Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė A. D. nustatyta – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas A. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 6 d. 16.56 val. iki 2020 m. birželio 7 d. 11.15 val. (viena para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu A. D. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskaciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. D. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. D. nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės A. D. skyrimo klausimas.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė A. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos nustatęs, kad nors A. D. yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau net aštuntą kartą, šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai 2019 m. lapkričio 20 d. buvo paleistas iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę, jog jam anksčiau ne kartą buvo taikytas realus laisvės atėmimas, ir net griežčiausios bausmės skyrimas neturėjo pakankamo auklėjamojo, taisomojo poveikio nuteistojo elgesiui, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad skiriant nuteistojo pageidavimus tenkinančią vieną iš švelniausių bausmių rūšių – baudą, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

7.1. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. D. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį – skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Vertinat aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas jos dydis, yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Be to, nuteistajam A. D., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

7.2. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, yra jauno amžiaus, jog automobilį vairuos tik tada, kai bus įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

8. Nesant pagrindų nuteistajam švelninti bausmės rūšį, jos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

9. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat yra nurodęs, smulkiau nedetalizuodamas ir nepagrįsdamas, argumentą, kad teismas skirdamas jam bausmę tinkamai neįvertino BK 63, 64 straipsnių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, nes pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskirta bausmė nebuvo bendrinama su paskutiniu jo atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, nes minimu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis yra atlikęs, todėl jokių bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų nėra nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą.