- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2-87-272/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- E. D., Z. B.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. D. ir Z. B. ieškinį atsakovei J. G. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės E. D. ir Z. B. prašo priteisti iš atsakovės J. G. kiekvienai ieškovei po 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ieškinyje bei ieškovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra ieškovių kaimynė. Atsakovė nuo 2008 m. nuolatos neteisėtai rinko informaciją apie ieškovių privatų gyvenimą. Atsakovė su mobiliuoju telefonu ir filmavimo kamera, būdama prie ieškovių sklypų ribos gatvėje ir atėjusi į ieškovės Z. B. žemės sklypą filmavo ieškoves, sklypo teritoriją, ieškovių gyvenamąjį namą bei darė garso įrašus. Atsakovė filmavo ieškovę Z. B., kuomet ši dirbo kieme, tvarkė aplinką, gėrė kavą gyvenamojo namo balkone, pro atidarytas gyvenamojo namo duris filmavo namo vidų, sekė ir filmavo prie pašalinių asmenų, kuomet ieškovė Z. B., kuri pagal verslo liudijimą verčiasi automobilių parkavimu, parkavo automobilius savo žemės sklypo teritorijoje, kas turėjo neigiamą poveikį ieškovės Z. B. verslui, bendravimo galimybėms su pašaliniais asmenimis ir pan. Taip pat atsakovė ieškovę E. D., kuri yra 92 metų amžiaus ir yra neįgali, filmavo sėdinčią invalido vežimėlyje nuo gatvės pusės prie gyvenamojo namo, įžeidinėjo ją, traumavo. Tokie atsakovės veiksmai ieškovėms darė neigiamą poveikį sveikatai ne tik emociškai, bet ir psichiškai, kėlė nerimą ir stresą. Atsakovė tai darė eilę metų ir nuolatos. Ieškovės, neapsikentusios dėl tokio atsakovės elgesio, kreipėsi į teisėsaugos įstaigas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla perduota teismui, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-04-20 nuosprendžiu atsakovę pripažino kalta pagal BK 167 str. 1 d. ir nubaudė. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš esmės pripažino, kad atsakovė savo veiksmais darė nusikalstamą veiką, darė ieškovėms psichinę žalą, tačiau atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir laikė, kad švelnesnė atsakomybės rūšis - civilinė atsakomybė - yra pakankama, siekiant sulaikyti J. G. nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų ir poelgių. Taigi, tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, atsakovė atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. CK 1.114 str. privatų žmogaus gyvenimą priskiria asmeninėms teisėms ir vertybėms, pagal CK 2.22 str. (teisė į atvaizdą), asmuo negali būti fotografuojamas be jo sutikimo, pagal CK 2.23 str., fizinio asmens gyvenimas neliečiamas ir kt. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovėms atsiradusių žalingų pasekmių yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Ieškovėms buvo padaryta psichinė žala, dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo galimybės, nes atsakovė paveikslavo ieškoves prie pašalinių asmenų, viešoje vietoje ir pan. Atsakovės veiksmai yra pakankama neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Kaltė suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę. Tokiu būdu, yra visos civilinės atsakomybei sąlygos, ir atsakovė privalo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovė, atlikdama neteisėtus veiksmus, veikė tyčia, gerai suprato ir suvokė, kad persekiodama ieškoves, jas nuolatos fotografuodama ir darydama garso įrašus, traumuoja ieškoves, daro joms neigiamą poveikį, jų sveikatai, į pastabas nereaguodama, ir tai darė nuolatos ilgą laiką - net 10 metų, kas taip pat turi reikšmingos įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Po tokių atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovių sveikata, jos privalėjo papildomai naudoti vaistus nuo stresinės būklės, dvasinių išgyvenimų ir pan., todėl atsakovė privalo visiškai atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė ir jos atstovas atsiliepime į ieškinį bei atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovės nurodo, kad atsakovė neteisėtai rinko informaciją apie jas net nuo 2008 metų. Atsakovė nesutinka su šiomis aplinkybėmis, o ieškovės nepateikė kartu su ieškiniu jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Ieškovių reikalavimas kildinamas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-192-804/2018, kurioje atsakovė buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-04-16 iki 2016-10-24 neteisėtai rinko informaciją apie ieškoves. Pažymėjo, kad minėtoje byloje atsakovė buvo išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Taigi šioje civilinėje byloje, be aukščiau nurodytos bylos, nėra jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovė rinktų informaciją apie ieškoves nuo pat 2008 metų, dėl ko ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė rinktų informaciją apie privatų ieškovių gyvenimą. 2018-09-10 įsiteisėjusiajame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje teismas, ištyręs atsakovės veiksmus, nustatė, kad pagrinde buvo fiksuojama nukentėjusiųjų viešai matoma vykdoma verslo veikla. Fiksavimas vyko dažnai atvirai, nepatenkant i nukentėjusiųjų namų valdų, fiksuotos tik viešai matomos, bendro pobūdžio aplinkybės, dažnai matant nukentėjusioms, o surinkti duomenys niekur nebuvo viešinti. Teismas, ištyręs visas kaltinimo laikotarpiu padarytas nuotraukas ir vaizdo įrašus, nustatė, kad nėra užfiksuota jokios jautrios nekentėjusioms informacijos, o didžioji dalis nuotraukų tai automobiliu numeriai, kita dalis - tai ieškovių bendro pobūdžio veikla, tokia, kaip kraunamos malkos kieme, stumiamas neįgaliojo vežimėlis ir pan. Būtent šiais argumentais, nesant atsakovės veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas), atsakovė antros instancijos teismo buvo išteisinta. Taigi, 2018-09-10 nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovės veiksmais nėra užfiksuota jokios jautrios nukentėjusioms informacijos, o fiksuotos tik viešai matomos bendro pobūdžio aplinkybės, dėl ko, ieškovėms nepateikus jokių papildomų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė rinko informaciją apie ieškovių privatų gyvenimą. Nurodė, kad atsakovės veiksmai buvo sąlygoti pačios ieškovės Z. B. veiksmų, atsakovę filmuojant bei skundžiant valstybinėms institucijoms. Tai sudaro pagrindą net ir pripažinus, kad atsakovė elgėsi nesilaikydama visų moralės bei geros kaimynystės normų, nuo atsakomybės ją atleisti. Tarp ieškovių ir atsakovės daugelį metų kyla konfliktai. Pirmoji filmuoti atsakovę bei jos gyvenamąją aplinką dar 2011 metais pradėjo ieškovė Z. B.. Atsakovė dėl to ir dėl ieškovės įrengtos stebėjimo kameros, kuri buvo nukreipta į atsakovės sklypą, su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą. 2012-07-03 atsakovė kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad ieškovė Z. B. 2012-05-30 fotografavo ją, rodė nepadorius gestus, grasino susidorojimu, taip pat 2012-04-01 stebėjo ją bei fotografavo iš antrojo aukšto balkono. 2013-06-16 atsakovė kreipėsi į policiją dėl to, kad ieškovė pažeidžia jos teises į privatumą, kadangi yra sekama prie ieškovės namo pritvirtinta vaizdo kamera. 2015-08-11 Trakų r. policijos komisariatui atsakovė pranešė, kad ieškovė Z. B. fotografuoja ir filmuoja privatų J. G. kiemą. Esant tarpusavio konfliktiškiems santykiams bei ieškovei Z. B. sistemingai pažeidinėjant tiek viešąją tvarką, tiek ir atsakovės teises, kas pasireiškė neteisėta vykdoma automobilio parkavimo veikla, kvitų klientams neišrašymu, tarp sklypų einančios atsakovės tvoros nugriovimu, atsakovės žemės grunto pasisavinimu bei atsakovės ir jos brolio A. C. periodiniu šmeižtu bei grasinimais, dėl ko atsakovė yra parašiusi ne mažiau kaip 20 pareiškimų bei skundų. Deja, atsakovei neturint jokių įrodymų dėl ieškovės Z. B. neteisėtos