- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e2-2862-1070/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18839-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. N. S. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. M. 2113,38 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteisto sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 1-7).
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1846-555/2018 buvo iškelta asociacijos Varėnos rajono techninio sporto draugijos (toliau – ir Draugija) bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas N. S.. Bankroto byla buvo iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriaus pareiškimą. VĮ Registrų centras duomenimis juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo dieną jo vadovu buvo atsakovas V. M.. 2018 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimi nutarta Draugijai taikyti supaprastinto bankroto procedūrą. 2019 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi Draugija buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. sausio 21 d. teismo nutartimi bankroto administravimo išlaidoms apmokėti buvo nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata dėl 3885 Eur bankroto administravimo išlaidų: 1665 Eur atlygis bankroto administratoriui ir 2220 Eur faktinėms bankroto administravimo išlaidoms. 2019 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu Draugijos veikla buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Draugijos bankroto bylos iškėlimo dieną, ieškovui kreipiantis į teismą dėl įmonės pabaigos nebuvo turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su Draugijos kreditoriais bei padengti ieškovo turėtas bankroto administravimo išlaidas – atlygį bankroto administratoriui bei faktines ieškovo turėtas išlaidas vykdant Draugijos bankroto administravimo procedūrą. Ieškovas turėjo šias bankroto administravimo išlaidas: 2113,38 Eur atlyginis bankroto administratoriui ir 448,38 Eur faktinių bankroto administravimo išlaidų. Draugijos bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks jos turtas ar lėšos, iš kurių galima būtų padengti Draugijos bankroto administravimo išlaidas bei atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas administravo Draugiją savo lėšomis, jam nebuvo sumokėtas teismo nutartimi paskirtas atlyginimas. 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovas padavė buvusiam Draugijos vadovui, t. y. atsakovui, pretenziją dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas neatlygino žalos iki ieškinio pateikimo teisme. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Draugijai. Dėl to ieškovas turėjo 2113,38 Eur žalą, t. y. negautas pajamas ir faktines išlaidas. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2113,38 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį (b. l. 65-68). Nurodo, kad, nors įstatyme numatyta galimybė bankroto administratoriui neveikti savo rizika, ieškovas elgėsi neapdairiai ir nepasinaudojo šia galimybe. Iki 2008 m. liepos 1 d. Įmonių bankroto įstatyme nebuvo numatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Draugijos skolos VSDFV Alytaus skyriui susidarė iki 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalies pagrindu civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti bankroto administratoriaus turėtus nuostolius. Įmonės vadovą ir įmonę sieja sutartiniai santykiai, įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad jo elgesys neatitiktų teisės reikalavimų ir pažeistų įmonės subjektines teises ir interesus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo panaikinta Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti. Panaikinus minėtą draugiją, septyni jos nariai norėjo tęsti savo sportinę veiklą, todėl 1995 m. vasario 9 d. buvo įkurta Varėnos rajono techninio sporto draugija (klubas), Draugijos pirmininku buvo išrinktas atsakovas V. M.. V. D. teisinį statusą, tikslus, vykdomos veiklos pobūdį, ši draugija (asociacija) veikia visuomenės labui, nesiekia savarankiškai gauti pelno, o visas iš veiklos gaunamas lėšas skiria visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. apdovanojimams, paskaitoms, vykimui ir dalyvavimui sporto varžybose ir kt. Nuo pat įsikūrimo asociacija neturi nuosavybės teise įsigyto turto. Todėl antstoliai grąžindavo neįvykdytus sprendimus dėl skolos išieškojimo iš Draugijos, nurodydami, kad ji neturi turto. Draugija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris neturi jokio turto, negavo jokių pajamų nuo 2004 m. Visi atsakovo veiksmai įmonės ir kreditorių atžvilgiu buvo sąžiningi, protingi ir lojalūs, nes atsakovas iki pat asociacijos veiklos pabaigos 2004 m. pagrįstai tikėjosi, jog klubo veikla bus atnaujinta. T. D. nariai paliko klubą 2004 m. ir jo veikla sustojo, neatsirado naujų narių. Bankroto byloje patvirtinta finansinių reikalavimų suma negali būti laikoma žala, kadangi atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriems esant kiltų žala. Ieškovo keliami reikalavimai paneigtų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų koncepciją. Prasidėjus bankroto procedūrai, atsakovas elgėsi sąžiningai, nesislapstė ir vykdė visus teismo ir bankroto administratoriaus nurodymus.