Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos , uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, antstolė Ilona Girdenienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. R. pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad 2013-07-04 ir 2013-11-11 Mažeikių apylinkės teismo nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį. Remdamasi 2013-11-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-11-05 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pradėjo pareiškėjo A. R. mokestinį patikrinimą ir 2015-01-07 sprendimu patvirtino A. R. apskaičiuotą 5 472,66 Eur akcizų sumą, apskaičiavo 1 528,98 Eur akcizų delspinigių. Pareiškėjui neturint finansinių lėšų ir esant pareigai išlaikyti 4 vaikus, pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio neužteko apskaičiuotam akcizui ir delspinigiams mokėti, todėl mokestinė nepriemoka augo. Kreditorius VMI prie LR FM kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo. Taip pat pareiškėjas 2016-11-02 pirko buitinę techniką lizingu, jį finansavo UAB „General Financing“. Iš viso pareiškėjo įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 14 478,09 Eur. Pareiškėjo pajamos atskaičius mokesčius sudaro 305 Eur. Pareiškėjas kartu su sutuoktine D. R. turi keturis nepilnamečius vaikus. Pareiškėjo šeimos poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 422,57 Eur suma. Būsto išlaikymo ir šeimos poreikiams skirtas išlaidas padeda apmokėti sutuoktinė. Pareiškėjas neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-06-20 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad VMI prie LR FM 2015-01-07 sprendimu A. R. patvirtinta 5 472,66 Eur akcizų suma ir apskaičiuoti 1 528,98 Eur delspinigiai, viso 7 001,64 Eur. Pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė, iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaityti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė motyvų bei nepagrindė, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Įvertinęs duomenis apie laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 A. R. gautą didesnį darbo užmokestį, tai, kad dirba ir pareiškėjo sutuoktinė, sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto, teismas pažymėjo, kad A. R., turėdamas galimybes gerinti savo mokumo padėtį, kreditinių įsipareigojimų nevykdė ir mokestinė nepriemoka tik didėjo, o išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Be to, daryta išvada, kad A. R., turėdamas galimybę, tačiau nevykdydamas turimų kreditorinių įsipareigojimų ir prisiimdamas naujų, siekdamas patenkinti ne būtinuosius šeimos poreikius (2016‑11-02 sudaryta vartojimo kredito sutartis su UAB „General Financing“ 1 399,99 Eur vertės muzikiniam centrui įsigyti), elgėsi itin nerūpestingai. Teismas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo faktą vertintino kaip siekį išvengti turimų skolinių įsipareigojimų. Teismas konstatavo, kad A. R. skola VMI prie LR FM atsirado iš neteisėtos veiklos, o jis nesiėmė priemonių, stengdamasis padengti savo įsiskolinimą. Teismas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nutariant iškelti A. R. bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo turimo ilgalaikio turto rinkos kaina nedidelė ir turtas nuolat dėvisi bei aplinkybės, kad pareiškėjas išlaiko tris nepilnamečius vaikus;Pareiškėjo nuomone, nėra sąlygų taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą;Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo nesąžiningumo, tik fragmentiškai nurodė atskirus jo veiksmus, galėjusius turėti įtakos jo mokumui, tačiau išsamiai ir nuosekliai nevertino reikšmingų aplinkybių visumos ir nenustatė, kokios priežastys lėmė pareiškėjo nemokumą. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp nesąžiningu pripažinto pareiškėjo elgesio (veiksmų) ir nemokumo, netaikė ribojančio 3 metų termino. Nurodo, kad pareiškėjas yra sąžiningas, deda pastangas išlaikyti šeimą, dirbti ir gauti pajamų tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, kad teismas tyrė ir tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir priežastis, kurios sukėlė pareiškėjo nemokumą. Teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį, nepažeidė nuostatos dėl fizinio asmens elgesio vertinimo sąžiningumo aspektu per paskutiniuosius 3 metus. Sutinka su teismo byloje atliktu įrodymu vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui A. R. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, turi būti nustatyta būtinų sąlygų visuma.Fizinio asmens bankroto bylai iškelti pareiškėjo turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo A. R. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA ir sudaro 14 478,09 Eur. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo turtinę padėtį ir pajėgumą vykdyti skolinius įsipareigojimus ir nustatė, kad pareiškėjo turimų kreditinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo kriterijų. Tačiau, kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimą dėl pagrindo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, būtina vertinti ir antrąją aplinkybių grupę, t. y. ar konkrečiu atveju nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kurių bent vienai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Apelianto A. R. nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai neatliko pareiškėjo sąžiningumo vertinimo, netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas.Teismui sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato pagrindą teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į minėtos įstatymo nuostatos reglamentavimą, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo vertintini jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar bylos duomenys atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte keliamas sąlygas.Byloje rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad VMI prie LR FM, vadovaudamasi 2013‑07-04 ir 2013‑11-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose, atliko teminį mokestinį patikrinimą dėl akcizo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo – patikrinimas pradėtas 2014-11-05, o baigtas 2014-11-26. VMI prie LR FM 2015‑01-07 sprendimu patvirtinta A. R. 2014-11-26 patikrinimo akte apskaičiuota 5 472,66 Eur akcizų suma, apskaičiuoti 1 528,98 Eur akcizų delspinigiai. Nustatyta, kad A. R. 7 094,44 Eur skolos išieškotojos VMI prie LR FM naudai išieškojimo vykdymas perduotas antstolei Ilonai Girdenienei, vykdymo išlaidos sudaro 880,06 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2016-11-02 A. R. su UAB „General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį dėl 1 667,59 Eur vartojimo kredito, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2019‑01‑28, kas mėnesį mokėdamas po 77,57 Eur įmokas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 2 094,19 Eur. Iš byloje esančios Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-02-17 pažymos dėl nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais matyti, kad iki 2017-02-17 pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis A. R. turi 13 598,03 Eur mokestinę nepriemoką. Byloje pareiškėjas A. R. paaiškino, kad skolos suma susidarė tuo pačiu pagrindu – dėl akcizų apskaičiavimo ir susikaupusių delspinigių. Taigi pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams susidarė laikotarpiu, patenkančiu į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytą vertintino laikotarpio apimtį, dėl to atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ribojančio 3 metų termino.Pareiškėjas A. R. pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kaip pagrindines nemokumo susidarymo priežastis nurodė, kad pareiškėjui neturint finansinių lėšų ir esant pareigai išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus, pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio neužteko apskaičiuotam akcizui ir delspinigiams mokėti ir mokestinė nepriemoka augo, kreditorei kreipusis dėl skolų išieškojimo prisidėjo ir vykdymo išlaidos, be to, pareiškėjas šeimos poreikiams 2016-11-02 lizingu pirko buitinę techniką ir vykdo sutartinius įsipareigojimus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje fizinio asmens sąžiningumo vertinimo aspektu yra pažymėta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; kt.).Taigi pagrindą konstatuoti fizinio asmens nesąžiningumą gali sudaryti ir asmens neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir tai turi reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas A. R. nurodė, kad mokėjo VMI prie LR FM skolą kas mėnesį maždaug po 50 Eur ir tikėjosi visą sumą išsimokėti per ilgesnį laikotarpį (pareiškėjas nurodė dvidešimt metų laikotarpį) ir nesitikėjo, kad skolos išieškojimas bus perduotas antstoliui. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į VMI prie LR FM, kad skolos išieškojimas nebūtų perduotas antstoliui, tačiau taip pat pats patvirtino, kad gauti atsakymai buvo neigiami, nurodant sumokėti visą sumą per nurodytą terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad visos sumos neturėjo. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie turimus skolinius įsipareigojimus ir tai, kad skolų nepadengus laiku, gali būti pradėtas priverstinis skolų išieškojimo procesas.Pareiškėjas byloje nurodė, kad yra statybininkas. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus ir atskaičius mokesčius sudaro 305 Eur. Kita vertus, iš byloje esančio AB SEB banko išrašo laikotarpiu nuo 2016‑01-01 iki 2017-01-31 matyti, kad ankstesnėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. R. gaudavo didesnį darbo užmokestį: 2016-06-13 – 1 000 Eur, 2016‑07‑07 – 1 751,43 Eur, 2016‑08-09 – 1 504,77 Eur, 2016-09-08 – 1 831,10 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad A. R. kiekvieną mėnesį šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 422,57 Eur lėšos. Esant tokiems duomenims apie pareiškėjo gautas didesnes lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas turėjo galimybes gerinti savo mokumo padėtį, tačiau, iš pareiškėjo byloje teiktų paaiškinimų dėl finansinių įsipareigojimų dengimo aplinkybių matyti, kad turimus kreditinius įsipareigojimus VMI prie LR FM pareiškėjas nurodė vykdęs tik itin maža apimtimi, mokestinė nepriemoka didėjo. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų atsiskaityti su minėta kreditore.Kaip minėta anksčiau, 2016-11-02 A. R. prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus – su UAB „General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį dėl 1 667,59 Eur vartojimo kredito. Bylos duomenimis pareiškėjas turi keturis vaikus. 2016-11-02 sandorio su UAB „General Financing“ sudarymo metu trys pareiškėjo vaikai buvo nepilnamečiai. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomasis dokumentas VMI prie LR FM buvo išduotas 2016‑10-06. Pareiškėjas byloje paaiškino, kad 2016-11-02 iš UAB „General Financing“ gauto kredito suma panaudota muzikiniam centrui įsigyti. Tokią kredito panaudojimo paskirtį patvirtina ir byloje esančios 2016-11-02 Vartojimo kredito sutarties duomenys. Iš rašytinių bylos duomenų ir pareiškėjo A. R. byloje duotų parodymų nustatyta, kad kitą dieną (t. y. 2016-11-03) pareiškėjas siekė sudaryti dar vieną kredito sutartį kolonėlei įsigyti, tačiau, įvertinus pareiškėjo finansinę situaciją, naujas kreditas jam nebuvo suteiktas. Taigi pareiškėjas turėdamas tris išlaikomus nepilnamečius asmenis ir jau turėdamas itin didelius skolinius įsipareigojimus, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus dėl pakankami didelės sumos.Bylos duomenys apie gauto kredito panaudojimą sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, jau turėdamas didelių įsiskolinimų, prisiėmė papildomus įsipareigojimus kreditoriui UAB „General Financing“ ir gautas lėšas panaudojo ne būtiniausiems ir esminiams poreikiams patenkinti. Vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus, yra pagrindas tokį pareiškėjo elgesį pripažinti kaip itin nerūpestingą. Be to, nors pareiškėjas akcentuoja, kad įsipareigojimus pagal minėtą vartojimo kredito sandorį vykdo tinkamai, tačiau prisiimdamas nebūtinus papildomus sutartinius įsipareigojimus ir skirdamas lėšas šiems įsipareigojimas dengti pareiškėjas iš esmės šių lėšų neskyrė atsiskaityti su jau turėtais kreditoriais, taip sąmoningai (kryptingai) sudarė prielaidas esamiems įsiskolinimas dar labiau didėti ir didinti pareiškėjo nemokumą. Toks pareiškėjo elgesys, neatsakingais savo veiksmais darant įtaką savo mokumo būklei, nesiimant aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes padėtį gerinti ir jos nebloginti, neatitinka sąžiningumo reikalavimo.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tik fragmentiškai nustatė atskirus pareiškėjo veiksmus, galėjusius turėti tam tikros įtakos jo mokumui, tačiau nevertino reikšmingų aplinkybių visumos. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo A. R. elgesio iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo visumą, matyti, kad pareiškėjas, žinodamas ir suvokdamas savo turimus finansinius įsipareigojimus, turėdamas galimybių padėtį gerinti, tokių priemonių finansiniams įsipareigojimams mažinti nesiėmė. Be to, pareiškėjas ne tik nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su esamais kreditoriais, tačiau, turėdamas itin didelių skolų, elgėsi ir itin nerūpestingai prisiimdamas naujus nebūtinus finansinius įsipareigojimus. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo pareiškėjo pasyvų ir itin nerūpestingą elgesį pripažinti nereikšmingu ir priežastiniu ryšiu nesusijusiu su bankrutuoti siekiančio pareiškėjo nemokumo padidėjimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjo A. R. elgesys prieš kreditorius nebuvo sąžiningas.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui bankroto byla nekeltina esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytiems pagrindams. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui A. R. bankroto bylą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-20 nutartį palikti nepakeistą.