Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko Jono Reklaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinė teisena J. V. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 209⁴ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „Ferogama“ direktorius, 2014 m. liepos 22 d. apie 10.30 val., muitinės sandėlyje VA0497, Agrastų g. 2, Vilniuje, dalį laikinai saugomų pagal BDK Nr. 140626VG20006, Nr. 140626VG20011, Nr.l40626VG20012, Nr.l40626VG20013, Nr.l40626VG20014, Nr.l40626VG20018, Nr.l40626VG20016, Nr.l40626VG20017, Nr.l40627VG20002, Nr.l40627VG20003, Nr.l40627VG0004, Nr.l40627VG20005, Nr.l40627VG20006, Nr.l40627VG20007, Nr.l40630VG20008 prekių laikė ne muitinės sandėlyje, o įmonės komerciniame sandėlyje, adresu Agrastų g. 2, Vilniuje. Įmonės padaryti veiksmai traktuojami kaip muitinės sandėlio savininko Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 51 str., 98 str. 2 p. 101 str. c dalies reglamentuotų reikalavimų nevykdymas.

J. V. su pažeidimu nesutiko ir savo 2014 m. rugpjūčio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis yra paskirtas UAB „Ferogama“ direktoriumi ir vadovauja bendrovei, kurios tik viena iš veiklos rūšių yra susijusi su muitinės sandėlio veikla. Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 14MS-23, bendrovei „Ferogama“ buvo išduotas muitinės steigimo leidimas Nr. LR 14011. Iki tol muitinės sandėlio veikla UAB „Ferogama“ išnuomotose patalpose užsiėmė šias patalpas nuomojosi UAB Unigela“. Sutinkamai su UAB „Ferogama“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 30 d. sudaryta muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 14VM(03)-27 4.4 p., Vilniaus teritorinė muitinė įsipareigojo jo vadovaujamai bendrovei teikti konsultacijas, susijusias su muitinės priežiūra. Nurodė, kad tikslu, kad būtų tinkamai vykdomos UAB „Ferogama“ veiklos funkcijos, susijusios su muitinės sandėli veikla, buvo paskirtas UAB „Ferogama“ atsakingas darbuotojas V. S., kuris šiose pareigose dirbo iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. Su Vilniaus teritorine muitine buvo suderinta A tipo muitinės sandėlio VA 0497 patalpų schema, kurioje buvo nurodytas ir bendrovei priklausantis greta muitinės sandėlio esantis komercinis sandėlis Nr. 5, dar neturintis muitinės sandėlio statuso. Už muitinės sandėlio veiklą atsakingas darbuotojas V. S. šių metų liepos mėnesio 21 d. informavo, jog muitinės sandėlyje trūksta vietos, nes dar yra nemažai buvusio muitinės sandėlio savininko UAB „Unigela“ neišvežtų prekių likučių, trūksta vietos naujai atgabentoms prekėms, jų nėra kur laikyti ir užtikrinti apsaugą, todėl būtina dalį prekių išvežti, o kad atlaisvinti vietos naujoms prekėms, jas laikinai iki išvežimo patalpinti į Bendrovei priklausantį šalia muitinės esantį komercinį sandėlį. Taip pat pasiūlė šį klausimą suderinti su muitine ir nedelsiant kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę dėl muitinės sandėlio patalpų išplėtimo. Todėl jis, t.y. J. V., pasitaręs su muitinės darbuotojais dėl muitinės sandėlio išplėtimo galimybių, tą pačią dieną, t.y. 2014 m. liepos 21 raštu Nr. 01/56 „Dėl A tipo muitinės sandėlio VA 0497 patikslintos schemos patvirtinimo“ kreipėsi į Vilniaus teritorinės muitinės viršininką pagalbos – praplėsti, t.y. patvirtinti naujai pateiktą muitinės sandėlio patalpų schemą dėl pasikeitusio sandėliuojamų prekių kiekio ir užimamo ploto pagal jų statusą muitinės sankcionuotų veiksmų atžvilgiu. Sekančią dieną į muitinės raštas Nr. 4.2/4-2V-17230 „Dėl muitinės sandėlio teritorijos ploto didinimo“ (atsakant į Bendrovės 2014 m. liepos 21 d. prašymą Nr. 01/56), kuriuo bendrovė informuojama, kad komercinis