veiklos, daugelis bylų buvo nutraukta, o pačiai atsakovei policijos komisariato viršininkas neformaliajame pokalbyje pasiūlė fiksuoti ieškovės neteisėtą elgesį vaizdą įrašančiomis priemonėmis, ko pasėkoje atsakovė, matydama ieškovių neteisėtą veiklą, o taip pat ir provokuojantį elgesį, pradėjo jas fiksuoti. Nors toks elgesys ieškovėms nepatiko, tačiau būtent dėl turimos atsakovės medžiagos ieškovė buvo nubausta VMI dėl neteisėtos veiklos, E. D. pripažinta kalta 2016-01-11 nutarimu padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad ji rodė J. G. nepadorius gestus bei išvadino ją necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu pažeisdama viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Taip pat dėka atsakovės laiku užfiksuotos ieškovės neteisėtos veikos buvo pradėta administracinė, o vėliau ir civilinė byla, kuri iki šiol yra neišnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kurioje vaizdo medžiagos pagalba užfiksuota, kaip ieškovių draugė L. B. viešai išvadina atsakovę „psiche ir beprote“. Taigi, nuotraukas atsakovė darė ne tikslu rinkti informaciją apie privatų ieškovės gyvenimą, kuris atsakovei yra visiškai nesvarbus, o su tikslu apsisaugoti nuo įvairių Z. B. skundų prieš ją ir jos brolį A. C.. Pažymėjo, kad būtent nuotraukų pagalba buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas prieš atsakovės brolį A. C., kuriame jis buvo kaltinamas dėl E. D. sumušimo. 2011 m. ieškovė Z. B. sistemingai kvietė A. C. policijos pareigūnus dėl girtumo, tačiau pareigūnai visuomet nustatydavo blaivumą. Dėl tokių ieškovės veiksmų tik filmuodama ir fotografuodama atsakovė galėjo apsiginti nuo kaltinimų nebūtais dalykais, o taip pat užfiksuoti pačių ieškovių teisės pažeidimus. Galiausiai, ieškinyje ir ieškinio prieduose nėra pateikta medžiagos, iš kurios galima teigti, kad ieškovės patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ar kitus neturtinei žalai priteisti reikalingus požymius, kas yra savarankišku pagrindu ieškovių ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas manytų priešingai, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex fakto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Atsakovės nuomone, ieškovės neįrodė visų atsakovės būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6,247, 6.249 straipsniai), dėl ko ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su CK 6.246 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246 str. - 6.249 str.).
Ieškovės E. D. ir Z. B. prašo priteisti iš atsakovės J. G. kiekvienai ieškovei po 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė nuo 2008 m. nuolatos neteisėtai rinko informaciją apie ieškovių privatų gyvenimą. Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėto ieškovių nuolatinio fotografavimo ir filmavimo ieškovės patyrė neigiamą poveikį jų sveikatai, dvasinius išgyvenimus, buvo padaryta žala jų psichinei būklei, sumažėjo ieškovių galimybės bendrauti su kitais asmenimis.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovių reikalavimas kildinamas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-192-804/2018, kurioje atsakovė buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-04-16 iki 2016-10-24 neteisėtai rinko informaciją apie ieškoves. Pažymėjo, kad minėtoje byloje atsakovė buvo išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Taigi šioje civilinėje byloje, be aukščiau nurodytos bylos, nėra jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovė rinktų informaciją apie ieškoves nuo pat 2008 metų, dėl ko ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Be to, nurodė, jog ieškinyje ir ieškinio prieduose nėra pateikta medžiagos, iš kurios galima būtų teigti, kad ieškovės patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ar kitus neturtinei žalai priteisti reikalingus požymius, kas yra savarankišku pagrindu ieškovių ieškinį atmesti.
