- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-758-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03507-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. D., F. P., E. G., V. Š., I. Š., P. K., M. Z., S. V.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant ieškovei V. D., ieškovo F. P. atstovei V. D., viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G., V. Š., I. Š., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. apeliacinį skundą pagal ieškovų E. G., V. Š., I. Š., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įpareigojimo pastatyti sandėliukus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai E. G., V. Š., I. Š., P. K., M. Z., S. V., F. P. ir V. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ įvykdyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) – parinkti vietą gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti.
Nurodė, kad visi ieškovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Namas pastatytas 1940 m., jame esantys butai yra šildomi kietuoju kuru. Šalia namo anksčiau buvo sandėliai, kurie buvo namo priklausiniai, skirti laikyti gyventojų malkoms ir anglims, tačiau apie 1989 m. vykdant objekto „Gatvių produktų sandėlio su specialaus autotransporto garažais“ statybą jie buvo nugriauti. 1989-06-19 Vilniaus apygardos vandentiekio skyriaus viršininkas raštu nurodė, kad namui (duomenys neskelbtini), priklausantys sandėliai yra perkeliami į naują objektą, t.y. dabartinį pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavedė naujame objekte išdalinti sandėlius namo gyventojams, atsižvelgiant į name gyvenančių šeimų sudėtį, šildomų krosnių skaičių pagal pridedamą planą. Nuo 1989 m., kai gyventojams buvo suteikti sandėliukai, jie netrukdomai jais naudojasi beveik 25 metus, laiko sandėliukuose kietąjį kurą, kuriuo šildo savo būstus. 1989 m. namo (duomenys neskelbtini), gyventojams priskirtų sandėlių vieta 2005-01-27 namo gyventojams su AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialu „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ sudarius neterminuotas negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis nesikeitė. 2013 m. gruodį ieškovai gavo atsakovo raštus, kad atsakovas nuo 2013-12-31 vienašališkai nutraukia panaudos sutartis ir siūlo gyventojams nuomotis patalpas, o neišreiškus noro nuomotis – perduoti patalpas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Susirašinėjimo su atsakovu metu ieškovai sužinojo, kad 1984-04-27 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuometinei Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardai (šiuo metu atsakovas) buvo suteiktas 0,1 ha sklypas (duomenys neskelbtini), skirtas paruoštos medžio gaminių produkcijos sandėliui statyti, pusrūsyje įrengiant garažą specializuotam autotransportui saugoti. Šiuo sprendimu Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas leido atsakovui nugriauti medinius gyventojų sandėliukus bei įpareigojo atsakovą, projektuojant sandėlį, parinkti vietą gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Kadangi šiuo metu atsakovas riboja ieškovų teisę naudotis pastate (duomenys neskelbtini), esančiais sandėliukais, ieškovai mano, kad 1984-04-27 Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįgyvendintas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu teigia, kad jų pastatytas statinys užregistruotas ne kaip sandėlis, o kaip garažas ir jame negalima laikyti degių medžiagų. Tačiau kol nekilo dabartinė situacija, ieškovai buvo įsitikinę, kad jiems suteikti sandėliukai ir toliau skirti kurui laikyti.
Atsakovas „AB Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors ieškovai teigia, kad name, kuriame yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai, yra įrengtas krosninis šildymas ir kad butai yra šildomi kietuoju kuru, tačiau iš ieškovo teikiamų dokumentų taip pat matyti, kad ieškovui F. P. nuosavybės teise priklausančiame bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas neginčija fakto, kad šiuo metu stovinčio pastato – garažo (duomenys neskelbtini), vietoje anksčiau stovėjo mediniai sandėliukai, tačiau nesutinka, kad jie buvo gyventojų, jiems priklausė nuosavybės teise ar buvo valdomi kitokiu teisėtu būdu, buvo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Atkreipia dėmesį, kad dauguma ieškovų nėra pirminiai butų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijėjai, dauguma jų nuosavybės teises į butus įgijo sandorių pagrindu, kuriuose turėjo būti tiksliai apibrėžtas sandorio objektas. Pasak atsakovo, ieškovų nurodomas 1984-04-27 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kiek tai susiję su ieškovų nurodomu 1.2.1 p., yra įvykdytas, nes ieškovai net neginčija fakto, kad vietoje medinių sandėliukų atsakovas pastatė garažą (duomenys neskelbtini), kuriame namo (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo leista neatlygintinai naudotis įrengtais sandėliais.
