- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- I-5272-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04826-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. Č. 2014-11-03 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 3), kurį vėliau patikslino (b. l. 7) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad 2013-03-26 buvo etapuojamas iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, dviejų vietų kamera, kurioje buvo patalpintas dar su vienu asmeniu, yra maža, joje nėra vietos ištiesti kojų. Automobilyje neįrengta ventiliacijos sistema, apšvietimas, nėra saugos diržų, langų, avarinio išėjimo. Karštyje ir trūkstant oro važiavo apie 2 valandas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą, t. y. papildomus nepatogumus, nervinę įtampą, psichologinę kančią ir sveikatos sutrikimus. Atvykęs į Lukiškių TI-K dėl etapavimo metu pablogėjusios sveikatos kreipėsi į psichiatrą, kuris paskyrė gydymą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime (b. l. 11–13) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Pabrėžia, kad visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmeniui konvojuoti, naudojamas turint visus dokumentus: transporto priemonės registracijos liudijimus; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas. VST specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, siekiant nustatyti, ar minėti automobiliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus. Matavimų metu nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenims konvojuoti. Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 str., VST besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose konvojaus kelionės dokumentuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 137 p., konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST tokių duomenų neturi. Atkreipia dėmesį, kad VST iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš VST neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai nustatyti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų sukeltas pasekmes pareiškėjui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų VST veiksmų, 2014-03-26 konvojuojant jį maršrutu iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Kaip minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, teigė, kad kameroje trūko vietos, automobilyje nebuvo ventiliacijos, apšvietimo, langų, taip pat saugos diržų, avarinio išėjimo.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad VST pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją 2013-03-26 konvojavo planiniu maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius. VST atstovas nurodė, kad A. Č. 2013-03-26 buvo konvojuojamas specialiuoju VW ,,Crafter 50“ automobiliu. Konvojų sudarė iš viso 3 automobiliai: du ,,VW Crafter“ (19 sėdimų vietų) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 24) ir ,,MAZ“ (33 sėdimos vietos) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Kelionės žiniaraščio duomenimis (b. l. 15-16) nustatyta, kad iš Alytaus į Vilnių buvo iš viso konvojuojami 34 asmenys, t. y. kartu su pareiškėju konvojuojamų asmenų skaičius buvo žymiai mažesnis nei bendras maršruto automobilių sėdimų vietų skaičius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas ankštoje kameroje, neatitinkančioje teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu.
Iš automobilių „VW Crafter 50“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemų (b. l. 30, 31) matyti, kad automobilių kamerose yra įrengta ventiliacija, apšvietimas, oro kondicionieriai, atsarginiai išėjimai. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelių ataskaitose nurodyta, kad transporto priemonės, įskaitant tą, kurioje buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 18, 33).
Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012-10-24 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-167 (b. l. 32, 34) ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-175 (b. l. 26-27) patvirtina, kad buvo atliekamas patikrinimas, ar automobiliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 p. nustatytus reikalavimus (specialiajame automobilyje turi būti įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai)). Automobiliai, kuriais buvo konvojuojama 2013-03-26, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo, šviesos ir oro trūkumo, langų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tada, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovės atstovės pateikti duomenys apie specialiosios transporto priemonės, kuria pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 18, 33).
Pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę pateikti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei.
Byloje esančių kelionės žiniaraščių duomenys (b. l. 15-16) patvirtina, kad pareiškėjas neteikė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobilis pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą buvo tinkamas konvojuoti ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi Konvojavimo taisyklių reikalavimų, specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitą įstaigą, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.