Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam bei nukentėjusiojo G. J. atstovui pagal įstatymą D. J. (nuotolinio ryšio priemonėmis),

civilinio atsakovo BTA Insurance Company filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui V. M. (nuotolinio ryšio priemonėmis).

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

Kaltinamoji J. J. 2024 m. gegužės 5 d., apie 17.32 val., Šiauliuose, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama apie 47 km/h greičiu ir artėdama prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 12 punktų reikalavimus, tai yra, artėdama (duomenys neskelbtini) prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve į sankryžą įvažiavus specialiai transporto priemonei – policijos tarnybos automobiliui „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, privalėdama nedelsiant duoti kelią šiai specialiai transporto priemonei, nedelsdama nelėtino greičio ir nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to susidūrė su policijos tarnybos automobiliu, kurį vairavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas K. J., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio „Volkswagen Caddy“ keleivei M. V. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste; kraujosruva dešinės alkūnės srityje, kas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, „(duomenys neskelbtini) keleiviui G. J. padaryta muštinė žaizda kaktoje, kas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, „(duomenys neskelbtini) keleiviui D. J. padaryta dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis, dešinės alkūnės nubrozdinimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės VIII šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu J. J. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama, iš dalies sutinka su kalte. Vyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena, ir važiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžos, įvažiavus į pusę kelio pastebėjo, kad dega raudonas šviesoforas. Ten dvi juostos važiuoti tiesiai, o jiems tiesiai ir reikėjo. Automobilių mažiau buvo kairėje pusėje, ji persirikiavo į kairę pusę. Dar raudonam šviesoforui degant ji judėjo į priekį. Mašinų buvo. Neprisimena ar buvo sustojusi. Galimai žalias šviesoforas užsidegė jai važiuojant ir ji išgirdo garsinį specialių automobilių signalą. Jis nebuvo arti. Vaizdas, priekyje ir į šonus buvo geras, nes sankryža plati. Buvo įsitikinus, kad su švyturėliais važiuoja iš galo. Priekyje nieko nematė. Žvilgtelėjo į veidrodėlį, į kurią pusę pasitraukti, iš kurios pusės atvažiuoja. Nieko iš galo nematė, o kai tik žvilgsnis grįžo į priekį, pamatė automobilį, nedideliu atstumu jau važiuojantį į sankryžą. Staigiai stabdant, ji į jį atsitrenkė. Jei būtų nenukreipus žvilgsnio atgal, kad įsitikintų, jog niekas neatvažiuoja, tikrai būtų pastebėjusi. Taisyklėse nenurodyta, kad privaloma sustoti, tik, kad duoti kelią ir automobiliui judant trauktis. Tikriausiai, kad galimybę sustoti turėjo, bet taip pasielgė neapdairiai, dėl to ir įvyko įvykis. Vyras sėdėjo už jos gale, visi buvo prisisegę. Judėjo gal 40 km/h greičiu. Policijos pareigūnų automobilis kokiu greičiu važiavo, sunku pasakyti, nes kai jis važiuoja prieš akis, atrodo, kad labai greitai juda. Jos vairavimo patirtis yra virš 20 metų. Automobilis buvo draustas privalomuoju civiliniu draudimu, BTA draudimo kompanijoje. Civilinis ieškinys yra pareikštas dėl kompensacijos. Po susidūrimo policijos pareigūnai išlipo iš automobilio. Pirmiausiai pamatė pareigūnę. Ji pareigūnams pasakė, kad nepastebėjo, atsiprašo, klausė ar sveiki. Jie stovėjo, vizualiai sužalojimų nebuvo. Vyras iš automobilio išlipo vėliau, jis kurį laiką sėdėjo gale dėl to skausmo. Dėl įvykio jos kaltė, ji supranta. Buvo priimtas jos klaidingas sprendimas, kad nesustojo. Anksčiau nėra to buvę. Tai gera pamoka ir skaudus įvykis. Gerai, kad visi sveiki. Dėl kaltės, kaip ir sakė, nesupranta tų teisinių dalykų, bet neneigia, kad nekalta, nepastebėjo ir panašiai. Susiklostė, to staigaus, netinkamai priimto sprendimo pasekmės.

