Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pilot Management Services (Cyprus) LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Pilot Management Services (Cyprus) LTD ieškinį atsakovams P. B. ir P. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Pilot Mangement Services (Cyprus) LTD kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. B. ir P. P. 27 674,16 Eur įsiskolinimą, 7 734,82 Eur palūkanų, 6 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė atsakovo P. B. su ieškovu 2012 m. sausio 20 d. sudaryta Paskolos (paslaugų teikimo) sutartimi, atsakovo P. P. 2012 m. sausio 20 d. su ieškovu sudaryta Laidavimo sutartimi Pasak ieškovo, atsakovai prievolių pagal šias sutartis ieškovui neįvykdė. Pažymėjo, kad šalys rašytiniu susitarimu susitarė ginčus, kylančius iš šių sutarčių, spręsti Vilniaus teismuose pagal kompetenciją.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Pilot Management Services (Cyprus) LTD ieškinį ir išaiškino ieškovui, jog ši civilinė byla teisminga Kipro teismui pagal ieškovo buveinę arba Prancūzijos teismui atsakovų gyvenamąją vietą. Teismas, vadovaudamasis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas) padarė išvadą, kad šalys negali pakeisti išimtinio teismingumo; šalys gali pasirinkti tik tokios valstybės teismus, su kuria ta byla turi tam tikrą ryšį (toje valstybėje gyvena viena iš šalių, joje yra dauguma įrodymų, ginčo dalykas ir pan.). Įvertinęs tai, kad ieškovo buveinė registruota adresu Boumpoulinas g. 1, 1060, ofiso Nr. 24, Nikosija, Kipras, abu atsakovai gyvena Prancūzijoje, sutartyse nėra numatyta jų įvykdymo vieta, teismas sprendė, jog šalių ginčas nėra niekaip susijęs su Lietuvos Respublikos teismais, todėl šalių susitarimą dėl jurisdikcijos teismingumo laikė niekiniu. Konstatavo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Ieškovas Pilot Management Services (Cyprus) LTD atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pakartotinai nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas rėmėsi neaktualiais (negaliojančiais) teisės aktais, t. y. 2000-12-22 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris buvo pakeistas 2012-12-12 priėmus naujos redakcijos Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas).

5.2. Vadovaujantis Reglamento preambulės 19 p., Reglamento 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-301-516/2016 pateiktu išaiškinimu dėl šių Reglamento nuostatų taikymo, sutarties šalys yra visiškai laisvos susitarti dėl jurisdikcijos, jei toks susitarimas yra rašytinis, nėra niekinis bei neprieštarauja kitoms Reglamento nuostatoms, reguliuojančioms specialiųjų (išimtinių) sutartinių santykių turinį. Reglamentas nenustato jurisdikcijos pasirinkimą ribojančių veiksnių (įrodymų buvimas, ginčo dalykas, vienos iš šalių buveinės vieta), kuriuos nurodė teismas skundžiamoje nutartyje.

3. Šalių rašytinis susitarimas dėl sutartinės jurisdikcijos taikymo atitinka Reglamento 25 straipsnio 1 dalies A punkte įtvirtintą reikalavimą. Teismas nepateikė motyvų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog šalių sudaryti susitarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pasak apeliantų, susitarimai dėl sutartinės jurisdikcijos parinkimo nėra niekiniai, todėl yra galiojantys bei teismą teisiškai įpareigojantys priimti ieškovo teikiamą ieškinį atsakovams. Taip pat pažymi, kad sutartys kildinamos iš atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių (CK 6.716 - 6.724 str.), todėl laiko, jog tarp ieškovo ir atsakovų sudaryti susitarimai dėl sutartinės jurisdikcijos taikymo neprieštarauja Reglamento 15, 19 ar 23 straipsnio nuostatoms, taip pat Reglamento 24 straipsnio nuostatoms. Teigia, kad atsisakyti priimti ieškinį nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, skundžiama nutartis iš esmės pažeidžia ieškovo teisėtus interesus bei lūkesčius.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2012 L 351 p. 1) (toliau Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012). Reglamento 80 straipsnyje nustatyta, kad šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Nuorodos i? panaikinta? reglamenta? laikomos nuorodomis i? ši? reglamenta? ir skaitomos pagal III priede pateikta? atitikties lentele?. Reglamento 81 straipsnyje nustatyta, kad jis yra taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d.Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir darė nuorodą į reglamentą, kuris yra pakeistas, tačiau kaip nurodyta naujos redakcijos reglamente, tokia nuoroda iš esmės reiškia ir nuorodą į naująjį reglamentą, kiek aptariamos nuostatos yra nepakeistos. Tiek ankstesnės redakcijos Reglamente Nr. 44/2001 (23 straipsnis), tiek naujos redakcijos Reglamente Nr. 1215/2012 (25 straipsnis), šalių susitarimo formai keliami tie patys reikalavimai, tarp kurių susitarimas laikomas sudarytas tuo atveju, kai jis sudaromas ar paliudijamas raštu. Tačiau naujosios redakcijos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012, 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalių pasirinktas teismas turi jurisdikciją, išskyrus atvejus kai, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Ši reglamento nuostata yra detalizuota reglamento nustatomosios dalies 20 punkte, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai iškyla klausimas, ar susitarimas dėl jurisdikcijos, kuriuo pasirenkamas valstybės narės teismas ar teismai, yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu, tas klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal susitarime nurodyto teismo ar teismų valstybės narės teisę, įskaitant tos valstybės narės kolizines normas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškindamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001, 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad šioje nuostatoje iš esmės numatyti formos reikalavimai, o dėl turinio nurodytas tik vienas reikalavimas, susijęs su tokios nuostatos dėl jurisdikcijos suteikimo objektu, t. y. kad ji turi apimti ryšį su konkrečia teise (žr. 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Höszig Kft. vs A. P. Thermal Services, 33 p.).LR CPK 787 straipsnio 2 dalyje analogiškai nustatyta šalių teisė susitarti dėl bylų nagrinėjimo. Tačiau šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, bet neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šiuo atveju duomenų apie nurodytų sąlygų egzistavimą nepateikta.Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. teisėjų senato nutarimo Nr. 28, 15 punkte, taip pat buvo nurodyta, kad šalys gali pasirinkti tik tokios valstybės teismus, su kuria ta byla turi tam tikrą ryšį (toje valstybėje gyvena viena iš šalių, joje yra dauguma įrodymų, ginčo dalykas ir pan.).Aukščiau nurodytas reglamentavimas ir Teisingumo teismo praktika nesuponuoja išvados, kad susitarimas turinio prasme gali būti pripažintas niekiniu tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz. apgaulės, suklydimo, šalių veiksnumo nebuvimo ir pan.). Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1215/2012 nustatomosios dalies 20 punkto, 25 straipsnio 1 dalies, nuostatas spręstina, kad susitarimo turinio vertinimas apima ir pasirinkto teismo teismingumo taisykles, kurios šiuo atveju, kaip minėta, nustatytos CPK 787 straipsnyje, ir dėl kurių egzistavimo duomenys nepateikti. Be to, pažymėtina, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad ginčo atveju, šalys sieks išspręsti ginčą draugiškai. Jeigu jos nesusitars per 30 kalendorinių dienų nuo to momento, kai kuri nors šalis gaus rašytinį prašymą išspręsti ginčą, iš šios sutarties kylantis arba su ja susijęs ginčas bus sprendžiamas teisme. Dėl sutartyje sulygtos ikiteisminės procedūros pasinaudojimo įrodymai taip pat nepateikti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais panaikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes šalių susitarimas dėl jurisdikcijos teismingumo yra niekinis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.