Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė, savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis, ieškovė AB „Šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Butas su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Butą. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), sudaryta tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo A. P., Butas išnuomotas atsakovui A. P., Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nuomos sutarties 5.1 punktą atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sudaryti paslaugų teikimo sutartis su geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją tiekiančiomis ir komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Pagal Nuomos sutarties 14 punktą nuomininkas už komunalinius ir kitus susijusius mokesčius (šiukšlių išvežimą, šilumos, elektros pastato administravimą, teritorijos valymą ir kitas) turi mokėti tiesiogiai paslaugų tiekėjams jų nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas su ieškove yra sudaręs (duomenys neskelbtini) d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šilumos energijos tiekimo Butui (toliau – ir Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad objekte vonios šildytuvų skaičius 0 vnt., karšto vandens tiekimo ir cirkuliacinės sistemos stovų skaičius 1 vnt., karšto vandens skaitiklių skaičius 0 vnt., šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 1 punktą, šilumos tiekėjas tiekia buitiniam šilumos vartotojui šilumą butui ir pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (šilumos energija bendroms reikmėms), šaltam vandeniui pašildyti (iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje. Pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5 punktą, šilumos tiekėjui, gavus informaciją iš buitinio šilumos vartotojo ar Nekilnojamojo turo registro tvarkytojo VĮ Registrų centras apie nuomos sutarties nutraukimą, ši Sutartis vienašališkai be atskiro raštiško pranešimo laikoma nutraukta ir konkliudentiniais veiksmais nuo nuomos sutarties nutraukimo momento yra sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su objekto savininku.

Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje vykstančio ginčo (ieškinio materialinių reikalavimų) pobūdį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir procesinį elgesį, daro išvadą, kad ieškinio atsisakymo dalyje priėmimas neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Be to, pareiškime dėl ieškinio atsisakymo, ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės – priėmus teismo nutartį priimti ieškinio atsisakymą, byla teismo nutartimi yra nutraukiama, o bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas priima ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl 65 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje nutraukia civilinę bylą (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo.

Pagal Taisyklių 20.2. punktą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjai, esant buto ar kitų patalpų savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su butų ir kitų patalpų savininkais, bet ir su butų ir kitų patalpų nuomininkais – buitiniais šilumos vartotojais. Pagal Taisyklių 163.2. punktą karšto vandens tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis ne tik su butų ar kitų patalpų savininkais, bet ir su butų ar kitų patalpų nuomininkais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias LR Civilinio kodekso normas yra ne kartą konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, šilumos energijos /karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos / karšto vandens pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos /karšto vandens pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas, arba nuomininkas, kai sudaryta individuali rašytinė sutartis (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis, ŠŪĮ 2 straipsnio 9, 38, 52 punktai, 12 straipsnis, 19 straipsnis, Taisyklių 20.1, 20.2, 26-28, 163.1, 163.2, 164-165 punktai).

Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas mokėjimo tvarką, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, norma yra blanketinė, nukreipianti į LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintą Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašą. Aprašas reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Aprašo 2 punktas numato, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis Butas. Pagal Nuomos sutarties 5.2 punktą, atsakovas mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas įsipareigojo mokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams jų nustatytais terminais ir tvarka. Taigi, prievolė atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją kyla būtent atsakovui, kuris yra sudaręs Nuomos sutartį.

Ieškovas, remdamasis tuo, kad Butas išnuomotas atsakovui, su kuriuo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kreipėsi dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad Buto karšto vandens atšaka užaklinta. Remiantis rašytiniais įrodymais, atsakovo, trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovės paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad Buto karšto vandens sistema atjungta nuo bendros pastato karšto vandens sistemos iki Nuomos sutarties sudarymo. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Faktinės aplinkybės, kad Bute demontuotas karšto vandens apskaitos prietaisas ir įvadinis ventilis, karšto vandens stovo atšaka užaklinta, karštas vanduo ruošiamas tūriniu elektriniu šildytuvu, fiksuotos (duomenys neskelbtini) UAB „Mano būstas Vilnius“ Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „Mano būstas Vilnius“ Statinio patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Buto karšto vandens sistema buvo atjungta nuo bendros pastato karšto vandens sistemos nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Šio fakto neginčijo ir tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) karšto vandens sistemos atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo karšto vandens sistemos buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Taisyklėse.

Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). ???

