Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir įpareigojimą tęsti darbą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, 2023 m. lapkričio 29 d. apie 04.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcolest 6810“ iškvėptame ore 2023 m. lapkričio 29 d. 07.17 val. nustatytas 1,53 prom. neblaivumas), viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. be aiškios priežasties, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiesiems J. V. M. ir V. M., lango stiklą, tuo sugadindamas svetimą J. V. M. ir V. M. priklausantį turtą – stiklo paketą „Thermoline“, 1295,09 Eur vertės, t. y. sugadindamas 1295,09 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiesiems J. V. M. ir V. M. 1523,43 Eur turtinę žalą, bei tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), gėrė viskį, (duomenys neskelbtini) padaugino, šiaip negeria. Lyg namo išėjo, bet pasirodo neišėjo. Neatsimena, kas toliau buvo. Neturėjo priežasties keistai elgtis, neatsimena su kuo išdaužė namo stiklą, galėjo būti, kad žmonės skambino dėl sukelto triukšmo. Prisimena nuo tos vietos, kai komisariate davė papūsti į alkotesterį. Negerai vertina savo veiksmus, juos pripažįsta, gailisi. Jeigu alkoholio nebūtų vartojęs, tai nebūtų taip pasielgęs. Nelabai sutinka su civilinio ieškinio suma, bendrai gali sumokėti 500 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. parodė, kad civilinis ieškinys 2 000 Eur sumai, nes buvo labai daug nuostolių, be to, visus metus negali atsikratyti baimės, ligų. Be raminamųjų ji dabar negyvena, anksčiau ramiai gyveno. Jis vos neužmušė jos vyro, jai buvo iš pradžių šokas. Dabar atsirado baimė, kurios negali atsikratyti, atrodo, jog kažkas beldžiasi, kažkas eina. Buvo pas šeimos gydytoją. Viskas buvo sulaužyta, langą įstatė, bet baimė niekur neišnyko. 2 000 Eur langas kainavo, čia sūnus viską tvarkė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. M. parodė, kad civilinis ieškinys už pergyvenimus, už nesaugumo jausmą. Du kartus gulėjo ligoninėje, buvo širdies ritmo sutrikimai. Jeigu naktį kas stuktelna, šoka iš lovos, nežino, kas dedasi. Jis gulėjo, kai išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Susiėmė už galvos, gerai, kad stiklai į galvą nepapuolė. Langą užkalė sūnus, dabar įdėtas langas. Langas kainavo 2 000 Eur, savo išgyvenimus vertina 3 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 29 d. apklaustas įtariamasis A. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. vakare, apie 23 val., jis atėjo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena, pas savo draugą R. M. ir šio draugę. Tuomet trise (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Gėrė viskį „Jack Daniels“. Jis išgėrė apie 1 l viskio, dėl to buvo stipriai neblaivus. Narkotinių, psichotropinių medžiagų jie nevartojo. Kadangi buvo stipriai neblaivus, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena tik įvykius iki 2 val. nakties. Kas toliau vyko, nelabai atsimena. Atsimena tik tą momentą, kai jis su R. M. išėjo į lauką parūkyti, o po to jį sulaikė policijos pareigūnai. Tačiau neatmeta galimybės, kad jis galėjo neblaivus prieiti prie įtarime nurodyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), rėkauti, elgtis neadekvačiai, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir tyčia išdaužti to namo lango stiklą. Kuo jis tiksliai išdaužė, neatsimena, bet tai galėjo padaryti ir mediniais pagaliais. Šiame name gyvenančių žmonių jis nepažįsta. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, mano, kad tokį jo neadekvatų elgesį išprovokavo per didelis išgerto alkoholio kiekis, nes paprastai jis beveik jo nevartoja. Supranta, kad savo įžūliu elgesiu galėjo pažadinti ir kitus kaimynus. Labai gailisi ir pažada atlyginti nukentėjusiajam žalą už išdaužtą stiklą (b. l. 79–81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 25 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nebeatsimena įvykio aplinkybių, kadangi praėjo daug laiko, o ir įvykio metu buvo neblaivus, (duomenys neskelbtini) galimai padaugino alkoholio. Neatmeta galimybės, kad būtent tuo laiku, kuris yra nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą, jis išdaužė svetimų žmonių gyvenamo namo, kuris yra minimas jam įteiktame pranešime apie įtarimą, lango stiklą. Kuo jis tą stiklą išdaužė, neatsimena, tad tikrai nurodyti negali. Jam įteiktame pranešime apie įtarimą minimoje gyvenamo namo gatvėje buvo todėl, kad jo draugas (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). Matyt, (duomenys neskelbtini) jis ėjo pėsčiomis namo pro minėtą namą ir dėl jam nežinomų priežasčių jis išdaužė minėto namo lango stiklą. Apie įvykį nieko daugiau negali pasakyti, nes neatsimena. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, šiai dienai žalos atlyginti negali, nes šiuo metu yra nedirbantis, turi keletą skolų, tačiau įsidarbinęs galėtų, laikui bėgant, atlyginti draudimo bendrovei padarytą žalą dėl jo išdaužto lango stiklo. Kiek žino, jo padarytą žalą apmokėjo draudimas. 