Paaiškindamas atsakovo siūlymus sudaryti nuomos sutartis, atsakovas nurodo, kad nuo 1984 m., kai buvo priimtas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas, keitėsi ne tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisinis statusas, bet pasikeitė ir valstybės santvarka, buvo sukurta nauja savita teisinė bazė. 1994-06-06 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ leido teisiškai įregistruoti pastatą (duomenys neskelbtini). Šis pastatas buvo registruotas kaip garažas, nes tokia buvo pagrindinė jo paskirtis, kuri buvo nurodyta ir 1984-04-27 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai įforminti teisinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovo ir namo (duomenys neskelbtini), gyventojų, gyventojams buvo pasiūlyta sudaryti su atsakovu negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis. Tokios sutartys buvo galimos, nes tuo metu atsakovas buvo šių patalpų savininkas. 2008-08-25 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-306 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto registre registruotinų viešosios geležinkelių infrastruktūros statinių, patikėjimo teise valdomų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos AB „Lietuvos geležinkeliai“, sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir pastatas (duomenys neskelbtini). Šis patikėjimo teise atsakovui perduotas turtas yra valdomas, naudojamas ir disponuojamas laikantis Viešosios geležinkelių infrastruktūros turto perdavimo patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutarties Nr. 5-40/SK-354 nuostatų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kuriuose imperatyviai uždrausta juridiniams asmenims, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, suteikti šį turtą panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo ieškovams panaudos teise suteikti naudotis sandėliukais, esančiais pastate (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį atsakovas gali jį tik nuomoti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ką atsakovas ir pasiūlė ieškovams, nurodydamas teisės aktuose įtvirtintą mažiausią nuomos kainą – 1,78 Lt/m².
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007-12-12 sudarytos turto patikėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis šis pastatas yra 1989 m. statybos, jo paskirtis – garažų, paskutiniai šio pastato kadastriniai matavimai yra atlikti 1997-04-08. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šis pastatas buvo pastatytas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus 1984-04-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir dalinio sklypų paėmimo iš individualių valdų“, kuriuo Vykdomasis komitetas nutarė skirti Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygardai papildomą apie 0,1 ha sklypą (duomenys neskelbtini), paruoštos medžio gaminių produkcijos sandėliui statyti, pusrūsyje įrengiant garažą specializuotam autotransportui saugoti. Šiuo spendimu vykdomasis komitetas taip pat nutarė leisti Vilniaus apygardai nugriauti medinius gyventojų sandėliukus, įpareigojant projektuojant sandėlį parinkti vietą gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Ginčo tarp šalių, kad šiame Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime buvo kalbama apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų iki tol naudotus sandėliukus su malkomis, tarp šalių nekilo, tą aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 35-36, 84-95).
Tarp šalių kilo ginčas, ar Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda įvykdė Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto įpareigojimą parinkti vietą gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti. Nors ieškovai byloje teigė, kad šio įpareigojimo minėta Vilniaus apygarda neįvykdė, tokio teiginio jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Priešingai, ne tik atsakovo nurodomos aplinkybės, pateikiami įrodymai, bet ir pačių ieškovų ieškinyje dėstomos aplinkybės paneigia pastarąjį ieškovų teiginį. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad remiantis Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas darbo projektas „Vilniaus geležinkelio stotis. (duomenys neskelbtini). Gatavos produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui“, kuriame buvo numatyta, kad būtent šio statomo gatavo produkcijos sandėlio su garažais specialiam transportui pirmame aukšte yra suplanuoti 12-os dalių sandėliai kurui laikyti, kurie yra skirti gretimo namo gyventojams, atsižvelgiant į tai, kad esantys namo (duomenys neskelbtini), sandėliai su malkomis yra griaunami (b.l. 84-95). Kad šis darbo projektas buvo įgyvendintas, 1989 m. pastačius pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liudija ne tik nekilnojamojo turto registro duomenys, bet ir ieškovų pateiktas Pabaltijo geležinkelio Vilniaus skyriaus Vandentiekio ir santechninių įrenginių skyriaus viršininko surašytas 1989-06-19 raštas. Jame nurodyta, kad statant objektą „(duomenys neskelbtini). Gatavos produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui“ dalis sandėlių, priklausančių (duomenys neskelbtini) namo gyventojams buvo išmontuoti ir perkelti į laikiną statinį, tačiau 1989 m. birželio mėnesį baigus statyti nurodytą objektą visi gyventojų sandėliukai bus perkleti į pastatyto pastato pirmą aukštą (b.l. 35-36). Kad tokie sandėliukai buvo perkelti, liudija ne tik šalių paaiškinimai, bet ir pateiktos negyvenamųjų patalpų panaudos sutartys, iš kurių matyti, kad būtent naujai pastatytame pastate (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo suteikti sandėliai malkoms laikyti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo parinkti vietą namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti buvo neįvykdytas.
