Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra labai skirtingi požiūriai į šeimyninį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, dėl ko kildavo nesutarimai ir konfliktai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka tarp G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), (pavardė po santuokos sudarymo – Š.) (4-5 b.l.). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovė V. Š. ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ir atsakovas sutiko, kad sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas iš esmės nebūtų nagrinėjamas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Remiantis CK 3.63 straipsniu, teismo sprendime gali būti nenurodomos santuokos nutraukimo priežastys. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, pasiaukojimą vienas kitam ir šeimai, dėl ko kildavo nesutarimai ir konfliktai. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo vienas kitam pareigą. Būtent tai turėjo esminės įtakos jų santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję suderinti savo asmeninių ir šeimos interesų, rasti abiem sutuoktiniams priimtinų būdų išspręsti šeimos problemas. Sutuoktiniai dėl tolerancijos vienas kitam stokos nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.63 str., 3.61 str. 2 d.). Reikalavimas nutraukti santuoką tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą.

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo V. Š., jos prašymu, paliekama iki santuokos sudarymo turėta G.pavardė, ieškovui G. Š. – Š. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei VĮ „Regitra“ duomenų išrašų matyti, kad santuokos metu šalys bendro turto neįgijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (16 b.l.). Remiantis LR CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 93 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo posėdžio metu ieškovė neprašė atsakovo atlyginti 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir tinkamai atliko procesines pareigas, savo veiksmais siekė kuo operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo (jau teikdamas atsiliepimą su ieškiniu sutiko visiškai, ieškovė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo neprašė), teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, todėl byloje patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 93 str., 94 str., 96 str.), tuo pačiu nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiekviena šalis turi atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2014-07-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. Š., palikti ikisantuokinę pavardę „G.“, G. Š. palikti pavardę „Š.“.

Nepriteisti išlaikymo sutuoktiniams.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.