sandėlys turi trūkumų dėl šių patalpų įforminimo kaip muitinės sandėlį, todėl rekomendavo šiuos sandėlio trūkumus pašalinti, o komerciniame sandėlyje laikomas prekes nurodė iki š.m. rugpjūčio 22 d. perkelti į muitinės sandėlio patalpas arba išgabenti iš muitinės sandėlio joms įforminus pasirinktą muitinės sankcionuotą veiksmą. Savo paaiškinime J. V. teigia, kad bendrovė yra pasirengusi vykdyti visus muitinės pareigūnų nurodymus, tačiau yra akivaizdus nesusikalbėjimas tarp muitinės pareigūnų tarpusavyje, kas klaidina bendrovę, kai ji, 2014 m. liepos 21 d. raštu paprašė muitinės pagalbos sprendžiant rūpimą klausimą ką daryti, kai muitinės sandėlyje prekės netelpa ir reikalingos papildomos patalpos muitinės sandėlio išplėtimui. Nurodo, kad muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai nurodė niekur iš komercinio sandėlio prekių neišvežti iki jų atskiro nurodymo; Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja nurodė prekes iš komercinių patalpų iki rugpjūčio 22 d. perkelti iš komercinio sandėlio Į muitinės sandėlį arba išgabenti iš muitinės sandėlio joms įforminus pasirinktą muitinės sankcionuotą veiksmą; pasiūlė komercinio sandėlio patalpas pritaikyti muitinės sandėliui keliamiems reikalavimas, kas savaime, Bendrovei skubiai įvykdžius šiuos nurodymus, būtų išsprendę problemą. Taip pat pažymėjo, kad tuo tarpu kita Muitinės darbuotoja, nesulaukusi muitinės vadovybės nustatyto termino pabaigos (iki liepos 22 d.) ir muitinės kriminalinės tarnybos nurodymo niekur negabenti prekių, atšaukimo, surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nėra jokių duomenų apie komerciniame sandėlyje buvusių prekių kiekį, nei laikotarpis, nuo kurio laiko be muitinės pareigūnų žinios šios prekės dėl sandėliuojamo ploto stokos buvo laikinai padėtos saugoti iki jų išvežimo. Pažymi, kad jis, kaip bendrovės, tik pradėjusios vykdyti veiklą, susijusią su muitinės sandėlio veikla, vadovas savo kompetencijos apimtyje ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinti visi teisės aktų nustatyti reikalavimai dėl sandėliuojamų prekių tvarkos, kad muitinės sandėlio veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, kreipėsi į muitinę dėl pagalbos suteikimo Bendrovei, kaip tai numatyta jų tarpusavio sutartyje. Nurodo, kad jis, kaip bendrovės vadovas, nei jam pavaldūs darbuotojai, jokio pažeidimo nepadarė, o tik ėmėsi priemonių, kad pažeidimai nebūtų daromi ir kilusius klausimus bandė spręsti kartu su muitinės pareigūnų pagalba. Prašė jo atžvilgiu pradėtą administracinės bylos teiseną nutraukti kaip nepadarius inkriminuojamo pažeidimo (b.l. 4-6).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-30 nutarimu nutraukė administracinę teiseną J. V. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 209⁴ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Apylinkės teismas konstatavo, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 14MS-23 UAB „Ferogama“ buvo išduotas muitinės sandėlio steigimo leidimas Nr. LT 14011, iki tol muitinės sandėlio veikla UAB „Ferogama“ išnuomotose patalpose, adresu Agrastų g. 2, užsiėmė bendrovė „Unigela“, kuriai Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtai bendrovei nevykdant savo įsipareigojimų, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-5096-275/2014). