- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- T-21-832/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-832/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
2017 m. vasario 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos, pavaduojančios direktoriaus pavaduotoją A. S. teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-832/2016, prašant priteisti iš nuteistojo E. M. 63,69 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi gavusi advokatės Liudmilos Žiubikienės prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, Mažeikių rajono apylinkės teismui elektroniniu paštu (mažeikiu.rajono@teismas.lt) 2016-10-12 10:16 val., pateikė 2016-10-11 pažymą Nr. NTP-7-10878, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas E. M.. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Mažeikių rajono apylinkės teismui buvo pateikta laiku, kadangi posėdis prasidėjo 2016-10-12 14:00 val., tačiau teismas 2016-11-08 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Mažeikių rajono teismo 2016-09-29 nutartimi nutarta paskirti kaltinamajam E. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją. 2016-09-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriui išsiųstas prašymas dėl advokato parinkimo Nr. 1-226-832/2016, kaltinamąjį E. M. pavesta ginti advokatei Liudmilai Žiubikienei. Mažeikių rajono apylinkės teismas išsiųsdamas prašymą konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, t. y. tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.
Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.2.1 punktu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui pažymą Nr. (2.19) NTP-7-10878, patvirtinančią 63,69 € dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. M..
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gynėjas nuteistajam E. M. buvo paskirtas teismo nutartimi, esant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, numatytai BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.
Esant tokiai situacijai, t. y., kai gynėjas asmeniui buvo skirtas teismo nutartimi, ir egzistuojant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, kai to reikalauja teisingumo interesai, teismas konstatuoja, kad tokių išlaidų priteisimas iš nuteistojo asmens būtų nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą valstybės pareigą garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361-362 straipsniais, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo netenkinti.
Skundas dėl teismo nutarties gali būti paduodamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.