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovui dėl skolos už karštą vandenį. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota Buto Nuomos sutartis, atsakovas yra sudaręs Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove. Taigi, šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovą. Nustatyta, kad karštas vanduo tiekiamas centralizuota sistema, taigi, ieškovė savo pareigas pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį vykdo tinkamai. Karšto vandens suvartojimas apskaičiuojamas pagal karšto vandens skaitiklį arba pagal normatyvą. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu Bute karšto vandens skaitiklis nebuvo įrengtas (įrengtas tik vykstant teismo procesui). Kadangi Bute neįrengti karšto vandens skaitikliai, karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal karšto vandens suvartojimo normatyvą (75 l/parai vienam asmeniui). Byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio. Pagal Buto Nuomos sutartį nuomotojo pareiga buvo perduoti nuomininkui Butą pagal sutartyje sulygtas sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kokios Buto patalpos faktiškai buvo perduotos nuomininkui, ieškovė pagrįstai vadovavosi išviešintais duomenimis, kad atsakovas yra Buto nuomininkas, Butas prijungtas prie centrinės šildymo sistemos. Faktas, kad tiek atsakovas, tiek trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovai kreipėsi į ieškovę, teikdami informaciją, kad Buto karšto vandens sistema atjungta nuo bendros karšto vandens sistemos, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl prievolės atsiskaityti pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, nes, kaip nustatyta byloje, nėra įrodymų, kad atsijungimas atliktas teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad ieškovė visuose raštuose, elektroniniuose laiškuose prašė pateikti atsijungimo teisėtumą pagrindžiančius įrodymus. Kadangi tokie duomenys nebuvo pateikti, ieškovė pagrįstai ir toliau vadovavosi išviešintais duomenimis apie Buto nuomą bei šalių sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar atjungimas yra teisėtas. Jei ne, kaip minėta, vartotojas ir toliau išlieka šilumos energijos vartotoju iki teisės aktų nustatyta tvarka bus įteisintas buto karšto vandens sistemos atjungimas ir jam tenka pareiga mokėti už karštą vandenį. Vien faktas, kad karšto vandens stovo atšaka yra užaklinta ir yra įrengtas karšto vandens ruošimo boileris, savaime neatleidžia vartotojo nuo pareigos sumokėti už karštą vandenį, kurio suvartojimas šiuo atveju skaičiuojamas pagal normatyvą. Vien fizinio atsijungimo nuo šilumos energijos tiekimo įrenginių tokioje situacijoje aiškiai nepakanka konstatavimui, kad atsakovo ir ieškovės tarpusavio įsipareigojimai pasibaigė. Teisę atsijungti nuo bendros sistemos privalu įgyvendinti tik teisėtu būdu bei priemonėmis. Kitu atveju laikoma, kad asmuo tebeturi energiją naudojančius įrenginius ir išlieka šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykių dalyviu tiek pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalį, tiek pagal specialųjį įstatymą (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį), tiek pagal Taisykles (124 punktas). Būtent šie teisės aktai nustato momentą, nuo kada šilumos energijos vartojimo santykiai laikomi pasibaigusiais. Atitinkamai iki tokių santykių įstatyminio pasibaigimo jų dalyviai turi šilumos energijos tiekėjui ir vartotojui tenkančias pareigas, įskaitytinai ir pareigą mokėti mokesčius.

Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad atsakovas yra Buto, kurio karšto vandens sistema atjungta nuo bendros sistemos, nuomininkas. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad Nuomos sutarties sąlygų tinkamas (ne)vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nuomotojui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prieš perduodant patalpas atsakovui, neabejotinai buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad Butas neturi karšto vandens įvado, kas buvo užfiksuota ketinamo nuomoti būsto nuotraukose, vėliau fiksuota ir UAB „Mano Būstas Vilnius“ Statinio apžiūros aktuose. Byloje nustatyta, kad Buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė arba šios patalpos nuomotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatymų nustatyta tvarka neinformavo karšto vandens tiekėjo apie Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktus karšto vandens įrenginio atjungimo nuo karšto vandens perdavimo tinklų darbus, kurie buvo atlikti iki šias patalpas perduodant naudoti atsakovui, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka atjungti karšto vandens sistemą nuo bendros sistemos. Be to, apie šias aplinkybes neinformavo ir atsakovo (nuomininko), dėl ko jis patiria nuostolių. Byloje nustatyta, kad Buto savininkas ilgą laiką nesiima veiksmų įteisinti karšto vandens sistemos atjungimą Bute, nes, bylos duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl ginčo Butui teikiamų paslaugų buvo teikiami ieškovei paklausimai raštu: 1) UAB Mano Būstas Vilnius (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – į gautą raštą ieškovė atsakė (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad turi būti pateiktas aktas, patvirtinantis teisėtą atsijungimą nuo karšto vandens sistemos; 2) Mano Būsto priežiūra, UAB (duomenys neskelbtini) el. pranešimas – į gautą el. pranešimą ieškovė atsakė (duomenys neskelbtini), nurodydama pateikti duomenis, ar karšto vandens atjungimas buvo atliktas teisėtai, pagal šį veiksmą reglamentuojančius teisės aktus; 3) trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – į gautą raštą ieškovė atsakė (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ginčo butas yra prijungtas prie namo karšto vandens tiekimo sistemos, ir ieškovė neturi gavusi duomenų apie teisėtą karšto vandens atjungimą ginčo bute; 4) trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – į gautą raštą ieškovė atsakė (duomenys neskelbtini), pakartotinai nurodydama, kad ginčo butas yra prijungtas prie namo karšto vandens tiekimo sistemos, ir ieškovė neturi gavusi duomenų apie teisėtą karšto vandens atjungimą ginčo bute; 5) UAB Mano Būstas Vilnius (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – į gautą raštą ieškovė atsakė (duomenys neskelbtini), pakartotinai nurodydama, kad ginčo butas yra prijungtas prie namo karšto vandens tiekimo sistemos, ir ieškovė neturi gavusi duomenų apie teisėtą karšto vandens atjungimą ginčo bute nuo centralizuotos karšto vandens sistemos. Taigi, jau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ieškovė prašė pateikti aktą, patvirtinantį teisėtą atsijungimą nuo karšto vandens sistemos. Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės susijusios su Nuomos sutarties šalių prievolių (ne)vykdymu, tačiau nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo vykdyti šalių pasirašytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.

Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją/karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio l dalis, CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir visumą įrodymų, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteistina 103,01 Eur skola už šilumos energiją/karštą vandenį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteitinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (103,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 25,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminis mokestis ir 3,94 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registrų paiešką), kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,32 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios šaliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovui A. P. dėl 65 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,01 Eur (vieną šimtą tris eurus 1 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 103,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,94 Eur (dvidešimt penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.