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V., UAB „Ferogama“ rašytinio paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų seka, kad prekės buvo laikomos ne muitinės nustatytoje vietoje, tačiau nurodoma, kad tuo metu vyko prekių perėmimas iš UAB „Unigela“, ir kadangi visos prekės netilpo muitinės nustatytoje vietoje, t.y. A tipo muitinės sandėlyje VA 0497 (suderintame su Vilniaus teritorine muitine pagal patalpų schemą), dalis jų buvo laikoma ir šalia esančiose komercinėse patalpose. Iš byloje pateikto UAB „Ferogama“ 2014 m. liepos 21 d. rašto Vilniaus teritorinei muitinei seka, kad UAB „Ferogama“, siekdama vykdyti savo įsipareigojimus, dėl pasikeitusio sandėliuojamų prekių kiekio ir užimamo ploto, kreipėsi dėl muitinės sandėlio ploto padidinimo, tačiau jau sekančią dieną, t.y. 2014 m. liepos 22 d. buvo pradėtas patikrinimas. Pažymėtina ir tai, kad atsakant į UAB „Ferogama“ prašymą dėl muitinės sandėlio ploto padidinimo, Vilniaus teritorinės muitinė 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu nurodė „iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. muitinės prižiūrimas prekes, esančias pageidaujamose didinti patalpose, perkelti į muitinės sandėlio patalpas, nurodytas muitinės sandėlio VA 0497 teritorijos schemoje (schema 2014 m. birželio 17 patvirtinta komisijos), arba šias prekes išgabenti iš muitinės sandėlio joms įforminus pasirinktą muitins sankcionuotą veiksmą“, tačiau net nežiūrint į tai, kad terminas nebuvo suėjęs, bei nesant J. V. veiksmuose tyčios, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus teritorinė muitinė UAB „Frogama“ bendrovės direktoriui J. V. surašė ATP protokolą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys. Minėto straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolas J. V. surašytas 2014 m. rugpjūčio 20 d., o pasiaiškinimas paimtas tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., kas, teismo nuomone, vertintina kaip protokolo trūkumas.

Be to, apylinkės teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje, skiltyje „Verslo aplinka“ nurodyta, kad 2014 m. didžioji dauguma (47) verslo priežiūros institucijų pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Šiuo dokumentu priežiūros institucijos įsipareigojo pirmaisiais įmonės metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas. Įgyvendinant deklaraciją ir siekiant šią žinią paskleisti tarp verslo bendruomenės kuo plačiau, verslo priežiūros institucijoms rekomenduojama savo interneto tinklapiuose informuoti apie prisijungimą prie šios deklaracijos. Taip pat institucijų vadovai raginami rengti susitikimus ir seminarus teritorinių padalinių vadovams ir inspektoriams dėl deklaracijos teisingo įgyvendinimo. Siūloma, kad verslo priežiūros institucijos prieš pradėdamos tikrinti verslo naujokus, jiems įteiktų deklaraciją ir informacinį lapelį su kontaktiniais duomenimis, kur turėtų kreiptis verslininkas iškilus klausimams, susijusiems su inspekcijos prižiūrima sritimi. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas pirmaisiais verslo metais veikiančiai įmonei susipažinti su jos teisėmis. Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuotoje deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia bus nustatytas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, galės būti ir pratęsiamas. Baudos ar veiklos apribojimai bus taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui. Minėtą deklaraciją pasirašė ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriam pagal struktūra pavaldi ir Vilniaus teritorinė muitinė. Teismo vertinimu, J. V. veiksmuose nėra tyčios, pažeidimas nustatytas pirmaisiais bendrovės vykdomos muitinės sandėlių veiklos mėnesiais, jis kreipėsi į priežiūrą vykdančią instituciją pagalbos, jam buvo nustatytas terminas, tačiau nežiūrint į tai, kad net terminas nebuvo pasibaigęs, jam surašytas protokolas dėl pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad J. V. veiksmuose nėra ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.