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas K. J. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turėjo išlaidas, nurodytas ieškinyje, tai patvirtina į bylą pateikti griežtos finansinės atskaitomybės dokumentai. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės neginčijo ieškinyje nurodytos ieškovui padarytos žalos dydžio. Bankroto bylą iškėlęs teismas nustatė administravimo išlaidų sąmatą ir bankroto administratoriaus atlygį, atsižvelgdamas į įmonės statusą ir kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus atlygio dydžio. Atsakovas, būdamas Draugijos vadovu, žinojo / turėjo žinoti apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes turi patirties šioje srityje (turėjo savo individualią įmonę, buvo kitų bendrovių direktoriumi). VĮ Registrų centro duomenimis Draugija neturėjo turto, tačiau atsakovas periodiškai teikė Juridinių asmenų registrui aiškinamuosius raštus, todėl darytina išvada, kad jis žinojo apie pareigą atskleisti Draugijos finansinę padėtį bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdamas tinkamai užbaigti jo vadovauto juridinio asmens veiklą.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas advokatas S. R. prašė atmesti ieškinį. Atstovas patvirtino aplinkybes, nurodytas atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad vieninteliai atsakovo vadovautos Draugijos kreditoriai buvo darbuotojai ir VSDFV Alytaus skyrius, kuriam skola susiformavo dar 2004 m. Draugija faktiškai baigė savo veiklą 2004 m., tuo metu Įmonių bankroto įstatyme nebuvo numatyta vadovo atsakomybė už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Draugija buvo įstaiga, nesiekianti pelno, ji neturėjo jokio turto. Atstovo nuomone, ieškovas neįrodė ieškinyje nurodyto žalos dydžio, kai kurios nurodytos bankroto administravimo išlaidos (pašto išlaidos, kuro sąnaudos) yra nepagrįstos. Ieškinyje nepagrįstas atlygio bankroto administratoriui dydis. Atsakovas šiuo metu yra pensininkas, iki tol turėjo individualią įmonę, buvo kitų bendrovių direktoriumi. Draugijos turėtas turtas (ginklai), tikėtina, buvo perduotas savivaldybei, todėl tuo metu, kai Draugija faktiškai baigė savo veiklą, t. y. 2004 m., ji neturėjo jokio turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta byloje Nr. eB2-1846-555/2018, iškelta Varėnos rajono techninio sporto draugijos bankroto byla, Draugijos bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas N. S. (b. l. 8-10). Bankroto bylą iškėlęs teismas nustatė, kad Draugija neturi kilnojamojo, nekilnojamojo turto, materialaus turto bei lėšų banko sąskaitose. Draugijos pradelsti įsipareigojimai yra 10 578,95 Eur (6262,45 Eur darbuotojams, 4316,50 Eur VSDFV Alytaus skyriui).
7. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi byloje Nr. eB2-739-555/2019 (2018 m. bylos Nr. eB2-1846-555/2018) patvirtinta Draugijos 3885 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jos nustatant 1665 Eur administratoriaus atlyginimui ir 2220 Eur administravimo išlaidoms visam supaprastinto bankroto laikotarpiui (b. l. 11-13). Teismo nutartyje nurodyta, kad Draugijai taikomas supaprastintas bankroto procesas. Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad Draugija nevykdo veiklos, neturi turto, nėra duomenų, kad Draugijos turto vertė gali didėti ateityje. Bankroto byloje patvirtintas tik vienas kreditorius – VSDFV Alytaus skyrius, kurio finansinis reikalavimas yra 4316,50 Eur dydžio. Teismas nurodė, kad įmonė atitinka mažos įmonės statusą, nustatė 3885 Eur (1665 Eur administratoriaus atlyginimui, 2220 Eur administravimo išlaidoms) administravimo išlaidų sąmatą. Teismas atsižvelgė į kreditorių finansinių reikalavimų dydį, į tai, kad įmonė veiklos nevykdo, nėra duomenų apie Draugijai iškeltas bylas dėl skolų, kad įmonės bankroto administratorius būtų sudaręs kokias nors sutartis, būtinas bankrutuojančios Draugijos veiklai vykdyti ar jos turtui administruoti, kurių pagrindu įmonė turėtų papildomų administravimo išlaidų.
8. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi Draugija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, patvirtinta 9 mėnesių supaprastinto bankroto procedūros trukmė (b. l. 32, 33). Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu pripažinta, kad Draugijos veikla pasibaigė, likvidavus ją dėl bankroto (b. l. 14, 15). Sprendime nurodyta, kad baigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (4316,50 Eur), bankroto proceso metu negauta pajamų, administravimo išlaidos nebuvo dengiamos. Bankroto administratorius pabaigė visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas likvidavimo procedūras, duomenų apie balanse apskaitomą turtą nėra, pinigų sąskaitose nėra. Šiuo metu įmonė nevykdo veiklos, teismuose nagrinėjamų bylų, kuriose šalimi būtų Draugija, nėra.