2024 m. birželio 10 d. J. J. apklausiama kaip įtariamoji savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad galvos traumų turėjusi nėra, psichinėmis ligomis sirgusi nėra, priklausomybių centruose neregistruota. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškina, kad vyrui D. J. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji, šalia jos, ant priekinės keleivio pusės sėdynės sėdėjo sūnus G. J.. Vyras D. J. sėdėjo ant galinės sėdynės, už vairuotojo. Visi segėjo saugos diržus. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės įvažiavo į gatvę kur yra „Norfos“ parduotuvė, po to pasirinko važiuoti dešiniau, nes galimi du variantai, po to iš gatvės, kur yra netoli (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę, po to į (duomenys neskelbtini). Automobilyje, gal būt, lengvai ir grojo muzika, nes garsiai nesiklauso, triukšmo nebuvo, viskas buvo ramiai. Nuvažiavus apie pusę (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jai dega raudonas šviesoforo signalas, matė, kad dešiniau yra daug automobilių, ji persirikiavo į juostą esančią kairiau. Išgirdo tarnybos garsinius signalus, po ko iškart žiūrėjo tiesiai, nes geriausiai matosi vaizdas, nematydama tarnybų, žvilgsniu pasižiūrėjo į šonus, kur taip pat nematė tarnybų automobilio. Su mintimi, kad tarnybos gali jai važiuoti iš galo nukreipė žvilgsnį į galinio vaizdo veidrodėlį, nes galvojo į kurią pusę jai trauktis, į dešinę ar kairę. Jai užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas. Jis tik ką buvo įsijungęs, nes gal prieš ją porą automobilių spėjo pravažiuoti. Ar gretimoje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai negali atsakyti, neatsimena, jos tikslas buvo pasižiūrėti iš kur atvažiuoja tarnybinis automobilis. Tuo metu kai žvilgsnį nutraukė nuo galinio vaizdo veidrodėlio, pamatė visiškai šalia greitai atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, ji išsigando, neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio, nes kai pasižiūrėjo jau viskas buvo šalia. Ar tarnybinis automobilis stabdė, negali pasakyti, neprisimena. Ar ji spaudė stabdį negali pasakyti, neprisimena, gal instinktyviai galėjo paspausti stabdį, nes buvo stabdymo žymės ant sankryžos. Jos greitis negalėjo būti didelis, nes tik ką buvo įvažiavusi į sankryžą. Kokiu greičiu važiavo negali pasakyti, išgirdusi garsinį tarnybų signalą sulėtino savo automobilio greitį. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Kurioje tiksliai vietoje negali pasakyti, ji tik šiek tiek buvo įvažiavusi į sankryžą, policijos automobilis važiavo nuo „Maximos“, iš kairės pusės, (duomenys neskelbtini). Jai jokie objektai neužstojo kairės pusės. Kadangi garsinis signalas nebuvo šalia, ji ir dairėsi daug, suprato, kad jis įjungtas senai. Jei ji nebūtų žiūrėjusi į galinio vaizdo veidrodėlį, tikėdamasi tarnybų važiuojančių iš galo, tikrai būtų pamačiusi policijos tarnybinį automobilį iš kairės. Daugiau nieko pasakyti neturi (3 t., b. l. 11–14);

2024 m. gruodžio 18 d. J. J., apklausiama kaip įtariamoji papildomai, savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindinta, nuorašą gavo, ji savo kaltę pripažįsta iš dalies. Ji pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kuriuos davė apklausiama kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo byloje, savo parodymus tvirtina, nieko papildyti neturi. Daugiau nieko pasakyti neturi (3 t., b. l. 21–23).

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. gegužės 6 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2024 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio pažeidimo, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y.: 2024 m. gegužės 5 d., apie 17.32 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tarnybos metu blaivus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas K. J., vairuodamas specialiais policijos ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve susidūrė su (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivi J. J.. Eismo įvykio metu nukentėjo policijos tarnybinio automobilio keleivio vietoje sėdėjusi blaivi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresnioji tyrėja M. V., kuri po medicininės apžiūros dėl dešinio peties ir žasto sumušimo išleista gydytis ambulatoriškai, bei du automobilio „BMW“ keleiviai: D. J., kuris po medicininės apžiūros dėl dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžio, dešinės alkūnės žaizdos ir sumušimo, išleistas gydytis ambulatoriškai, ir G. J., kuris po medicininės apžiūros dėl kaktos žaizdos išleistas gydytis ambulatoriškai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilis „Volkswagen Caddy“ nugabentas į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), o automobilis „(duomenys neskelbtini) į aikštelę, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–14);

2024 m. gegužės 5 d. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo 0124000265038. 2024 m. gegužės 5 d. iš Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Operacijų valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė 2 automobiliai, yra sužeistų. Apie 17.39 val., atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje stovi 2 susidūrę automobiliai. Vienas policijos tarnybinis automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus tarnybos metu K. J., kartu važiavo blaivi policijos pareigūnė M. V.. Antras automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivi J. J., taip pat kartu važiavo D. J. ir G. J.. K. J. paaiškino, kad tarnybos metu su įjungtais šviesos ir garso signalais važiavo į iškvietimą ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) link pietinės miesto dalies, sankryžoje susidūrė su automobiliu. Prieš važiuodamas į sankryžą įsitikino, kad galima saugiai tai padaryti. „BMW“ vairuotoja paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Važiuojant sankryžoje nepastebėjo atvažiuojančio policijos automobilio ir automobilį pastebėjo, kai pastarasis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį (1 t., b. l. 15–18);