Sutinkamai su CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šią normą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-04-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-804/2018 J. G. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos BK ( toliau – BK) 167 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų abiejų ieškovių atžvilgiu) bei išteisino ją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d., L. B. atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-10 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-626/2018, išnagrinėjęs J. G. ir L. B. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dalyje dėl kaltinamosios nuteisimo pagal BK 167 str. 1 d. ir J. G. išteisino pagal BK 167 str. 1 d. (dvi veikos, veiksmai prieš Z. B. ir E. D.), jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamoje nusižengimo požymių; nukentėjusiųjų Z. B. ir E. D. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtus; kitą pirmos instancijos nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-04-20 nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018-09-10 nuosprendyje nustatė, kad iš DVD-R diske, paimtame iš kaltinamosios, yra 7 141 nuotraukos, kuriose užfiksuotos ieškovės, esančios savo namų valdoje (fiksuojant nukentėjusiųjų asmeninio gyvenimo detales, kaip antai: nukentėjusiųjų vykdomus žemės ūkio darbus jų privačioje žemės valdoje, jų judėjimą, išėjimą ir įėjimą į namus, tarpusavio bendravimą bei bendravimą su kitais asmenimis, atliekamus namų remonto ir kitus darbus); nedidelė medžiagos (fotonuotraukų ir vaizdo medžiagos) dalis susijusi su nukentėjusiųjų asmeniniu gyvenimu, didžioji (virš 90 proc.) kaltinamosios fiksuotos medžiagos dalis yra susijusi su nukentėjusiųjų verslu, susijusiu su automobilių parkavimu savo privataus kiemo teritorijoje.
Ieškovės nurodė, jog atsakovė jų privatų gyvenimą filmuoja ir fotografuoja nuo 2008 m. Nors atsakovės atstovas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį ieškovių teiginį, tačiau teismui vertinant ieškinio pagrįstumo klausimą faktas, kada konkrečiai buvo atsakovės pradėtas ieškovių privataus gyvenimo stebėjimas, nėra svarbus.
Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Konvencijoje, tiek ir Chartijoje įtvirtinta asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas byloje Nr. 14/02, 2010 m. vasario 26 d. nutarimas byloje Nr. 19/2008-25/2009, 2011 m. birželio 21 d. nutarimas byloje Nr. 10/2009, 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas byloje Nr. KT18-N7/2014, byloje Nr. 47/2011).
CK 1.114 straipsnyje žmogaus privatus gyvenimas priskiriamas asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan.; 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovė, ginčydama ieškovių reikalavimus, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje teismas, ištyręs atsakovės veiksmus, nustatė, jog atsakovės veiksmais nėra užfiksuota jokios jautrios nukentėjusioms informacijos, o fiksuotos tik viešai matomos bendro pobūdžio aplinkybės, dėl ko ieškovėms nepateikus jokių papildomų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė rinko informaciją apie ieškovių privatų gyvenimą. Tokie atsakovės argimentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas 2018-09-10 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-626/2018, be kita ko, konstatavo, jog J. G. veiksmai sukūrė neigiamą mikroklimatą nukentėjusiosioms vykdant veiklą ir gyvenant privačiai. Apygardos teismo nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, jog dėl dažno nukentėjusiųjų vykdomos veiklos fiksavimo ir pačių nukentėjusiųjų filmavimo buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės vykdyti verslo veiklą savo kieme ir gyventi privačiai, be nepageidaujamo dėmesio. Šiuos veiksmus kaltinamoji įvykdė veikdama tyčia, iš esmės neturėdama jokio teisėto pagrindo. Kaltinamosios elgesys neatitinka socialinių ir kultūrinių reikalavimų, prieštarauja bendražmogiškoms vertybėms, tokioms, kaip gerbimas kitų asmenų teisių, susilaikymas nuo veiksmų, darančių kitam asmeniui ne tik fizinę žalą, bei ir psichinę. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas kaltinamąją J. G., konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad J. G. inkriminuota veika siekia būtent baudžiamajai atsakomybei keliamą pavojingumo reikalavimą, kuris būtų pagrindas jai taikyti baudžiamąją atsakomybę; teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju švelnesnė atsakomybės rūšis - civilinė atsakomybė, gali būti pakankama siekiant sulaikyti J. G. nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų ir poelgių.
Teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-20 nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo 2018-09-10 nuosprendyje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 3 p.) nagrinėjant šį ginčą.
