikimas turėtų būti atmestas. Matyti, kad nuteistasis ir pats aktyviai niekam nepadedant savarankiškai juda, sportuoja, domisi joga ir ruošiasi vesti užsiėmimus kitiems nuteistiesiems.

Teikimas netenkinamas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Be to, spręsdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio taikymo klausimą, teismas turi įvertinti ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė byla Nr. 2K-438/2008, 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas – R. L. nusikalstama veika, perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė su 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė teikimu siūlo nuteistąjį atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Kaip nustatyta iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo I priedo „Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“ IV skyriaus „Nervų sistemos ir jutimo organų ligos“ 18 punkto pagrindu sunkia nepagydoma liga pripažintas visiškas aklumas, taip pat tokia būklė, kai dėl stabilių patologinių pakitimų geriau matančios akies regėjimo aštrumas yra ne didesnis už 0,03 ir negali būti koreguotas arba abiejų akių matymo laukas yra koncentriškai susiaurėjęs iki 10 laipsnių. Iš teismui pateikto 2021 m. birželio 3 d. sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo įvertinta nuteistojo sveikatos būklė ir nurodyta, jog nuteistajam R. L. nustatytas „(duomenys neskelbtini)“, t .y. viena akimi 20 cm atstumu mato pirštų judesius, o kita akimi – tik šviesą. Minėtame sveikatos būklės patikrinimo akte nurodyta, kad gydytojų konsultacinės komisija susidedanti iš keturių gydytojų, nuteistajam patvirtino galutinę diagnozę – pagrindinį susirgimą – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė komplikacijas: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Gydytojų konsultacinės komisija įvertinusi nuteistojo sveikatos būklę priėmė išvadą, jog jo būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Sunkių nepagydomų ligų sąrašo“ IV skyriaus 18 punktą. Iš teismui pateikto 2021 m. birželio 3 d. sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad nuteistasis traumą, sukėlusią akių pažeidimą, patyrė jau 1993 metais, kai buvo pažeistos akys, ir ilgainiui išsivystė aklumas, rega blogėjo palaipsniui. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad iš esmės, nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo R. L. atžvilgiu ir (duomenys neskelbtini) teikimo dėl R. L. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos iki šiol, esminių pokyčių R. L. ligos atžvilgiu neįvyko. Be to, tame pačiame akte nurodyta, kad objektyvių priežasčių regėjimo blogėjimui nestebima. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių, tame tarpe labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nusikalstamos veikos buvo padarytos 2006 -2011 metais. Taigi, nuteistasis R. L. stiprų regos defektą turėjo tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų padarymo metu, todėl nuteistojo regėjimo problemos nėra nauja aplinkybė dėl jo sveikatos būklės, atsiradusi įkalinimo įstaigoje, atliekant bausmę.

Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Nuteistajam sveikatos priežiūra yra užtikrinama (duomenys neskelbtini) dirbančių gydytojų, o iškilus būtinumui dėl priežiūros (apsitvarkymo), jam padeda nuteistųjų socialinės globos skyriuje dirbantys tvarkiniai. Tai, kad nuteistajam R. L. yra suteikiamos visos tinkamos sąlygos atlikti laisvės atėmimo bausmę, patvirtina teismo posėdžio metu duoti gydytojos O. M. ir (duomenys neskelbtini) atstovo A. K. duoti paaiškinimai. Teismo posėdžio metu tiek gydytoja O. M., tiek (duomenys neskelbtini) atstovas A. K. nurodė, kad nuteistajam R. L. yra suteikiama visokeriopa pagalba, jis yra pakankamai savarankiškas, be niekieno pagalbos nueina iki sporto salės, nebesinaudoja neregio lazdele, sugeba pats save apsitarnauti, pataisos įstaigos administracijai yra pateikęs dokumentus apie įdarbinimą viename sporto klube. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ir toliau gali atlikti jam apskirtą laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu ir būti gydomas bei prižiūrimas.

Teismas pažymi ir tai, jog nuteistojo R. L. sunki nepagydoma liga kitų kartu kalinčių nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, ji nėra užkrečiama. Sunki nepagydoma liga nuteistajam buvo nustatyta iki nuosprendžio priėmimo, todėl atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, nėra pagrindo. Teismo nuomone tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės. Šiuo atveju nuteistojo R. L. tolimesnis laisvės bausmės atlikimas, teismo vertinimu, nebus nei kankinamas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam R. L. dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas bei, jog nuteistojo ligos pobūdis yra pagrindas šiuo metu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) teikimo dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.