2014-11-14 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus teritorinės muitinės Viršininko Jono Reklaičio apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliantas nurodo, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl tik kaltės formos – tyčios, tačiau nevertino, kad pažeidimas galėjo būti padarytas ir dėl neatsargumo. Teigia, kad teismas rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukimo asmens gynybine pozicija, nepagrįstai atmesdamas liudytojo – pareigūno, – surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymus. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuota deklaracija, kurią pasirašė ir Muitinės departamentas, pagal kurią institucijos įsipareigoja kiekvienai naują veiką pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veikos ribojimų, kadangi apelianto manymu, J. V. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas niekuo nesietinas su minėta deklaracija. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 209⁴ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali. Apelianto manymu, įvertinus surinktus faktinius duomenis, byloje neginčijamai įrodyta, kad procedūros vykdytojas pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 51 str., 98 str. 2 d. ir 101 str. c dalies reikalavimus, numatančius, kad laikinai saugomos prekės turi būti laikomos tik muitinės nustatytose vietose, laikantis šios institucijos nustatytų sąlygų, kad muitinės sandėlis – tai bet kuri muitinės patvirtinta ir prižiūrima vieta, kurioje nustatytomis sąlygomis turi būti laikomos prekės. Sandėlio savininkas, priėmęs prekes, žinodamas, kad jos yra prižiūrimos taikant Bendrijos muitinės sandėliavimo procedūrą, atsako už leidime nurodytų ypatingų sąlygų laikymąsi.

2014-12-04 Vilniaus apygardos teisme gautas J. V. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad susiklosčius nenumatytai situacijai dėl sandėliuojamo ploto trūkumo, UAB „Ferograma“ vadovas iškart raštu kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę, nurodydamas, kad tam tikros prekės yra patalpintos šalia esančiame komerciniame sandėlyje, tuo pačiu raštu prašydamas padidinti muitinės sandėlio plotą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad inkriminuotą jam pažeidimą padarė veikdamas neatsargiai yra niekuo nepagrįsti, atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pasisakoma dėl apelianto netinkamo Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. aiškinimo bei apie tai, kad Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuota deklaracija, kurią pasirašė ir Muitinės departamentas, priešingai nei teigia apeliantas, yra tiesiogiai susijusi su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu.

Vilniaus teritorinės muitinės Viršininko Jono Reklaičio apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes. Teismas nustatęs, kad pažeidimas nustatytas pirmaisiais bendrovės vykdomos muitinės sandėlių veiklos mėnesiais, kai J. V. kreipėsi į priežiūrą vykdančią instituciją pagalbos, jam buvo nustatytas konkretus terminas, tačiau, nežiūrint į tai, kad terminas nebuvo pasibaigęs, buvo surašytas protokolas dėl pažeidimo, administracinę teiseną J. V. atžvilgiu nutraukė, nurodęs, kad J. V. veiksmuose nėra tyčios dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas šią išvadą padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukimo asmens gynybine pozicija, atmestini kaip nepagrįsti.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje J. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino, palaikė rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybės ir paaiškino, kad UAB „Ferogama“ perėmė iš bankrutuojančios įmonės „Unigela“, kuri skolinga UAB „Ferogama“ apie 2 mln. lt, su muitinės sandėliais susijusius reikalus, stengėsi jokių pažeidimų nedaryti, tačiau protokolo surašymo metu susiklostė tokia situacija, kad prekės buvo laikomos bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose sandėliuose, esančiuose šalia, kurių vienas sandėlys, kuriame turi būti muitinės prekės, pavadintas muitinės sandėliu, o kitas – komercinis. Pažymėjo, kad šiuo metu ginčytinas sandėlis jau turi muitinės sandėlio statusą. Nurodė, kad ATP protokolas yra pasekmė pačių muitinės darbuotojų nesuderintų, neatsakingų veiksmų, be to jo