Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 8 d., 07 val. 49min., (duomenys neskelbtini), J. C. vairuodama automobilį Wolkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, sukdama į dešinę nepasitraukė prie atitinkamo krašto, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą, greta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, nesupildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 106, 219.1. punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu J. C. kaltę dėl padarytų pažeidimų iš esmės pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną įvažiavo į sankryžą, rodė posūkio signalą į dešinę, taikė įvažiuoti į antrą eismo juostą. Lijo, buvo tamsu, jokio kito automobilio nematė. Smūgio nejuto, jautė tik traškesį, tačiau pagalvojo, kad įvažiavo į duobę, Vėliau sustojo, išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo, kad šonas nubrauktas. Policijos pareigūnų nekvietė, nes nepagalvojo, kad nukentėjo kitas automobilis (b. l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

J. C. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), J. P. paaiškinimais (b. l. 6, 7), D. C. paaiškinimu (b. l. 8), CD su fotonuotraukomis (b. l. 15).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, 2016 m. gruodžio 8 d., 07 val. 49min., (duomenys neskelbtini), J. C. vairuodama automobilį Wolkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, sukdama į dešinę nepasitraukė prie atitinkamo krašto, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą, greta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, nesupildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 106, 219.1. punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. C. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. C. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nesukėlė sunkių padarinių (nežymiai apgadinti automobiliai, apgadinimai braukiamojo pobūdžio), įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. C. tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus (b. l. 5). J. C. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų padarymo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, J. C. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turėdama 27 metų vairavimo stažą, ji už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta vieną kartą, tačiau nuobauda nėra galiojanti.

Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. C. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą J. C. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

J. C. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16063927756. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.