9. Ieškovas pateikė į bylą Draugijos bankroto administravimo faktinių išlaidų detalizaciją (b. l. 34), kurios duomenimis bankroto proceso metu buvo patirtos tokio administravimo išlaidos kaip: 3,48 Eur už pašto korespondencijos siuntimą, 48,26 Eur kuro sąnaudos, 200 Eur už bendrovės buhalterinių paslaugų vedimą UAB „Nintra“, 48,26 Eur išlaidos, susijusios su statuso registravimu bei informacija apie įmonei priklausantį turtą VĮ Registrų centras, 100 Eur už archyvavimo paslaugas, 48,40 Eur kanceliarinės ir kitos sąnaudos, 1665 Eur teismo nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas.
10. 2019 m. spalio 22 d. UAB „Nintra“ išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą Nr. NIN0167 dėl 300 Eur už paslaugas pagal sutartį, pastabose nurodydama „Varėnos rajono techninio sporto draugija“ (b. l. 38). Iš suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „Nintra“ perdavė ieškovui šias paslaugas: buhalterinės apskaitos vedimą (200 Eur), Archyvo paslaugas (100 Eur) (b. l. 39). UAB „Nintra“ sąskaita faktūra Nr. NIN0167 buvo apmokėta ieškovo 2019 m. spalio 22 d. (b. l. 35).
11. 2019 m. spalio 22 d. UAB „Lexuna“ išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą Nr. LEX0000794 dėl 100,14 Eur sumos, nurodydama pastabose „Varėnos rajono techninio sporto draugija“ bei tai, kad sąskaita išrašoma už suteiktas paslaugas pagal sutartį (b. l. 40). Ši sąskaita buvo apmokėta 2019 m. spalio 22 d., ieškovui išrašytas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 36). Iš 2019 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad ieškovas kompensavo UAB „Lexuna“ kaip trečiojo asmens 48,24 Eur išlaidas už Varėnos rajono techninio sporto draugiją (b. l. 37).
12. VĮ Registrų centras išrašė Draugijai dvi sąskaitas faktūras už teisinio statuso registravimą (21,14 Eur+21,14 Eur), sąskaitą faktūrą dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo, paieškos Nekilnojamojo turto registre (1,74 Eur) (b. l. 41, 43, 46). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiose sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, kad Draugijos bankroto procedūra buvo užbaigta tinkamai, pasinaudojus ir šiose sąskaitose faktūrose nurodytomis VĮ Registrų centras paslaugomis. Todėl, nors byloje nėra duomenų apie šių sąskaitų faktūrų apmokėjimą, darytina išvada, kad ieškovas sumokėjo pagal išrašytas sąskaitas faktūras VĮ Registrų centras, t. y. turėjo nurodytas šiame punkte išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. M. buvo Draugijos vadovu nuo 2000 m. liepos 10 d., kad VĮ Registrų centrui buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai 2015-2017 m. (b. l. 48, 49).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, vadovaudamasis šiuo metu negaliojančio Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis (Įmonių bankroto įstatymas galiojo nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.). Atsakovas neginčija to, kad sprendžiant šalių ginčą turi būti vadovaujamasi būtent Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Byloje nustačius, kad ieškinys buvo paduotas teismui dar galiojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (t. y. 2019 m. lapkričio 13 d), kad ieškovo nurodytos išlaidos dėl Draugijos bankroto administravimo susidarė iki Įmonių bankroto įstatymo galiojimo pabaigos, žalos atlyginimą prašoma priteisti dėl neatlygintų administratoriui bankroto administravimo išlaidų, darytina išvada, kad šalių materialiniams civiliniams santykiams turi būti taikomos šiuo metu negaliojančio Įmonių bankroto įstatymo nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnis).
Dėl atsakovo V. M. pareigos atlyginti jo vadovautos asociacijos bankroto administravimo išlaidas
15. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
16. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
17. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (kitam kompetentingam asmeniui) kyla atsakomybė. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad minėti asmenys, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai dėl to patyrė. Analogiška pareiga ir atsakomybė už jos nevykdymą buvo nustatyta ir nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojusių redakcijų ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalyse, o iki tol atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo reglamentuota bendrųjų civilinę atsakomybę nustatančių CK nuostatų ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 26 punktas).
