- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-2188/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00261-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas kreditoriaus akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klegeta“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-868-194/2013.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „Klegeta“ iškelta bankroto byla. 2013 m. gegužės 3 d. vykęs BUAB „Klegeta“ kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą: „Patvirtinti bankrutuojančioje UAB „Klegeta“ administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto laikotarpiui iki įmonės išregistravimo 50 000 Lt, tame tarpe ir atlygis administratoriui bei plius mokėtini mokesčiai“.
Šalies argumentai
BUAB „Klegeta“ kreditorius AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – „nuo BUAB „Klegeta“ nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki BUAB „Klegeta“ išregistravimo iš JAR – 30 000 Lt plius mokėtini mokesčiai, įskaitant administratoriaus atlyginimą“. Kreditoriaus nuomone, skundžiamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta ir prieštaraujanti protingumo ir sąžiningumo principams. Administratorius neįrodė, kodėl būtent tokio dydžio administravimo išlaidos yra būtinos. Turto saugojimui ir sandėliavimui išlaidos nereikalingos, nes įmonėje rasto kilnojamo turtė vertė yra itin maža. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė buvo nedidelė, nereikalinga administratoriaus sudaryta specialistų grupė iš administratoriaus padėjėjo, teisininko, buhalterės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė AB „Šiaulių bankas“ skundo netenkinti, palikti galioti bankrutuojančios UAB „Klegeta“ kreditorių 2013 m. gegužės 3 d. susirinkimo nutarimą 6 darbotvarkės klausimu.
Teismas nurodė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, už kurį balsavo 60,39 proc. kreditorių, procedūriniu požiūriu yra teisėtas ir LR ĮBĮ nuostatoms neprieštarauja. Teismas sprendė, jog ginčijamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 50 000 Lt, įskaitant ir atlyginimą administratoriui, nėra neprotingai didelė, atsižvelgiant į įmonės turimą ir administruojamą turtą bei jo vertę. Be to, administratoriumi yra paskirtas juridinis asmuo, kurio buveinė yra Vilniuje, o tai didina administravimo kaštus dėl važinėjimo ir kitų administravimo išlaidų. Dėl išlaidų specialistams, sudarantiems administratoriaus suformuotą grupę, teismas nurodė, jog tai yra įprasta bankroto administratoriaus, kaip juridinio asmens vykdomo administravimo komanda ir būtinybė, todėl negali būti laikoma, kad tai pertekliniai administravimo kaštai. ĮBĮ įstatymo nustatyta įmonių bankroto administravimo trukmė - 24 mėnesių laikotarpiui, taigi, patvirtintą 50 000 Lt sąmatą išskirsčius į įstatymo nustatytą administravimo laikotarpį, 1 mėnesio sąnaudos administravimui gaunasi 2 083 Lt ir jos nėra neprotingai didelės. Dėl kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ argumento, jog BUAB „Klegeta“ turtas menkavertis, todėl jo saugojimo - sandėliavimo kaštai nereikalingi, teismas nurodė, jog įmonei priklausanti degalinė su nuomojamu žemės sklypu yra pardavinėjama, todėl ten esančios prekės privalo būti išvežtos ir parduodamos atskirai, taigi, jų apskaita, sandėliavimas, sauga yra būtinos administravimo sąnaudos. Be to, teismas nurodė, kad administratorius pateikė kreditoriams ataskaitą apie galimai prieštaringus įmonės sandorius ir, esant kreditorių pritarimui, kels bylas teisme dėl tokių sandorių nuginčijimo, o tam reikalingas komandinis darbas ir teisininkų paslaugos. Teismo nuomone, kreditorius AB „Šiaulių bankas“ nepagrindė, kas, jo manymu, sudaro pakankamus ir protingus šio kreditoriaus siūlomus 30 000 Lt dydžio administravimo kaštus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu kreditorius AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti BUAB „Klegeta“ 2013-05-03 kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą - nuo BUAB „Klegeta“ nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki BUAB „Klegeta“ išregistravimo iš JAR – 30 000 Lt plius mokėtini mokesčiai, įskaitant administratoriaus atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais;
Nepagrįstas teismo argumentas, kad AB „Šiaulių bankas“, siūlydamas administratoriaus atlyginimą, nepateikė įrodymų, kas sudaro siūlomą sumą. Šiuo atveju ne kreditorius, o administratorius privalo pagrįsti administravimo išlaidų būtinumą, ko nagrinėjamu atveju administratorius nepadarė. Nepagrįstas teismo argumentas, kad bankrutuojanti įmonė turi didelį kiekį turto, kurį reikia atskirai (ne BUAB „Klegeta“ patalpose) sandėliuoti.BUAB „Klegeta“ skolinių įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ įvykdymui užtikrinti yra įkeistas turtas, dėl kurio pirkimo gautas tik vienas komercinis pasiūlymas, kuriame siūloma turtą pirkti už 80 000 Lt. AB „Šiaulių bankas“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas – 113 180,03 Lt. Taigi, palikus 50 000 Lt administravimo išlaidų sumą ir realizavus įkeistą turtą už 80 000 Lt, AB „Šiaulių bankas“ kreditorinis reikalavimas geriausiu atveju būtų patenkinamas tik 30 000 Lt suma.
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė prisidėjimą prie kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Kreditorius Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo palaikantis apelianto išdėstytus motyvus ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsakovas BUAB „Klegeta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Bankroto administratorius kreditorių susirinkimui bei teismui pateikė detalią informaciją apie reikiamą lėšų sumą bankroto procedūrų vykdymui, detaliai atskleisdamas visas svarbias administravimo išlaidų sąmatos nustatymui aplinkybes. Atsižvelgiant į didelę darbų apimtį bei faktą, kad bankrutuojanti įmonė yra kitame mieste, kreditorių susirinkimo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata yra teisinga bei protinga, užtikrinanti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių pusiausvyrą. Atmestini apelianto argumentai, susiję su turto saugojimo ir sandėliavimo išlaidomis. Administratorius dėl turto saugojimo yra sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis ir visi kreditoriai turi teisę susipažinti su šiomis sutartimis. Kadangi BUAB „Klegeta“ patalpos yra pardavinėjamos, jos turi būti atlaisvintos nuo bet kokio turto, taigi, turto sandėliavimui reikalingos kitos patalpos.Apelianto argumentas, kad įkeistą turtą planuojama parduoti už 80 000 Lt, prieštarauja faktinei situacijai, nes turto nepardavus pirmosiose ir antrosiose varžytynėse, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl tolimesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo ir teikiama pardavimo kaina bus žymiai didesnė už 80 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje keliamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo klausimas.
Nustatyta, kad pirmojo UAB „Klegeta“ kreditorių susirinkimo metu 6 – uoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino UAB „Klegeta“ administravimo išlaidų sąmatą – nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro 50 000 Lt be mokesčių, įskaitant į šią sumą administratoriaus atlyginimą, ir atskirai nustatant sėkmės mokestį – 20 procentų neįskaitant mokesčių nuo nuginčytų įmonės sandorių, neteisėtai perleisto įmonės turto sugrąžinimo, nuo gautos žalos atlyginimo ir išieškotų sumų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokia administravimo išlaidų forma, kai nėra individualizuojamos atskiros išlaidų sumos, yra tinkama, o BUAB „Klegeta“ patvirtina administravimo išlaidų sąmata nėra neprotingai didelė ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams. Su tokia teismo pozicija nesutinka BUAB „Klegeta“ kreditoriai AB „Šiaulių bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius.
Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreditorių susirinkimo nutarimai, jeigu nėra konstatuojama procedūrinių jų priėmimo pažeidimų, teismo gali būti panaikinami tokiu atveju, jeigu konstatuojamas jų prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui arba teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Nagrinėjamu atveju procedūrinių ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pažeidimų nėra konstatuota, tokiais pažeidimais nėra grindžiamas ir kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ skundas bei jo apeliacinis skundas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) normoms, reglamentuojančioms administravimo išlaidų turinį, o taip pat pažeidžia kreditorių interesus, nes iš esmės paneigia kreditorių galimybę kontroliuoti tam tikros administravimo išlaidų dalies pagrįstumą.
Administravimo išlaidos skirstomos į administratoriaus atlyginimą ir į išlaidas, skirtas apmokėti administratoriaus patiriamoms išlaidoms, vykdant bankroto procedūras. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas išlaidų, skirtų apmokėti administratoriaus patiriamoms išlaidoms, vykdant bankroto procedūras ir administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimus (ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktai, 36 straipsnio 2 dalis), yra varžomas ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų administravimo išlaidų nustatymo kriterijų. Esant ginčui dėl kreditorių susirinkimo nustatytų administravimo išlaidų dydžio bei struktūros, teismas turi atlikti kreditorių susirinkimo nutarimo nustatytos administravimo išlaidų sąmatos bei administratoriaus atlyginimo teisingumo, jų atitikties darbo apimčiai ir kitiems kriterijams kontrolę (ĮBĮ 36 straipsnio 3, 5 dalys). ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų pažeidimas yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir grąžinti ginčo klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Minėtos kontrolės atlikimas yra galimas tik tais atvejais, kai iš skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo galima nustatyti atskirų administravimo išlaidų dydį, tai yra identifikuoti, kokios sumos skirtos apmokėti administravimo išlaidoms, patiriamoms vykdant bankroto procedūras, ir kokia suma paskirta administratoriaus atlyginimui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras v. BUAB „Arkija“, bylos Nr. 2-2539/2011). Administravimo išlaidų tvirtinimo atskirumo kriterijaus nesilaikymas ne tik pažeidžia ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytą pavedimo sutarties, sudaromos su administratoriumi, turiniui keliamą reikalavimą – sutartyje apibrėžti administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarką bei įvardinti konkretų jų dydį, bet taip pat objektyviai užkerta galimybę kreditorių susirinkimui įvertinti jų panaudojimo realumą bei tikslingumą, sąsajumą su vykdytomis bankroto procedūromis, sudaro prielaidas neefektyviam ir neekonomiškam bankrutavusios įmonės lėšų panaudojimui bei padidina ginčų dėl šių klausimų ateityje kilimo riziką. Tuo būdu paneigiama kreditorių susirinkimo galimybė kontroliuoti, ar tam tikros išlaidos, administruojant įmonę, buvo realiai patirtos, ar jos buvo būtinos, ar jų panaudojimas atitinka racionalumo kriterijų.
Nagrinėjamos bylos atveju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų suma 50 000 Lt visam bankroto bylos laikotarpiui, neišskiriant, kokia šių lėšų dalis mokėtina kaip atlyginimas administratoriui, veikiančiam pavedimo sutarties pagrindu, o kokia- realioms administravimo išlaidoms apmokėti. Nors tam tikrus kriterijus, išlaidų pagrįstumą administratorius nurodė atsiliepime į kreditoriaus skundą, dar detaliau atitinkamų išlaidų pagrindimą nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą, šie procesiniai dokumentai, juose dėstomi argumentai nekeičia situacijos ta prasme, kad administravimo išlaidų sąmata yra patvirtinta bendrai nustatant administravimo išlaidų dydį kaip atlyginimą administratoriui, nors iš aptartų procesinių dokumentų turinio tampa akivaizdu, jog į šią sumą patenka ir faktinės išlaidos, susijusios su įmonės turto apsauga, jo realizavimu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju negalima objektyviai nustatyti, koks tiksliai buvo nustatytas administratoriaus atlyginimas (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis) ir kokia suma skirta bankroto procedūrų vykdymo išlaidoms apmokėti, tokiu nutarimu yra paneigiama ĮBĮ numatyta kreditorių galimybė įgyvendinti šių išlaidų kontrolės funkciją (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), o tuo pačiu - pirmosios instancijos teismas negalėjo atlikti kreditorių susirinkimo nustatytų administravimo išlaidų atitikties ĮBĮ įtvirtintiems kriterijams vertinimo. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nesant aiškios administravimo išlaidų struktūros, negalima įvertinti kreditorių skundų pagrįstumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, ir sąmatos tvirtinimo klausimą BUAB „Klegeta“ kreditorių susirinkimui perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klegeta“ 2013 m. gegužės 3 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.