2024 m. birželio 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ atsiuntė jam raštą dėl skolos išieškojimo (b. l. 98–101).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 21 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jau davė išsamius parodymus apie įvykį ankstesnių apklausų metu, jų nekeis ir nepildys, prašo jais vadovautis. Pripažįsta, kad 2023 m. lapkričio 29 d. apie 04.40 val. išdaužė namo, adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą, dėl ko labai gailisi (b. l. 108–109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 29 d. apklaustas nukentėjusysis J. V. M. parodė, kad gyvena name, proceso dalyvių duomenyse nurodytu adresu, kartu su savo žmona V. M. 2023 m. lapkričio 29 d. apie 04.40 val., būdamas namuose, miegodamas, išgirdo kažkokį triukšmą, lyg kažkas nukristų. Atsikėlęs iš lovos, pastebėjo, kad jų namo miegamojo lango stiklas yra išdaužtas ir kieme, prie pagrindinių durų, prie kurių yra jo kambario langas, kuris buvo išdaužtas, stovi kažkoks nepažįstamas jaunuolis, kuris kažką garsiai rėkia ir kažkokiu daiktu toliau daužo jų namų langą. Tuomet jis priėjo arčiau lango, iš kito kambario atėjo ir jo žmona, kuri taip pat prabudo dėl didelio triukšmo. Jie kartu pradėjo garsiai rėkti „ko jūs iš mūsų norit, ko jums reikia“. Jaunuolis į jų su žmona užduotą klausimą nieko neatsakė, toliau kažkokiu daiktu rankoje daužė namo stiklą, po kiek laiko rėkdamas „išeikite“. Kol nepažįstamas jaunuolis toliau daužė langą, jis nieko nelaukdamas iškvietė policiją. Po to, kai jis iškvietė policiją, nepažįstamas jaunuolis priėjo prie jų namo durų ir pradėjo jas daužyti, trankyti, kitaip tariant, bandė jas išlaužti. Jie su žmona dar labiau išsigando ir pradėjo rėkti „gelbėkit, padėkit“. Daugiau detalių neatsimena, nes yra garbaus amžiaus, jam buvo sukeltas didelis stresas. Mano, kad po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir minėtą jaunuolį sulaikė. Minėtą jaunuolį matė pirmą kartą, nei jis, nei jo žmona to jaunuolio nepažįsta. Su niekuo nėra susipykę, kodėl taip galėjo pasielgti asmuo, kuris išdaužė jų namo stiklą, jis nežino. Nežino, ar galėtų šį atpažinti, nes buvo tamsus paros metas. Šiuo metu žalos dydžio dėl išdaužto stiklo nurodyti taip pat negali. Civilinį ieškinį pageidauja reikšti ikiteisminio tyrimo eigoje (b. l. 42–44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 2 d. apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. 2023 m. lapkričio 29 d. apie 04.40 val. kartu su savo vyru J. V. M. buvo namuose, miegojo savo kambariuose. Minėtu laiku išgirdo triukšmą jų kieme, o būtent, trenksmus bei rėkimą vyrišku balsu „atidaryk, išeik“, taip pat stiprius trenksmus į jų namo duris. Atėjusi į J. V. M. kambarį, pamatė, kad kambario langas yra išdaužtas, kambaryje buvo daug šukių. Tuo metu J. V. M. sėdėjo ant lovos, prie jo gulėjo atliekų kibiras, su kuriuo ir išdaužė lango stiklą. Priėjusi prie išdaužto lango, pamatė, kad jų namo kieme stovi vyriškis – aukšto ūgio, jaunas, daugiau požymių neatsimena, nes įvykis buvo seniai, buvo patyrusi didelį šoką. Minėtas vyriškis su jų kibiru, kuris stovėjo namo kieme, toliau daužė sudaužytą stiklą. Pastebėjo gal kokius keturis smūgius. Ji J. V. M. pasakė, kad reikia kviesti policiją, jis ją ir iškvietė. Jie pasislėpė namuose bei laukė policijos. Kaip jai žinoma, policija sulaikė minėtą vyriškį. Policijai atėjus pas juos, šis sėdėjo jų automobilyje. Taip nurodė policijos pareigūnai. Vyriškio ji nepažįsta, matė pirmą sykį (b. l. 32–34).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 29 d. gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikšto neblaivus vyriškis, kuris viską daužo. Vykstant nurodytu adresu, gauta papildomos informacijos, kad šiuo metu vyriškis išdaužė namo, adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą bei yra kažkur netoliese (duomenys neskelbtini). Jo požymiai – dėvi mėlynos spalvos striukę. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo akivaizdžiai neblaivų, agresyviai besielgiantį vyriškį. Pradėjus bendrauti su asmeniu, pastebėta, kad jis kalbėjo realybės neatitinkančius dalykus, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius kitų žmonių akivaizdoje, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, grasino jiems visiems susidorojimu, negalėjo paaiškinti, kas įvyko, vengė atsakyti į užduodamus klausimus, juos ignoravo. Vyriškis atitiko budėtojo nurodytus požymius. Asmuo buvo sulaikytas, nes jo judesiai buvo nenuspėjami, jis nesiorientavo aplinkoje, kėlė pavojų sau bei aplinkiniams, taip pat buvo gauta papildomos informacijos, kad asmuo niokojo svetimą turtą. Būdamas patalpintas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje, ją daužė, spardė, rėkė, šūkavo, keikėsi. Jį raminant bei liepiant nedaužyti tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, pastarasis į pareigūnų žodžius nereagavo, toliau tęsė savo veiksmus. Asmens duomenys buvo nustatyti policijos registrų pagalba, t. y. jam nurodžius savo vardą, pavardę bei gimimo metus, pasakyti duomenys buvo sutikrinti. Nustatyta, kad vyriškis – A. R. (b. l. 29).