atžvilgiu protokolas negalėjo būti surašytas, nes už muitinės sandėlio veiklą atsakingi kiti bendrovės darbuotojai. Be to nurodė, kad sutinkamai su tarpusavio sutartimi su muitine, turi būti bendradarbiavimas, parama, ką patvirtina ir jo teismui pateikta Deklaracija dėl pirmų metų verslo kurios nuostatuose numatyta, kad verslo pradžioje, iki 12 mėnesių subjektui netaikomos poveikio priemonės, baudos ir pan., o bendrovė „Ferogama“ dirba tik pirmą mėnesį; identifikavus pažeidimus turėjo būti nustatytas terminas pažeidimams pašalinti, ištaisyti. Dėl muitinės pareigūnų veiksmų, dėl to, kad per nepilnus 2 bendrovės veiklos mėnesius, jų bendrovei buvo surašyti net du ATP protokolai, jis kreipėsi į Lietuvos muitinės departamento gen. direktoriaus pavaduotoją Liubkevičienė, kuri jį nukreipė pas gen. direktoriaus pavaduotoją J.Miškinį. Minėtą Deklaraciją jam el. paštu persiuntė Lietuvos muitinės departamento gen. direktoriaus pavaduotojo J.Miškinio darbuotoja H.Rukšėnienė. J. V. nuomone, šiuo atveju jokio pažeidimo nebuvo padaryta, nes kai vyko prekių patikrinimas, bendrovėje sandėliuose vyko prekių perrašymas, perėmimas iš prieš tai muitinės sandėlius nuomavusios bendrovės. Paaiškino, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad rašytinį pasiaiškinimą pateiks vėliau, kai susipažins su medžiaga, nes surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jo atžvilgiu, jis buvo labai pasimetęs, o iš jo primygtinai buvo reikalaujama rašytinio pasiaiškinimo. Todėl buvo kreiptasi į juridinio skyriaus viršininkę Dambrauskienę, kuri nurodė, kad pasiaiškinimas turi būti paimtas surašant protokolą, tačiau po to leido paaiškinimą pateikti, o pasiaiškinti dėl šios situacijos J. V. kreipėsi į departamentą, nes jo nuomone tai buvo dirbtinai ir primygtinai reikalaujama. Taip pat nurodė, kad surašant ATP protokolą nebuvo aiškintasi dėl deklaruotų prekių, kada jos buvo gautos, kaip vyko prekių perdavimas iš vienos bendrovės kitai, kad prekes perduodant tarpininkavo UAB „Visos logistikos paslaugos“.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. kovo 21 d. UAB „Ferogama“ pateikė pretenziją UAB „Unigela“ dėl įsiskolinimo padengimo ir delspinigių sumokėjimo, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo bei bankroto bylos iškėlimo (b.l. )

Pagal 2014 m. birželio 16 d. UAB „Visos logistikos paslaugos“, veikiančios kaip oficialus muitinės tarpininkas, atstovaujamos direktoriaus V. S., ir UAB „Ferogama“ (toliau – užsakovas), sudarytos atstovavimo sutartį Nr. A-14/01, vykdytojas, naudodamasis visomis muitinės tarpininko teisėmis, užsakovo vardu deklaruoja jo prekes; tarpininkauja užsakovui prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo metu, apžiūri deklaravimui pateiktas prekes; pildo užsakovo vežamiems kroviniams dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti ir pan. Užsakovas savo ruožtu paveda vykdytojui atstovauti užsakovą prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo metu, pildyti visus dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti ir pan.

2014 m. birželio 20 d. UAB „Unigela“ generalinio direktoriaus įsakymu, vykdant Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. birželio 17 d. rašto Nr. (4.2.14)-2V-13142 nuostatas, buvo sudaryta komisija, esančių UAB „Unigela“ priklausančiame muitinės sandėlyje Nr. VA 0325 perdavimui į UAB „Ferogama“ priklausantį sandėlį. Taip pat atitinkamai, 2014 m. birželio 20 d. UAB „Ferogama“ direktoriaus J. V. įsakymu dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. birželio 17 d. rašto Nr. (4.2.14)-2V-13142 vykdymo buvo sudaryta komisija krovinių, esančių UAB Unigela“ priklausančiame muitinės sandėlyje Nr. VA 0325 perdavimui į UAB „Ferogama“ priklausantį muitinės sandėlį Nr. VA 0479, komisijos pirmininku paskiriant V. S., bei nurodant, kad prekių, esančių didinamoje muitinės sandėlio teritorijoje perdavimą atlikti iki 2014 m. birželio 30 d.

UAB „Ferogama“ 2014 m. liepos 21 raštu Nr. 01/56 kreipėsi į Vilniaus teritorinės muitinės viršininką prašydama patvirtinti naujai pateiktą A tipo muitinės sandėlio VA 0497 patalpų schemą dėl pasikeitusių sandėliuojamų prekių kiekio ir užimamo ploto pagal jų statusą muitinės sankcionuotų veiksmų, prie prašymo pridėta ir sandėlio VA 0497 schema.

