Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. H. W. paskirtos baudos bausmės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baudžiamojoje byloje Nr. e1-3737-1023/2023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. H. W. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje. S. H. W. paskirta galutinė bausmė – 18 MGL, tai yra 900,00 (devynių šimtų) eurų dydžio bauda. S. H. W. (toliau ir nuteistasis) buvo įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. H. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu priimtas 2023 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. sausio 26 d. Bauda iki šiol nesumokėta. Asmuo nurodė, kad Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvenamosios vietos kitoje šalyje nėra nurodęs, Gyventojų registre duomenų apie šį asmenį nėra, Sodros duomenimis asmuo Lietuvoje nedirba, Kelių transporto priemonių registro duomenimis asmuo neturi registruotų transporto priemonių Lietuvoje, VĮ Registro centro duomenimis asmuo nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie minėto asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Piniginės sankcijos vykdymą perduoti Lenkijos Respublikai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalimi, kai nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas <...> gali šią bausmę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms galimybę reglamentuoja 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL 2005 L 76, p. 16) (toliau – ir Pamatinis sprendimas) ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, iš dalies keičiantis pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR, 2008/947/TVR ir stiprinantis asmenų procesines teises bei skatinantis tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime (OL 2009 L 81, p. 24).

Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis savanoriškai nesumokėjo piniginės baudos per teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą terminą, todėl yra teisinis pagrindas ją išieškoti priverstinai.

Nors nuteistasis nėra nurodęs gyvenamosios vietos kitoje šalyje, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog S. H. W. turi Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. liepos 14 d., bei Lenkijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Šių duomenų pagrindu spręstina, jog jis turi artimus ryšius su Lenkijos Respublika ir tikėtina, jog šioje valstybėje yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta. Be to, įvertinus minėtus duomenis ir tai, kad Lietuvoje asmuo neturi jokio registruotino nekilnojamojo kilnojamojo turto, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, neturi Lietuvoje jokios nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos, konstatuotina, kad priverstinis piniginės baudos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas.

Teismas taip pat įvertina, kad egzistuoja Pamatiniame sprendime nustatytos kitos piniginės sankcijos pripažinimo ir leidimo vykdyti sąlygos: S. H. W. paskirta bauda yra didesnė už Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nustatytą 70,00 Eur sumą, byloje nėra duomenų, kad minėtu sprendimu S. H. W. paskirta finansinė sankcija būtų įvykdyta, nėra duomenų, jog už šią nusikalstamą veiką jis būtų baustas kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Sprendimas priimtas pagal rašytinę procedūrą sprendimą su jo vertimu į lenkų kalbą įteikiant asmeniškai S. H. W., todėl konstatuotina, kad S. H. W. buvo tinkamai informuotas apie procesą pagal Lietuvos Respublikos teisę, apie teisę skųsti priimtą sprendimą, tačiau minėta apeliacijos teise nepasinaudojo, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Minėtam nuteistajam paskirta finansinė sankcija atitinka Pamatinio sprendimo 1 straipsnio (b)(i) punkte nurodytą apibrėžtį. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog yra tikslinga baudos bausmę perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos šaliai, su kuria asmuo turi teisinius ryšius: pilietybę, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nes nuteistasis Lietuvos Respublikoje nei turto, nei pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, neturi.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ir, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsniu, S. H. W. paskirta piniginė sankcija – 900 Eur bauda perduodama vykdyti pagal Lenkijos Respublikos įstatymus (BPK 342 straipsnio 5 dalis, 362 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-3737-1023/2023, kuriuo S. H. W. paskirta galutinė 18 MGL, tai yra 900,00 (devynių šimtų) eurų dydžio baudos bausmė, perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lenkijos Respublikai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.