Iš 2024 m. liepos 15 d. V. M. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 29 d. apie 04.40 val. jai nepažįstamas asmuo galimai kibiru išdaužė jai ir jos vyrui J. V. M. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, kurio vertė yra 1 295,02 Eur. Tokiais savo veiksmais asmuo padarė jai ir jos vyrui turtinę žalą (b. l. 12–13).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 14–21).

Iš 2024 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas metalinis purentuvas ir mediniai pagaliai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 23–26).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 59–60).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. lapkričio 29 d. 04.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcolest 6810“ iškvėptame ore 2023 m. lapkričio 29 d. 07.17 val. nustatytas 1,53 prom. neblaivumas), viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. be aiškios priežasties, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiesiems J. V. M. ir V. M., lango stiklą, tuo sugadindamas svetimą J. V. M. ir V. M. priklausantį turtą – stiklo paketą „Thermoline“, 1295,09 Eur vertės, t. y. sugadindamas 1295,09 Eur vertės turtą, bei tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų J. V. M. ir V. M. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo A. R. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę A. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę A. R., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, kaltinamasis padarė šią veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. R. – teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio bauda, kuri per nustatytą terminą (iki 2024 m. sausio 30 d.) nesumokėta, baudžiamojo įsakymo vykdymas perduotas antstoliui (b. l. 112–122, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys); baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, dalis paskirtų baudų sumokėta (b. l. 123–132); Sodros duomenimis, vykdo individualią veiklą, tačiau paties kaltinamojo teigimu – nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 134); duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo žodžių – psichikos sveikatos sutrikimų nėra turėjęs, priklausomybių ligų centro įstaigose neįrašytas, jokių priklausomybių neturi.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta viešųjų darbų bausmė kaltinamajam neskirtina, nes šis neišreiškė sutikimo tokius darbus dirbti. Teismo vertinimu, kaltinamajam neskirtina ir baudos bausmė, nes šis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos net ir per nustatytą terminą nesumokėjo, paskirtas administracines nuobaudas moka selektyviai. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį per 9 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Nors prokurorė siūlė kaltinamajam skirti arešto bausmę, teismo vertinimu, arešto bausmė yra per griežta padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui, nes po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, šis beveik 6 metus neįvykdė jokios nusikalstamos veikos, taigi, nėra pagrindo teigti, jog minėta bausmės rūšis kaltinamajam nepadarė jokio teigiamo poveikio.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. R. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. 04.50 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d. 11.38 val. (b. l. 68–71, 84), t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nagrinėjamoje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. po jo nuteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė ir minėtu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausmė subendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant visą 2023 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, ją nurodant vykdyti atskirai, pagal minėto teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo procese priimtus sprendimus ar kitus dokumentus.