Atsakydama į UAB „Ferogama“ 2014 m. liepos 21 d. prašymą leisti padidinti muitinės sandėlio plotą, Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 4.2/4-2V-17230 pranešė, kad Vilniaus teritorinės muitinės komisija, gavusi UAB „Ferogama“ prašymą dėl muitinės sandėlio VA0497 ploto padidinimo, š. m. rugpjūčio 12 d. nuvyko į vietą adresu Agrastų g. 2. Vilnius, apžiūrėti ir įvertinti patalpas, kuriomis prašoma padidinti muitinės sandėlio plotą. Apžiūros metu nustatyta, kad planuojamos didinti muitinės sandėlio patalpos neatitinka Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1B-595 patvirtintų Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo A, B, C arba D tipo muitines sandėlio, laikinojo prekių saugojimo sandėlio (importo ir eksporto terminalo) arba laisvojo sandėlio veiklai ir jos priežiūrai reikalavimu (toliau Reikalavimai) 27 punkto nuostatoms, todėl šios patalpos netinkamos muitinės sandėlio veiklai (išvada pridedama). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patalpos ar aikšteles, kuriomis planuojama padidinti bendrą muitinės sandėlio plotą, turi atitikti Reikalavimų III skyriaus nuostatas, priešingu atveju muitinės sandėlio plotas nebus didinamas. Taip pat nurodo, kad komisija apžiūrėdama įmonės teritoriją nustatė, kad ant UAB „Unigela“ priklausančių muitinės sandėlio patalpų (13 sandėlis) iškabinta informacinė lentelė, kurioje nurodoma, kad šiose patalpose yra UAB „Ferogama“ muitinės sandėlis. Vadovaujantis Reikalavimų 35 punktu „prekių saugojimo vietos (teritorijos) pastatai, patalpos, aikštelės, rezervuarai turi būti pažymėti informacinėmis lentelėmis, kuriose nurodoma savininko pavadinimas, sandėlio rūšis ir kodas iš Muitinės ir kitų valstybes institucijų prižiūrimų sandėlių sąrašo“. Kadangi šiame pastate yra nustatyta UAB „Unigela“ muitinės sandėlio teritorija, todėl tokia informacinė lentelė iškabinta pažeidžiant Reikalavimų 35 punkto nuostatas. Kol Vilniaus teritorine muitinė muitinės sandėlio teritorijos nėra nustačiusi kitaip, prašoma užtikrinti Reikalavimų 35 punkto vykdymą bei iki š. m. rugpjūčio 22 d. muitinės prižiūrimas prekes, esančias pageidaujamose didinti patalpose, perkelti į muitinės sandėlio patalpas, nurodytas muitinės sandėlio VA 0497 teritorijos schemoje (schema 2014-06-17 patvirtinta komisijos), arba šias prekes išgabenti iš muitines sandėlio joms įforminus pasirinktą muitinės sankcionuotą veiksmą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja Valentina Lemežienė parodė, kad gen. direktoriaus pavaduotoja R.Liubkevičienė buvo ją pakvietusi, kai J. V. buvo atėjęs su nusiskundimais, kad neva yra trukdoma jo bedrovės, užsiimančios prekių sandėliavimu, veiklai, atliekant patikrinimus. Kol jis buvo nukreiptas kompetentingam asmeniui – direktoriaus pavaduotojui J.Miškiniui, kuruojančiam šiuos klausimus, jis minėjo apie deklaraciją, pasak kurios, pirmus metus dirbančios bendrovės neturėtų būti tikrinamos, baudžiamos, tačiau liudytoja nurodė, kad minėta Deklaracija yra deklaratyvi, neatitinka Bendrijos muitų teisei ir muitinės procedūroms, kadangi bendrovės yra tikrinamos nuo pat pirmų jų veiklos dienų. Nurodė, kad Deklaracijos J. V. paštu nesiuntė, viešai paskelbtos nėra mačiusi, jos statuso nurodyti negali. Mano, kad tokios deklaracijos išvis nėra (b.l. 44-45).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja Liudmila Lazdina parodė, kad J. V. buvo surašytas ATP protokolas už muitinės sandėlio veiklos pažeidimą, t.y. už tai, kad laikinai saugomos muitinės prekės buvo saugomos ne muitinės sandėlyje, o komerciniame sandėlyje. Muitinės kodekso 51 str. numatyta, kad laikinai saugomos prekės, bus saugomos muitinės nustatytose vietose ir muitinės nustatytuose sandėliuose. Šiuo atveju muitinės pažymėta vieta buvo nustatyta pagal muitinės patvirtintą schemą ir bendrovė pati nurodė vietas, kur bus saugomos prekės, kur bus muitinės sandėlys. Muitinės komisija patvirtino muitinės sandėlius pagal patvirtintą schemą dar iki buvo steigiamas muitinės sandėlys, ir pagal tą patvirtintą schemą, muitinės sandėlys vykdė savo veiklą. 