Teismas sprendė, jog ieškovai byloje nepagrindė, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo dalis, numačiusi leidimą nugriauti namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sandėliukus, vietoj jų pastatant naujus, kokiu nors būdu įtakojo ar pažeidė ieškovų šioje byloje teises ir pareigas (CPK 5 str.). Byloje nustatyta, kad beveik visi ieškovai, išskyrus M. Z., kuri pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisę į butą įgijo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą 1993-10-21, teisę į gyvenamąsias patalpas name (duomenys neskelbtini), įgijo 2008-2013 m. Duomenų, kad šie ieškovai buvo namo (duomenys neskelbtini), gyventojais Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui 1984-04-27 priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai į bylą nepateikė. Todėl teigti, kad remiantis Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-04-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) tuometinė Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda nugriovė būtent ieškovų naudotus sandėliukus, stovėjusius vietoje pastato (duomenys neskelbtini), tačiau vietoj jų nieko ieškovams nepastatė, nėra pagrindo. Priešingai, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad net patys ieškovai savo teisių pažeidimą sieja ne su 1984-07-27 Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu, o su atsakovo veiksmais 2013 m., kuomet AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013-12-05 raštu informavo ieškovus, kad nuo 2013-12-31 panaudos sutartys yra nutraukiamos, nes pastatas (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, valdoma atsakovo patikėjimo teise, todėl atsakovas patalpas šiame pastate gali tik nuomoti (b.l. 40, 41-45). Tačiau pasisakyti dėl šių atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo teismas nemato pagrindo, nes šioje byloje ieškovų pasirinkimu pareikštam reikalavimui teisingai išnagrinėti nurodytos aplinkybės jokios reikšmės neturi, o išeiti už pareikšto ieškinio ribų teismas neturi pagrindo – byla yra civilinio pobūdžio, kurioje bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pačios šalys. Teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti reikšmingos ieškovams ginant jų galimai pažeistas teises kitais įstatyme įtvirtintais būdais, pavyzdžiui, prašant pripažinti panaudos sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.
Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišreikalavo iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tokiam sprendimui priimti bei pažeidė materialinės teisės normas.
Apeliantų nuomone, 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo parinkti vietą namo gyventojų sandėliukams pastatyti nebuvo įvykdytas.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė 1985 m. Darbo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame buvo aprašytas projektuojamo objekto gatavos produkcijos sandėlio su garažais, skirtais specialiajam transportui laikyti ((duomenys neskelbtini)). Aiškiai nurodyta, kad statomas sandėlis, skirtas gatavai produkcijai laikyti ir garažas, skirtas specialiajam transportui laikyti.
2014 m. balandžio 27 d. Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) numatė statomo objekto paskirtį – medžio gaminių produkcijos sandėlis su pusrūsyje įrengtu garažu specializuotam transportui saugoti. Visame 1984 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) kalbama apie leidimo išdavimą bei sąlygas projektuojant sandėlį, o ne garažą.
Nekilnojamojo turto registre nėra registruoto jokio pastato, kurio paskirtis būtų sandėlis, pagalbinės patalpos ir pan. (duomenys neskelbtini). Adresu yra registruotas pastatas – garažas, kurio pagrindinė paskirtis – garažų. Ši faktinė aplinkybė yra teisėtas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas neįvykdė 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) arba jį įvykdė netinkama ir /ar nepilna apimtimi, nes sprendimas buvo įgyvendintas tik iš dalies – pastatytas pastatas – garažas, specialiajam transportui laikyti, o ta sprendimo dalis, kuri apima sandėlio, skirto gatavos produkcijos laikymui, įskaitant projekte numatytus sandėlius, skirtus (duomenys neskelbtini) gyventojams kuro laikymui, taip ir liko neįgyvendinta.
Teisės normos, galiojusios buvusių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų butų privatizavimo metu, galiojusios jam įsigyjant pirmąjį butą, nustatė, kad daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi (priklausinį), ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita (1964 m. galiojusio CK 153 straipsnio redakcija). Tačiau šios patalpos, kaip sandėliavimo patalpos ir buto priklausinys nebuvo privatizuotos, nes tokių sandėliavimo patalpų niekada nebuvo, o buvo tik garažas.
Teismas turėjo įvertinti, kaip buvo suformuotas 1989 metais baigtas statyti objektas (duomenys neskelbtini), kur būtent stovėjo nugriauti gyventojų sandėliukai, kokios faktinės aplinkybės įtakojo pastato paskirties registravimą garažu, kodėl registracija atlikta tik 1994 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bet ne 1985 m. darbo projektu ar statybos užbaigimo dokumentu 1989 metais ar buvo išsiųsti visi reikiami pranešimai tarnyboms apie gyventojams pastatytus sandėliukus, dėl ko būtų šie sandėliukai laiku privatizuoti, kokios konkrečios butų privatizavimo sutartys buvo sudarytos. Faktinių duomenų apie tai nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. lapkričio 5 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau pabrėžtina, kad apeliantų apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės vertinami kaip prielaidos , neparemtos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais.
Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta pagrindinė paskirtis – garažų, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai ir atsižvelgiant į galiojančių aktų reikalavimus Kadastro tvarkytojas (VĮ Registrų centras) joje įrašo vieną pagrindinę pastato paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad pastate negali būti ir kitų patalpų, skirtų sandėliavimui, į ką atsižvelgė apeliantai. Klaidingas apeliantų teiginys, kad neva jeigu 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įvykdytas, tai ginčo objekto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše būtų nurodyta pastato paskirtis Sandėlis – garažas, tačiau nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodoma pagrindinė objekto paskirtis, kurių negali būti kelios, todėl apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad projektuojant gatavos produkcijos sandėlį su garažais autotransportui būtina parinkti vietą sandėliukams ir juos pastatyti. Pažymėtina, kad nėra įpareigojimo sandėliukus pastatyti atskirame nuo gatavos produkcijos sandėlio su garažais autotransportui pastate. Apeliantų teigimu atsakovas nepateikė įrodymų, kad 1989m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos vandentiekio skyriaus viršininko raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo apteiktas būsto ūkio gamybos valdybos namų Nr. (duomenys neskelbtini) viršininkui, kas, apeliantų manymu, reiškia, kad galėjo būti priimti kiti sprendimai, panaikinantys 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimą. Prieš pradedant rengti gatavos produkcijos sandėlio su garažais autotransportui projektą buvo surinkti visi reikalingi leidimai ir suderinimai šiam projektui įvykdyti ir projektas buvo rengiamas surinktų dokumentų pagrindu. Tuo tikslu Vilniaus geležinkelio apygarda pateikė tarybų rajono Vilniaus miesto būsto valdybos viršininkui raštą, kuriame prašė suderinti, kad gyventojų sandėliukai bus perkeliami į projektuojamo gatavos produkcijos sandėlio su garažais autotransportui patalpas. Šis dokumentas buvo suderintas (priedas nr.1), todėl projektuojant gatavos produkcijos sandėlį su garažais autotransportui buvo numatyta vieta sandėliukams.
Tuo metu egzistuojanti Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda, vadovaudamasi 1984 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatydama gatavos produkcijos sandėlį su garažais autotransportui adresu (duomenys neskelbtini), įrengė jame sandėlius, kuriais namo (duomenys neskelbtini) gyventojams buvo leista naudotis ir apeliantai šio fakto ieškinyje bei apeliaciniame skunde neginčija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinis teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškinį pareiškė CK 4.98 straipsnio pagrindu, t.y. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Byloje kilęs ginčas, ar Pabaltijo Spalio revoliucijos ordino geležinkelio Vilniaus apygarda įvykdė Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto įpareigojimą parinkti vietą gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo parinkti vietą namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sandėliukams ir juos pastatyti yra įvykdytas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs rašytinę bylos medžiagą. Teismas nustatė, kad vykdant Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas darbo projektas „Vilniaus Geležinkelio stotis. (duomenys neskelbtini) produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui. Projekte numatyta statomo gatavos produkcijos sandėlio su garažais specialiam transportui pirmame aukšte yra suplanuoti 12-os dalių sandėliai kurui laikyti, kurie yra skirti namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams (b.l.93, 94). Pabaltijo geležinkelio Vilniaus skyriaus Vandentiekio ir santechninių įrenginių skyriaus 1989 m. birželio 19 d. rašte nurodyta, kad statant objektą „(duomenys neskelbtini) produkcijos sandėlis su garažais specialiam transportui“ dalis sandėlių, priklausančių (duomenys neskelbtini) namo gyventojams buvo išmontuoti ir perkelti į laikiną statinį, tačiau 1989 m. birželio mėnesį baigus statyti nurodytą objektą visi gyventojų sandėliukai bus perkelti į pastatyto pastato pirmą aukštą (b. l.36). Ieškovams sandėliukai perduoti naudotis Negyvenamųjų namų panaudos sutarčių pagrindu ( b. l. 18-34). Ieškovai nurodė, jog jie sandėliukais naudojasi.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo 1984 m. liepos 9 d. Vilniaus geležinkelio apygardos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), skirto Vilniaus miesto Tarybų rajono butų ūkio valdybos viršininkui A.S. R., kopiją. Rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į numatomą Pabaltijo geležinkelių Vilniaus apygardos vandentiekio dirbtuvių gatavų medienos gaminių sandėlio pastato, numatant jo pusrūsio patalpose garažą specializuotam autotransportui, projektavimą (duomenys neskelbtini), prašoma suderinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų malkinių, esančių numatytoje statybos teritorijoje, įrengimą projektuojamo pastato pusrūsio patalpoje laikantis sanitarinių normų. Šis atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas tik papildo teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovams sandėliukai buvo pastatyti (b. l. 177).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentai pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.