Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Arkija“ bankroto byloje pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro skundą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas kilo dėl kai kurių bankrutuojančios įmonės pirmojo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo.

2010 m. spalio 1 d. teismo nutartimi UAB „Arkija“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 12 d. Pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2011 m. balandžio 1 d. Susirinkimo darbotvarkėje, be kita ko, buvo numatyta spręsti klausimus dėl administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. patvirtinimo (3 p.) ir dėl administravimo išlaidų sąmatos nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo patvirtinimo (5 p.). Kreditorių susirinkimas, spręsdamas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, nutarė laikyti ataskaitą išklausyta. Pareiškėjo teigimu, vienintelis argumentas, kodėl nebuvo patvirtina ataskaita, buvo tas, kad iki susirinkimo nebuvo atliktas visiškas įmonės sandorių, sudarytų per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, patikrinimas. Nebuvo pareikšta jokių pastabų dėl ataskaitoje nurodytų patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo ar protingumo. Pareiškėjo nuomone, ataskaita nepatvirtinta nepagrįstai, nes terminas patikrinti visus įmonės sandorius buvo objektyviai per trumpas. Sprendimas nepatvirtinti ataskaitos palieka neapibrėžtumą iki tol atliktų administravimo paslaugų, įskaitant administratoriaus atlyginimą, pagrįstumo bei teisėtumo aspektu. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nutarė patvirtinti 20 000 Lt bendrą sąmatą (įskaitant privalomuosius mokėjimus) nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo. Tuo tarpu administratorius buvo siūlęs nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo nustatyti 5 000 Lt (plius PVM) dydžio mėnesinį atlyginimą, 2 500 Lt dydžio mėnesines kitas išlaidas, o archyvo sutvarkymo išlaidas tvirtinti atskiru kreditorių susirinkimo nutarimu. Pareiškėjo nuomone, kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, numatyta tiek už praeitį, tiek už ateitį, atsižvelgiant į administratoriui pavestus veiksmus, yra per maža ir akivaizdžiai pažeidžia administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, į sąmatą buvo įtraukti privalomieji mokėjimai, nors pagal įstatymą prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės ūkine komercine veikla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 36 str. 3 d.). Pareiškėjo nuomone, dėl išdėstytų argumentų skundžiami pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, o jais išspręsti klausimai perduoti susirinkimui svarstyti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo (3 p.) ir perdavė šį klausimą nagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais dėl ataskaitos nepatvirtinimo nepagrįstumo ir sprendė, kad toks nutarimas palieka neapibrėžtumą iki tol atliktų administravimo paslaugų, įskaitant administratoriaus atlyginimą, pagrįstumo bei teisėtumo aspektu. Dėl šios priežasties ši skundo dalis buvo tenkinta.

Teismas, spręsdamas apie nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagrįstumą ir teisėtumą, nurodė, kad administravimo išlaidų būtinumą ir jų dydį turi pagrįsti administratorius. Teismo nuomone, kreditorių susirinkimas įvertino aptariam išlaidų dydžiui svarbius kriterijus: įmonei priklauso tik vienas nekilnojamojo turto kompleksas, jis nesaugomas, įmonė nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, nėra duomenų apie įmonei ar įmonės vardu pareikštus ieškinius, bankroto byla nėra sudėtinga (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Teismas nurodė, kad įmonė yra sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią paslaugas teikiančiai bendrovei mokamas 700 Lt (plius PVM) mėnesinis mokestis. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių bankroto administratoriaus išlaidas ir pagrindą administratoriui reikalauti 5 000 Lt per mėnesį bei 2 500 Lt kitų išlaidų, pateikta nebuvo. Remdamasis išdėstytu, šią skundo dalį teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmesta dalis skundo reikalavimų, ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, kad skųstu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra per maža sklandžiam ir sėkmingam bankroto procesui vykdyti. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino 7 220 Lt dydžio per mėnesį įmonės administravimo išlaidų sumą, kol pirmajame kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko tik 2011 m. balandžio 1 d. Per nurodytą laikotarpį patirtų administravimo išlaidų suma sudarė 12 604 Lt. Tokiu būdu įmonės administravimui ateityje pagal skundžiamą kreditorių nutarimą galės būti panaudota tik 7 396 Lt suma, kuri yra akivaizdžiai per maža.

2. Teismas neįvertino, kad, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, skundžiame kreditorių nutarime administravimo išlaidų sąmatoje nebuvo išskirtas konkretus administratoriui mokėtinas atlyginimas (ĮBĮ 36 str. 4, 5 d.). Priimtas kreditorių nutarimas sąlygoja neaiškumą dėl gautino atlyginimo, nes pastarasis mažėja augant kitoms administravimo išlaidos.

Atsakovas BUAB „Arkija“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo AB SEB bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo ir atitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 str. 3 d.).

Administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžio kriterijai įtvirtinti ĮBĮ 36 straipsnio 5 d. Atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, bet kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Pažymėtina, kad atlyginimą už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos nustato ne teismas, tvirtindamas lėšų sumą, kurią nurodytu laikotarpiu turi teisę naudoti administratorius administravimo išlaidoms apmokėti, o pirmasis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p., 36 str. 4 d.).

Įstatyme nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas kitų nurodytų administravimo išlaidų dydis. Tačiau tiek tais atvejais, kai šių administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos.

Nagrinėjamu atveju iš esmės nesutariama, ar pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta ir leidžia užtikrinti sklandžią ir sėkmingą bankroto procedūrą eigą. Kreditoriai laiko, kad patvirtintas išlaidų dydis yra pakankamas, tuo tarpu bankroto administratorius su tuo nesutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, tiksliai ir iki galo įvertinti, ar šioje situacijoje administravimo išlaidų sąmata gali būti laikoma pagrįsta, yra sunku, nes pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino tik bendrą išlaidų sumą, kurioje nėra atskirai išskirtas atlyginimas administratoriui ir kitos administravimo išlaidos bei pastarųjų struktūra. Tai, kad administravimo išlaidų išskaidymas bent į dvi dalis – atlyginimą administratoriui ir kitas administravimo išlaidas – turėtų egzistuoti, visų pirma, kolegijos manymu, patvirtina ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad administratoriui mokamo atlyginimo suma nustatoma su administratoriumi sudaromoje pavedimo sutartyje. Antra, nesant tokio išskyrimo, atsiranda neaiškumas dėl jų apmokėjimo, nes administratoriui mokėtino atlyginimo dydis tampa priklausomas nuo patiriamų kitų administravimo išlaidų – jis proporcingai kinta keičiantis kitų išlaidų dydžiui. Vienu atveju atlyginimas gali būti per didelis, kitu atveju – per mažas. Toks neaiškumas ateityje gali peraugti į į naujus ginčus su kreditoriais, kas lemtų ir bankroto procedūrų vykdymo užtęsimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama bankroto byla nėra sudėtinga ir jai nėra reikalingos ypatingos administratoriaus pastangos ar didelės kitos administravimo išlaidos. Tačiau nesant aiškios administravimo išlaidų struktūros, negalima vienareikšmiškai įvertinti patvirtintos sąmatos pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, ir tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 330, 338 str.). Kadangi kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų dydį, taigi ir nustatyti jų struktūrą, priklauso kreditorių susirinkimui, skundžiamas nutarimas naikintinas ir aptariamas klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arkija“ 2011 m. balandžio 1 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.