2014 m. liepos 22 d. atvažiavusi muitinės komisija patikrino ar minėtos vietos atitinka schemą ir prekės turėjo būti saugomos būtent patvirtintose vietose – muitinės sandėliuose, tačiau patikrinimo metu prekės nebuvo laikomos muitinės sandėlyje, jos buvo komerciniame sandėlyje, ir nustačius šį faktą, buvo surašytas ATP protokolas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad už sandėlio veiklą buvo paskirtas atsakingas asmuo, tačiau jis tuo metu buvo tėvystės atostogose, ir įmonės vadovas, kaip atsakingas asmuo perėmė visą atsakomybę sau. Liudytoja dalyvavo minėtame patikrinime, J. V. taip pat dalyvavo. Patikrinimas buvo atliktas pagal muitinės kriminalinės tarnybos pranešimą, kad muitinės sandėliuose randasi ne tos prekės, kurios yra nurodytos deklaracijoje, ir atliktas jų iniciatyva. Iki šio patikrinimo su jai J. V. bendrauti neteko. Atliekamo patikrinimo metu, J. V. bendravo su L.Lazdina administracijos patalpose, ir klausė jos patarimo ką reikėtų padaryti kad komercinis sandėlis taptų muitinės sandėliu, ir ji patarė J. V. kreiptis į VTM su prašymu, kad komercinis sandėlis būtų pervardintas muitinės sandėliu. Tada 2014-07-21 bendrovės darbuotojas S. kreipėsi į muitinę su prašymu padidinti muitinės sandėlio plotą, tačiau tai buvo padaryta jau nustačius pažeidimo faktą, kad prekės buvo ne muitinės sandėlyje. O tai yra svarbu, nes prekės yra trečiųjų šalių, už jas nėra sumokėti muito ir importo mokesčiai, todėl jos yra muitinės prižiūrimos, kontroliuojamos, ir muitinė reikalauja, kad prekės būtų laikomos muitinės nustatytose vietose ir tam tikromis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad 2014 m. liepos 22 d. pradėtas bendrovės muitinės sandėlio patikrinimas tęsiamas iki šiol. Byloje pateikti 3 patikrinimo aktai, kur viename iš aktų užfiksuoti prekių kiekiai laikomi ne muitinės sandėlyje (t.y. ne suderintame pagal schemą sandėlyje), akte nurodant, kad dalis prekių buvo rasta ne muitinės sandėlyje, t.y. beveik 1/3 dalis prekių ( kiti gatavi dirbiniai, įskaitant drabužių iškarpas (lekalus). Taip pat nurodė, kad įmonė galėjo savalaikiai kreiptis į muitinę prašydami praplėsti muitinės sandėlio plotą, tada komisija būtų važiavusi į vietą, tikrinusi patalpas, ar jos atitinka muitinės sandėliui keliamiems reikalavimams, o nagrinėjamu atveju, komisija patalpas patikrinti nuvažiavo vėliau. Liudytoja negalėjo atsakyti į klausimą kodėl taip įvyko, kad asmuo 2014 m. liepos 21 d. kreipiasi į muitinę su prašymu padidinti muitinės sandėlio plotą, ir nenagrinėjant šio prašymo 2014 m. liepos 22 d. pradedamas muitinės sandėlio patikrinimas, bei nurodė, kad muitinė labai didelė įstaiga, ir kai prašymas buvo pateiktas registracijai, jis buvo perduotas vykdymui į muitinės kontrolės organizavimo skyrių, kuris ir nagrinėja prašymą. Nurodė, kad UAB „Ferogama“ pateiktas prašymas dėl muitinės sandėlio padidinimo buvo išspręstas neigiamai, nes komercinės patalpos neatitiko muitinės sandėlio reikalavimams, 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas pateiktas raštu, pasiūlant ištaisyti trūkumus iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Vėliau bendrovei buvo duotas leidimas sutvarkyti šias patalpas, patalpos buvo sutvarkytos (suremontuotas stogas, langai, išvežtos šiukšlės ir t.t.), važiavo komisija ir šiuo metu komercinės patalpos jau yra muitinės sandėlis (b.l. 45-49).

