Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-10-14 · Civilinė byla Nr. 2S-842-252/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
2S-842-252/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04363-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
G. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-842-252/2016

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04363-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.; 3.3.2.4

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5439-488/2016

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K. kreipėsi į apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VĮ Panevėžio miesto poliklinika 5000 Eur už jam padarytą žalą dėl dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, orumo žeminimo, nepatogumo, negerbimo, akių luošinimo, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo ir jo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir neveikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi įpareigojo ieškovą G. K. iki 2016 m. liepos 4 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus – ieškinio dalyką; nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes; pateikti atsakovui skirtų ieškinio priedų egzempliorių; išreikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas bei sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgiant į pateiktų neturtinių ir turinių reikalavimų skaičių ir dydį arba pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo pagrįstumą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi konstatavo, kad G. K. nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jo ieškinys (skundas) laikomas nepaduotu ir su priedais grąžinamas pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, kuria jis įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, jam nebuvo tinkamai įteikta. Jis su jos turiniu nesusipažinęs, o apie ją sužinojo tik gavęs 2016 m. liepos 5 d. nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 str.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Šių reikalavimų ieškovas privalo laikytis, kad teismas, priėmęs ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį, galėtų įgyvendinti pagrindinius civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.), nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas bei išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 1–3 p.). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.Iš bylos duomenų matyti, kad nors G. K. 2016 m. birželio 17 d. nutartis, kuria ieškovas įpareigotas iki 2016 m. liepos 4 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, asmeniškai nebuvo įteikta, tačiau 2016 m. birželio 20 d., 27 d. ir 29 d. palikti pranešimai ieškovo nurodytu ieškinyje adresu – (duomenys neskelbtini), apie jam skirtus procesinius dokumentus. Ieškovas, kuris pats teikė apylinkės teismui ieškinį nei asmeniškai, nei per atstovą nesiėmė aktyvių veiksmų, t.y. nesidomėjo jo ieškinio priėmimo klausimu, į paliktus net tris pranešimus nereagavo, kas paneigia atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su G. K. ieškiniu, sutiktina, kad jis neatitinka aukščiau aptartų kriterijų keliamų tokio pobūdžio procesiniam dokumentui. Ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino. Tačiau iš ieškinio turinio galima suprasti, kad ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą, jo nuomone, padarytą pažeidžiant nustatytas, jo, kaip paciento teises, atsakovu nurodydamas gydymo įstaigą – VĮ Panevėžio miesto polikliniką. Dėl jo vertinimu, nekokybiškai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Panevėžio miesto poliklinika jis kreipėsi ir ikiteismine tvarka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kurios 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbti) konstatuota, kad žala pareiškėjo sveikatai, teigiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Panevėžio miesto poliklinikoje, nebuvo padaryta ir G. K. prašymo atlyginti žalą netenkino.

CPK 27 str. 8 p. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo priskiria apygardos teismų kompetencijai. Nors ir sutiktina, kad G. K. ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, tačiau ieškinyje keliamas reikalavimas akivaizdžiai teismingas apygardos teismui. Tokiu atveju, apylinkės teismas turėjo vadovautis CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui, nurodydamas ieškovui kreiptis į Panevėžio apygardos teismą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad G. K. pateiktas ieškinys yra su trūkumais, ieškovas šių trūkumų nepašalino, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė