Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja G. B. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SIA „B2Kapital“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė N. A., skolininkės sutuoktinis N. A., antstolis Darius Stakeliūnas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti 2020 m. sausio 30 d. viešu pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Dariaus Stakeliūno kontoroje vykdomas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0032/16/00281 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-45267-129/2015 dėl 21 457,78 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1451 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pradinio kreditoriaus AB DNB naudai (v. b. l. 5).

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė 2011 m. spalio 12 d. sudarė santuoką su N. A. (v. b. l. 10; 151). Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta (el. b. l. 48–51, t. I). VSDF duomenimis, skolininkė šiuo metu niekur nedirba (el. b. l. 19, t. I). Skolininkės sutuoktinis N. A. gauna Valstybinio socialinio draudimo Užsienio išmokų tarnybos 296,33 Eur išmokas (el. b. l. 20–25, t. I).

2016 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu Nr. e2-45267-129/2015 buvo areštuoti skolininkės turimi vertybiniai popieriai, arešto mastas 25 317,55 Eur (v. b. l. 37; 45–46). 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo buvo pradėtas vykdyti skolos nurašymas iš skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies ir kitų jam prilygintų išmokų sumų (v. b. l. 135–137). 2019 m. lapkričio 4 d. raštu pasiūlyta skolininkei per 20 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame skolininkas su bendraturčiais nurodo turto dalį, kuri priklauso skolininku (v. b. l. 148). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų pateikusi antstoliui užpildytą sutikimą.

Atsižvelgiant į tai, antstolis 2020 m. sausio 15 d. pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo (v. b. l. 152).

Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (LAT 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, 490 straipsnio 3 dalis).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo – jos sutuoktinis, būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nenustačius pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, turtas tarp sutuoktinių dalytinas lygiomis dalimis.

N. A. lėšos, įgyjamos santuokos metu, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininkės N. A. ir N. A. santuoka įregistruota 2011 m. spalio 12 d. ir yra galiojanti. Kadangi sutuoktinių gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso abiem sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio N. A. gaunamų piniginių lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo Užsienio išmokų tarnybos.

Vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje N. A. ir N. A. nuosavybėje yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nustatytina, kad N. A. priklauso ½ dalis turto, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su sutuoktiniu N. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

SIA „B2Kapital“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininkės N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turto vieną antrąją dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu N. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad skolininkės N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinio N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkei N. A..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.