Iš pateiktos teismui Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų, kurią pasirašė ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos matyti, kad Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuotoje deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia bus nustatytas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, galės būti ir pratęsiamas. Baudos ar veiklos apribojimai bus taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui (b.l. 74-76, 82-86).

Kaip matyti iš liudytojos L.Lemežienės teismo posėdyje duotų parodymų, ji aplamai nežinojo apie Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų egzistavimą, nors ją, tame tarpe, yra pasirašęs ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, taip pat nežinojo, apie šios deklaracijos statusą.

Kaip matyti iš liudytojos L.Lazdinos teismo posėdyje duotų parodymų (b.l. 45-49), ji negalėjo teismui paaiškinti, kodėl patikrinimas buvo pradėtas 2014-07-22, tai yra kitą dieną po to, kai UAB „Ferogama“ 2014 m. liepos 21 raštu Nr. 01/56 kreipėsi į Vilniaus teritorinės muitinės viršininką, prašydama patvirtinti naujai pateiktą A tipo muitinės sandėlio VA 0497 patalpų schemą dėl pasikeitusių sandėliuojamų prekių kiekio ir užimamo ploto. Taip pat iš liudytojos parodymų matyti, kad, nors UAB „Ferogama“ pateiktas prašymas dėl muitinės sandėlio padidinimo buvo išspręstas neigiamai, nes komercinės patalpos neatitiko muitinės sandėlio reikalavimams, 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas pateiktas raštu, pasiūlant ištaisyti trūkumus iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., vėliau bendrovei buvo duotas leidimas sutvarkyti šias patalpas, patalpos buvo sutvarkytos (suremontuotas stogas, langai, išvežtos šiukšlės ir t.t.), važiavo komisija ir šiuo metu komercinės patalpos jau yra muitinės sandėlis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog apylinkės teismas, pasisakydamas dėl tyčios, nepasisakė dėl kitos kaltės formos – neatsargumo, – pažymėtina, kad J. V., būdamas UAB „Ferogama“, kuri 2014 m. liepos 21 raštu Nr. 01/56 kreipėsi į Vilniaus teritorinės muitinės viršininką, prašydama patvirtinti naujai pateiktą A tipo muitinės sandėlio VA 0497 patalpų schemą dėl pasikeitusių sandėliuojamų prekių kiekio ir užimamo ploto, direktoriumi, ne tik kad nenumatė, bet ir negalėjo numatyti, jog iškart po tokio kreipimosi muitinės pareigūnai nevykdys jų pačių priimtame teisės akte – Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 4.2/4-2V-17230 – nurodytų terminų, bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pasirašytos Deklaracijos dėl pirmųjų verslo metų nuostatų, todėl apelianto argumentai šioje dalyje taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi šiuo konkrečiu atveju asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis į valstybės institucijas, turi teisėtus lūkesčius, kad jo klausimas bus išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis negali prisiimti atsakomybės ar nukentėti dėl bet kokio rango pareigūnų ar valstybės tarnautojų bei jiems prilyginamų asmenų veikimo ar neveikimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko Jono Reklaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.