18. Atsiradus įstatyme nustatytoms įmonės nemokumo sąlygoms bei teisiniams pagrindams kelti bankroto bylą ir ją laiku iškėlus, įmonė įprastai turi galimybes apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir dalį, atskirais atvejais – visas skolas (kreditorių reikalavimus). Dėl to ĮBĮ normos ir įpareigoja (nustato pareigą) įmonės atsakingus asmenis nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau atskirais atvejais dėl pavėluoto kreipimosi į teismą ar kitų priežasčių įmonės nemokumas yra tokio lygio, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka ne tik kreditorių reikalavimams, bet ir administravimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 29 punktas).
19. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie, pažeisdami įstatyme jiems nustatytą pareigą, įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami kreditorių bei įmonės turtinę padėtį ir apribodami galimybes tinkamai įvykdyti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 31 punktas).
20. Įmonės vadovo, kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo (neteisėtas veiksmas, žala ir priežastinis ryšys tarp jų – CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto, nepaisant to, kad neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas) atlikti iki šiuo metu galiojančios ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies redakcijos priėmimo ir įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 34 punktas). Administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštą ieškinį, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 35 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad Draugijos bankroto administravimo išlaidos buvo 2113,38 Eur dydžio (1665 Eur administratoriaus atlygis ir 448,38 Eur administravimo išlaidų). Ieškovo nuomone, šių išlaidų atlyginimas turi būti priteistas jam kaip žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlyginimas, kadangi atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl Draugijos bankroto bylos iškėlimo.
22. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodydamas, kad tuo metu, kai jo vadovauta Draugija faktiškai baigė veiklą, t. y. 2004 m., įstatyme nebuvo numatyta įmonės vadovo atsakomybė už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu iškėlė abejones ir dėl prašomų atlyginti bankroto administravimo išlaidų dydžio.
23. Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad ieškinyje prašomas priteisti bankroto administratoriaus atlygis buvo nustatytas bankroto bylą nagrinėjusio teismo, todėl šio atlygio dydis negali būti kvestionuojamas (sprendimo 7 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skundė Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta Draugijos bankroto administravimo išlaidų sąmata, joje numačius 1665 Eur administratoriaus atlygį. Todėl teismas atmeta atsakovo atstovo motyvą, jog prašomas priteisti bankroto administratoriaus atlygis yra nepagrįstas ir neteisingas.
24. Ieškovui į bylą pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jis turėjo 448,38 Eur administravimo išlaidas, administruodamas Draugijos bankrotą (sprendimo 10-12 punktai), o atsakovui nepaneigus šių įrodymų, atsakovo abejonės dėl turėtų administravimo išlaidų dydžio nelaikytinos teisiškai reikšmingomis. Tokia išvada daroma vadovaujantis CPK 178 straipsniu, kuriame nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl Draugijos bankroto administravimo išlaidų (žr. sprendimo 9-12 punktus), daro išvadą, kad ieškovas įrodė ieškinyje nurodytą bankroto administravimo išlaidų dydį: 1665 Eur bankroto administratoriaus atlygį ir 448,38 Eur administravimo išlaidas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
26. Atsakovas iš esmės neginčija ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad jis nesikreipė į teismą dėl Draugijos bankroto bylos iškėlimo laiku. Atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį ir, atvykęs į vieną iš parengiamųjų teismo posėdžių, paaiškino, kad sustojus Draugijos veiklai jis bandė atgaivinti asociacijos veiklą, bet jam tai nepavyko. Atsakovas iš esmės pripažino, kad asociacija nevykdė veiklos nuo 2004 m., bet nepateikė į bylą įrodymų, kad jis bandė atgaivinti Draugijos veiklą po 2004 m. (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Draugijos skola kreditoriui VSDFV Alytaus skyriui susidarė dar iki 2004 m. (bankroto byloje Nr. eB2-739-555/2019 pateikto pareiškimo priedai). Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad Draugija viso gyvavimo laikotarpiu iš esmės neturėjo jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolų išieškojimas. Atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei pasikeitus Draugijos statusui, ginklai, buvę Draugijos dispozicijoje, buvo perduoti savivaldybei, o kito turto Draugija neturėjo.
27. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo vadovauta asociacija kažkada turėjo kilnojamojo / nekilnojamojo, materialaus / nematerialaus turto. Bankroto bylą iškėlęs teismas nustatė, kad kreditorės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu Draugija neturėjo jokio turto. Tai, kad atsakovas periodiškai teikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, nepatvirtina, kad Draugija turėjo kažkokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog atsakovo vadovauta asociacija iš esmės neturėjo jokio turto jos veikimo laikotarpiu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
28. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovo vadovauta Draugija jos veikimo laikotarpiu iš esmės neturėjo jokio turto, kad ji nustojo veikti dar 2004 m., tačiau liko nepadengta gana didelė skola dviem darbuotojams ir VSDFV Alytaus skyriui, konstatuojama, jog atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2005 m. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvus objektyvioms priežastims. Todėl konstatuojama, kad atsakovas pažeidė Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl jo vadovautos asociacijos bankroto bylos iškėlimo bei CK nustatytą bendrą pareigą veikti atidžiai, atsakingai ir rūpestingai taip, kad nesukeltų ateityje žalos kitiems asmenims (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis įsigaliojo tik 2008 m., kai Draugija nevykdė veiklos, todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, būdamas Draugijos vadovu, t. y. asmeniu, organizuojančiu asociacijos veiklą, priimančiu esminius sprendimus, reikšmingus tolimesnei asociacijos veiklai, būdamas atsakingu už šiuos sprendimus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1, 2 dalys), turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2005 m. (žr. sprendimo 28 punktą). Ir nors Įmonių bankroto įstatyme tuo metu nebuvo numatyta vadovo atsakomybė už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, tai nepaneigia atsakovo neveikimo neteisėtumo pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį (žr. sprendimo 17, 20 punktus).
30. Teismui nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (sprendimo 28 punktas), žalą (spendimo 25 punktas), siekiant patraukti atsakovą civilinėn atsakomybėn, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).
31. Kaip minėta, iš pasibaigusios bankrutavusios įmonės vadovo žalos, pasireiškusios negautomis administravimo išlaidomis, atlyginimas gali būti priteistas tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad vadovui laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus bei atlyginti bankroto administravimo išlaidas (žr. sprendimo 20 punktą). Byloje nustatyta, kad atsakovo vadovauta Draugija viso jos gyvavimo laikotarpiu iš esmės neturėjo jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolų išieškojimas (sprendimo 27 punktas). Todėl darytina išvada, kad net tuo atveju, jei atsakovas kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2005 m., tai iš esmės nepakeistų 2018 m. (kai buvo iškelta Draugijos bankroto byla) buvusių aplinkybių. 2005 m. atsakovo vadovauta Draugija neturėjo turto, kurį realizavus galima buvo atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti bankroto administravimo išlaidas. Todėl konstatuojama, kad atsakovo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo žala.
32. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors atsakovas ir atliko neteisėtus veiksmus, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, ieškovas kaip atsakovo vadovautos asociacijos bankroto administratorius patyrė žalą (negavo bankroto administratoriaus atlygio, turėjo išlaidų, kurios neatlygintos iki šiol), tačiau atsakovo neteisėti veiksmai ir ieškovo žala nesusiję priežastiniu ryšiu. Draugija jos egzistavimo laikotarpiu neturėjo jokio turto, kurį realizavus kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje būtų patenkinti, o administravimo išlaidos atlygintos. Todėl nenustačius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (t. y. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Atmetus ieškinį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos) atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu ir advokato atstovavimu teisme. Byloje pateikta atsakovo ir advokato S. R. atstovavimo sutartis, kurios duomenimis susitarimas dėl atstovavimo tarp jų pasirašytas 2020 m. vasario 11 d. (2020 m. vasario 11 d. prašymo priedas). Atsiliepimas į ieškinį parengtas 2019 m. gruodžio 23 d., gautas teisme – 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. tuomet, kai tarp atsakovo ir jo atstovo nebuvo pasirašyta atstovavimo sutartis. Atsiliepime nėra nurodoma, kad atsakovas yra (bus) atstovaujamas advokato, todėl laikytina, kad atsiliepimas buvo parengtas paties atsakovo.
35. Po atstovavimo sutarties sudarymo atsakovo atstovas atliko šiuos veiksmus: pateikė prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje (trukmė – 13 min.) ir viename teismo posėdyje (trukmė – 56 min.). Pinigų priėmimo kvito duomenimis 2020 m. vasario 24 d. atsakovas sumokėjo advokatui S. R. 600 Eur (2020 m. vasario 24 d. prašymo priedas). Teismas, įvertinęs advokato S. R. veiksmus, atliktus šioje byloje, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.16, 8.19 punktais, tenkina atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo visiškai, priteisdamas iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Valstybė šioje byloje turėjo 7,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas valstybės naudai iš ieškovo CPK 96 straipsnio 2 dalies, 92 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovo N. S. ieškinį atsakovui V. M..
Priteisti iš ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešių šimtų) Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,04 Eur (septynis Eur 4 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.