Nukentėjusysis J. V. M., kuris buvo pripažintas civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 896,25 Eur dydžio turtinės ir 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė 1 523,43 Eur turtinę žalą. Ją iš dalies padengė AB „Lietuvos draudimas“, kuris išmokėjo 627,18 Eur sumą. Likusi nepadengta suma yra 896,25 Eur. Taip pat civilinis ieškovas patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Nesijaučia saugus savo namuose, kamuoja išgyvenimai dėl buvusio įvykio. Patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma (b. l. 53). Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pasiūlymas Nr. 26685, iš kurio nustatyta, kad bendra lango ir jo montavimo darbų kaina su PVM yra 1 523,43 Eur (b. l. 54). Taip pat prie civilinio ieškinio pridėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2024 m. sausio 25 d. gydytojo konsultacijos išrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. sausio 25 d. apie 2 val. J. V. M. pradėjo jausti silpnumą, spaudžiančio pobūdžio skausmą už krūtinkaulio, galvos svaigimą; tokio stiprumo skausmą jautė pirmą kartą gyvenime, epizodiškai skausmai krūtinėje pasikartoja jau apie 3 metus (b. l. 56).

Nukentėjusioji V. M., kuri buvo pripažinta civiline ieškove, pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įvykis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus – atsirado nesaugumo jausmas būnant savo namuose. Be to, jos miegas yra sutrikdytas, nes tapo sunku užmigti naktimis dėl nesaugumo jausmo, kuris atsirado būtent po šio įvykio (b. l. 172–173).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta civilinio ieškovo J. V. M. patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. R. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažintini nusikalstama veika, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su nurodyta turtinės žalos suma, t. y. iš esmės dėl to nėra ginčo, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai, iš A. R. J. V. M. naudai priteisiant 896,25 Eur.

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų J. V. M. patyrė neigiamų emocijų, stresą, išgąstį. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patyrė pergyvenimus, nesaugumo jausmą. Du kartus gulėjo ligoninėje, buvo širdies ritmo sutrikimai. Jeigu naktį kas stuktelna, šoka iš lovos, nežino, kas dedasi. Civiliniame ieškinyje J. V. M. nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs jo nurodytą fizinį skausmą. Pastebėtina, kad civilinio ieškovo pateiktas medicininis dokumentas fiksuoja J. V. M. sveikatos būklę po dviejų mėnesių nuo kaltinamojo įvykdytos veikos, be to, minėtame išraše nėra jokių sąsajų su nagrinėjamu įvykiu. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė dėl įvykio besigailintis, taip pat į tai, jog šis yra darbingo amžiaus ir sveikas vyras. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas J. V. M. civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo A. R. 700 Eur. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų V. M. patyrė neigiamų emocijų, stresą, išgąstį. Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad visus metus negali atsikratyti baimės, ligų. Be raminamųjų ji dabar negyvena, anksčiau ramiai gyveno. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė dėl įvykio besigailintis, taip pat į tai, jog šis yra darbingo amžiaus ir sveikas vyras. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas V. M. civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo A. R. 700 Eur. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82–83), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) maišas, kuriame yra šakos, ir maišas, kuriame yra metalinis purentuvas, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (2024 m. gegužės 23 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas; b. l. 27–28), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini;

2) kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu A. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti jam subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą, ją nurodant vykdyti atskirai, pagal minėto teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo procese priimtus sprendimus ar kitus dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 29 d. 04.50 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d. 11.38 val., jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

J. V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. R. 896,25 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 25 ct) turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. R. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) maišą, kuriame yra šakos, ir maišą, kuriame yra metalinis purentuvas, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti;

2) kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. R., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.