Asmens privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi turėti teisėtą tikslą. Pripažinus, kad asmens privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, turi būti vertintinas asmens privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas. Atsakovė, nurodė, jog tiek ieškovių namų valdą, tiek ieškovių filmavimą/fotografavimą vykdė išprovokuota pačios ieškovės Z. B.. Nurodė, jog tarp šalių nuo seno susiklostę konfliktiški santykiai. Teigė, jog atsakovė savo interesus tam tikrose institucijose galinti apginti tik esant fiksuotai medžiagai. Be to, atsakovės teigimu, ji fiksuoja neteisėtą ieškovių vykdomą veiklą. Teismo nuomone, atsakovė, įtarusi galimą teisės pažeidimą, turėjo teisę ir galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne fiksuoti ieškoves nuolatiniu atviru filmavimu/fotografavimu, tokiu būdu sudarant ieškovėms jų nuolatinio stebėjimo pojūtį. Teismas laiko, jog atsakovės nurodytų tikslų (fiksuoti teisės pažeidimus ir t. t.) buvo galima pasiekti ir be ieškovių privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių. Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovių nuolatiniu stebėjimu ir jų privataus gyvenimo bei jų veiklos fiksavimu (filmavimu, fotografavimu), patyrė neigiamą poveikį jų sveikatai, todėl ieškovės turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, nustatydamas ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su ieškovių nurodytais argumentais, jog dėl atsakovės veiksmų jos patyrė nuolatinio stebėjimo pojūtį, kas neigiamai atsiliepė jų psichinės sveikatos būklei. Ieškovės nurodo, jog atsakovės veiksmai truko ilgą laiką, net 10 metų ir nors, kaip teisingai, nurodė atsakovės atstovas, byloje nėra jokių įrodymų dėl nurodyto laikotarpio, tačiau šalys patvirtino, jog konfliktiniai santykiai tarp jų yra jau ilgą laiką. Tas neabejotinai sukėlė ieškovėms neigiamus išgyvenimus, stresą, nervinę įtampą.
Sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine, dvasine bei socialine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, bei į tai, kad duomenų, jog ieškovės dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į medikus ar kad dėl atsakovės veiksmų buvo ženkliai sutrikdyta jų sveikata, byloje nėra, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatuoja, kad ieškovių prašoma priteisti po 2 000,00 Eur neturtinės žalos suma kiekvienai yra neproporcingai didelė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į suformuotą teismų praktiką nustato, kad ieškovėms yra padaryta po 500,00 Eur neturtinė žala kiekvienai, kuri priteistina ieškovėms iš atsakovės (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovė Z. B. byloje patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (120,00 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
Atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (400,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme bei 600,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Spręsdamas dėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose (toliau tekste - Rekomendacijos) dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, teismas atsižvelgia į sprendžiamų klausimų sudėtingumą, jų pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą. Įvertinus bylos sudėtingumą (byla yra nedidelės apimties, nėra sudėtinga, atsakovės atstovo surašytas atsiliepimas į ieškinį taip pat yra nedidelės apimties, jo parengimas nereikalavo specialių žinių, byloje nesprendžiami nauji teisės klausimai), ginčo pobūdį, taip pat tai, kad byloje įvyko vienas parengiamasis teismo posėdis ir byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko 1,5 val., atsakovė yra atstovaujama advokato padėjėjo, o už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 400,00 Eur (CPK 3 str. 8 d.). Teismo vertinimu, būtent tokia suma nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta, protingo dydžio ir atitinkančia advokato padėjėjos darbo sąnaudas, o viršijančios priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, teismo vertinimu, tai yra pernelyg didelis atsakovės išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 25 procentus ieškovių reikalavimų, iš atsakovės ieškovei Z. B. priteistinos 55,00 Eur (220,00 x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidos; taip pat, atmetus 75 procentus ieškovių reikalavimų, iš ieškovių atsakovei lygiomis dalimis priteistinos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 150,00 Eur (400,00 x 75 proc. : 2). Padarius iš atsakovės ieškovei Z. B. priteistinų 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovės Z. B. atsakovei priteistinų 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės Z. B. priteistinos 95,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Byloje susidarė 17,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo|“ Nr. 1R-19/1k-2, patenkinus 25 procentus ieškovių reikalavimų bei atmetus 75 procentus jų reikalavimų, 4,29 Eur (17,16 x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, o iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama po 6,44 Eur (17,16 x 75 proc. : 2) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 80, 88, 93, 96, 176-178, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Z. B. iš atsakovės J. G. 500,00 Eur neturtinę žalą.
Priteisti ieškovei E. D. iš atsakovės J. G. 500,00 Eur neturtinę žalą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei J. G. iš ieškovės Z. B. 95,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei J. G. iš ieškovės E. D. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.