Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei, atsakovei L. L., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovui A. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio socialinių paslaugų centro atstovei Justei Bedrei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. L. ir A. K., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Panevėžio socialinių paslaugų centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai L. L. ir A. K. yra nepilnamečio K. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai.

10. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės rašto, Reg. Nr. 7GD-21668 matyti, jog nepilnametis gydytas nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., nustatyta pagrindinė diagnozė – F20.0 paranoidinė šizofrenija.

11. 2024 m. kovo 26 d. nepilnamečio K. K. medicininiame pažymėjime Reg. Nr. 7GD-5220 matyti, jog nepilnamečiui nustatytas neįgalumo lygis, daug kartų buvo priėmimo skyriuje dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, elgesio sutrikimo.

12. Byloje pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. raštas iš Panevėžio apygardos prokuratūros Nr. 7GD-7650 iš kurio matyti, kad nepilnamečio K. K. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio įvykdytų nusikalstamų veikų, jam paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė.

13. 2024 m. liepos 2 d. buvo priimta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis dėl K. K. atidavimo į specialią gydymo įstaigą – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ dviejų mėnesių laikotarpiui.

14. Iš 2024 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro (toliau - PSPC) Nr. 7GD- 15617, rašto matyti, jog nepilnametis išlaikymo iš L. L. ir A. K. negavo. Artimieji aplankyti 2024 m. buvo – sausio mėn. 2 kartus, o vasario mėn. 1 kartą. Susitikimų metu atvežė maisto, saldumynų, telefoną, rūbų, naujus batus. Nepilnametis su artimaisiais bendravo nekontaktiniu būdu: sausio mėn. 5 kartus; vasario mėn. 7 kartus; kovo mėn. 2 kartus.

15. Nepilnamečio vaiko tėvams negalint rūpintis vaiku ir atsisakius naudoti tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2- 1251-837/2024 tenkino Skyriaus prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, leido paimti nepilnametį K. K. iš jo įstatyminių atstovų L. L. ir A. K..

16. 2024 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto savivaldybės potvarkiu Nr. M-83 nepilnamečiui K. K. nustatyta laikinoji globa, globėju skirtas tretysis asmuo - Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniai vaikų globos namai, kodas 300601541.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

17. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

18. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnamečio K. K. tėvas A. K. neįgyvendina tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu. Tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi, tai perleidžia sūnaus atsakomybei. A. K. nedalyvavo nei viename atvejo vadybos posėdyje 2024 metais. Organizuojant atvejo vadybos posėdžius, atsakovas neatsiliepia, neperskambina. Tokį patį elgesio modelį (nebendravimo ir nebendradarbiavimo) fiksuoja ir socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima. Nuo vaiko paėmimo iš šeimos socialinis darbuotojas skambino atsakovui 51 kartą per mėnesį, tačiau į skambučius A. K. atsiliepė tik 12 kartų, 39 kartus neatsiliepė, o vėliau neperskambino. A. K. nededa jokių pastangų, jog K. galėtų grįžti į šeimą, nemato galimybių jį auginti.

19. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvas negali vykdyti savo pareigų ir tėvų valdžios neįgyvendinimas yra sąlygotas nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Aplinkybės, kad atsakovas didžiąją dalį laiko praleidžia darbe, negali būti pripažįstamos objektyviai pateisinančiomis atsakovo elgesį dėl tėvo valdžios neįgyvendinimo.

20. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad po vaiko paėmimo iš šeimos situacija iš esmės nepasikeitė. A. K. yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir visiškai sūnumi nesirūpina, šias pareigas perkeldamas vaiko motinai, laikiniesiems globėjams. Atsakovas nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, gera valia reguliaraus išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų dėjęs pastangas reguliariai ir dažnai matytis su nepilnamečiu sūnumi. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovas siektų sūnų susigrąžinti į šeimą, ketintų pats sūnumi rūpintis ir jį auginti. Epizodinis dalyvavimas vaiko gyvenime negali būti prilyginamas tinkamam tėvo valdžios įgyvendinimui ir pareigų vykdymui. Teismo vertinimu atsakovas sąmoningai pasirinkdamas nesirūpinti sūnumi, kaltais veiksmais vengia įgyvendinti tėvo valdžią. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas savo pareigų nepilnamečiui sūnui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nedalyvauja sūnaus gyvenime, jo materialiai neišlaiko, nesirūpina sūnaus ugdymu ir lavinimu, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, juo rūpintis ir prižiūrėti, neužtikrina sūnui saugios aplinkos.

21. Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovo A. K. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovui vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką ir juo nesirūpinant yra daroma žala vaikui, kadangi vaikas auga be tėvo dėmesio ir rūpesčio. Nagrinėjamu atveju neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam jo vaikui laikytina labiausiai vaiko interesus užtikrinančia priemone (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

22. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

23. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

24. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

25. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

26. Byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. nepilnamečio šeimoje taikomas atvejo vadybos procesas. Skyriuje buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai 7 kartus, kurie susiję su netinkamu nepilnamečio elgesiu, vykdomomis vagystėmis. Nepilnamečiui diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Bylos duomenimis, nepilnametį periodiškai kamuoja psichikos sveikatos sutrikimai, paūmėjimai. Jis niokoja turtą, naudoja smurtą artimųjų atžvilgiu. Nepilnametis K. K. yra sužalojęs atsakovę, yra padaręs žalą ir kartu gyvenančiam mažesniam broliui.

27. Teismo vertinimu, nurodytą K. K. elgesį sąlygoja būtent jam nustatyta liga, psichikos sveikatos sutrikimai, bet ne galimai netinkamas atsakovės motinos valdžios vykdymas. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad K. K. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, paranoidinė šizofrenija, dėl turimų sveikatos sutrikimų yra nustatytas lengvas neįgalumas, nuolatinės pagalbos poreikis. Pažymėtina, kad alkoholio bei psichotropinių medžiagų nekontroliuojamo vartojimo problemos išliko ir Kostą apgyvendinus Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Ir šio globėjo globos metu nepilnametis padarė nusikaltimo požymių turinčių veikų. Akivaizdu, kad esant nurodytoms sūnaus sveikatos problemoms, atsakovė nėra pajėgi užtikrinti visų jo poreikių. Dėl ko pripažintina, kad jos kaltės dėl anksčiau nurodytų vaiko teisių pažeidimų nėra.

28. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė L. L. dėl objektyvių priežasčių (vaikui diagnozuotų sveikatos sutrikimų) šiuo metu negali savarankiškai ir tinkamai sūnų auklėti, pasirūpinti jo sveikata, saugia jo aplinka, visokeriopai tenkinti jo poreikius. Esant nustatytoms aplinkybėms K. K. atskirtinas nuo savo motinos L. L. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis ).

29. Teismas pažymi, jog sūnaus atskyrimas nuo motinos nepažeidžia jo interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad motina netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2-3 dalys).

Dėl vaiko išlaikymo

30. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovui tėvo valdžią ir atskyrus vaiką nuo motinos ši jų pareiga nepilnamečiui vaikui išlieka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).

31. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

32. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

33. Minėta, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad K. K. yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, paranoidinė šizofrenija, dėl turimų sveikatos sutrikimų yra nustatytas lengvas neįgalumas, nuolatinės pagalbos poreikis, jam mokamos valstybės išmokos (neįgalumo, tikslinės priežiūros kompensacija, vaiko išmoka, globos išmokos).

34. Bylos duomenimis atsakovai Užimtumo tarnyboje neregistruoti. Abu atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų apie darbingumo apribojimus byloje nėra. Atsakovas verčiasi individualia veikla, atsakovė dirba darželyje. Abu gauna nuolatines pajamas. Didesnės vertės turto atsakovai neturi. Bylos duomenimis, atsakovai šiuo metu sūnui išlaikymo piniginėmis išmokomis neteikia. Atsakovė nuperka sūnui reikalingų daiktų, siunčia siuntas.

35. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo prašoma priteisti 400 Eur išlaikymo suma, iš kiekvieno tėvo po 200 Eur, yra neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai). Todėl šis ieškovo reikalavimas tenkinamas visiškai. Iš atsakovės priteisiamas išlaikymas vaikui po 200 Eur kas mėnesį. O iš atsakovo anksčiau priteisto vaikui išlaikymo suma nuo 350 Lt (101,37 Eur) padidinama iki 200 Eur dydžio (CK 3.196, 3.200 straipsniai).

36. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

37. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

38. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. vasario 2 d. K. K. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniai vaikų globos namai, kuris tinkamai vykdo globėjo pareigas, iš esmės užtikrina vaiko teisių įgyvendinimą ir poreikių tenkinimą, K. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, juos paskiriant vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

39. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo K. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

41. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atsakovės L. L. mokėtinas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis, atsakovo A. K. – 26,63 Eur dydžio žyminis mokestis (98,63 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nusprendė:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Apriboti neterminuotai atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį vaiką K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2014-07-21 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. 2-5698-911/2014 iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. spalio 23 d.) jį padidinant iki 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją – Panevėžio socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas 300601541.

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. spalio 23 d.) materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200,00 Eur (du šimtai eurų ir 00 ct) dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją – Panevėžio socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas 300601541.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti Panevėžio socialinių paslaugų centre, juridinio asmens kodas 300601541.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,63 Eur (dvidešimt šeši aurai 63 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.