2024 m. gegužės 6 d. - 2024 m. gegužės 8 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas. Apžiūrima įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) sankryža. Automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrimas sankryžoje. Fotografuota. Apžiūros metu paimti automobiliai „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–32);

2024 m. gegužės 6 d. - 2024 m. gegužės 8 d. daiktų apžiūros protokolas. Apžiūrimas automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Užfiksuojami apgadinimai po eismo įvykio. Fotografuota (1 t., b. l. 33–43);

2024 m. gegužės 7 d. - 2024 m. gegužės 8 d. daiktų apžiūros protokolas. Apžiūrimas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Užfiksuojami apgadinimai po eismo įvykio. Fotografuota (1 t., b. l. 44–59);

2024 m. birželio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolas. Apžiūrimas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros Nr. SGA04 vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas darytas 2024 m. gegužės 5 d. laikotarpyje nuo 17.30 val. iki 17.35 val. Matome, kad vaizdo kamera filmuoja iš (duomenys neskelbtini) kampo. Matoma, kaip dega žalias šviesoforo signalas leidžiantis (duomenys neskelbtini) važiuoti tiesiais, kertant (duomenys neskelbtini). Matoma, kad (duomenys neskelbtini) dega raudonos spalvos šviesoforo signalas. 17:31:23 matome, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą įvažiuoja policijos tarnybinis automobilis, su skiriamaisiais ženklais. „BMW“ markės automobilio miesto kamera neužfiksuoja. 17:31:24 matome, kaip policijos tarnybinis automobilis įvažiavęs į sankryžos vidurį. Matoma tiesiai (duomenys neskelbtini) g. judantį BMW markės automobilį. 17:31:24 fiksuojamas eismo įvykis, maždaug ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos viduriu, t. y. „BMW“ markės automobilis važiuojantis (duomenys neskelbtini), trenkiasi į policijos tarnybinio automobilio dešinę pusę. Matoma, kad policijos tarnybiniame automobilyje jungti švyturėliai (1 t., b. l. 123–129);

2024 m. gegužės 23 d. tarnybinis pranešimas dėl gautų duomenų. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-16928-24 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono po gautas M. V. kūno kameros vaizdo įrašas užfiksuotas 2024 m. gegužės 5 d. įvykio metu bei VPVS duomenys susiję su eismo įvykiu, kurie pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 130–134);

2024 m. gegužės 23 d. Kitų objektų apžiūros protokolas. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurį užfiksavo M. V. naudota „Body“ ( kūno) kamera. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės 22 sekundės. Vaizdo fiksavimo data 2024 m. gegužės 5 d., fiksavimo laiko pradžia 17.31 val. Apžiūrimame vaizdo įraše girdėti automobilio garsinis signalas (sirena), moters šūksnis ir smūgio garsas. Matyti vaizdas policijos automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilis juda į priekį. Girdėti kaip vyras, galimai K. J., klausia: „- Susižeidei?“, o M. V. atsako: „- Nežinau“. M. V. radijo ryšiu praneša apie įvykusį eismo įvykį ir nurodo iškviesti medikus. Matyti kaip M. V. išlipa iš policijos tarnybinio automobilio ir kalbasi su prie apgadinto automobilio stovinčia J. J. ir G. J.. Automobilio „BMW“ galinėje sėdynėje, už vairuotojo sėdynės, sėdi D. J., kuris vėliau iš automobilio išlipa. M. V. J. J. ir G. J. pasako: „- Gal prisėskit, ką“. J. J. atsako: „- Aš tiesiog išgirdau garsą ir į veidrodėlį žiūrėjau, į galą ar praleisti“. M. V. sako: „- Nepamatėt“. J. J. sako: „- Nes aš išgirdau garsą ir žiūriu veidrodėlį ar iš galo ar man reik rikiuotis, čia gi žalias, grynai nepamačiau“. M. V. klausia: „- Daugiau niekur nesusižalojai?“ (1 t., b. l. 135–137);

2024 m. gegužės 31 d. Kitų objektų apžiūros protokolas. Apžiūrimi vaizdo įrašai paimti iš tarnybinio policijos automobilio „VW CADDY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pateikti trys vaizdo įrašai (automobilio priekis T173000000100, galas T173000000300, vidus T173000000000, įrašų trukmė 7:04 min.) (1 t., b. l. 138–144);

2024 m. spalio 21 d. nutarimas grąžinti daiktus. 2024 m. spalio 16 d. rašytiniu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės nurodymu automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintinas J. J.. Minėtą automobilį galima remontuoti (renkant dokumentus apie atliktus remonto darbus, bei pakeistas detales) ir naudoti, tačiau įpareigojant saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 150–153);

2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11Š-127(24). 1. Nagrinėjamoje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai, - įvažiuodama į gerai apžvelgiamą sankryžą, nedavė kelio šia sankryža su įjungtais švyturėliais ir garso signalu važiavusiam policijos tarnybiniam automobiliui, vairuojamam K. J., dėl to su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje eismo situacijoje vairuotojo K. J. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 2. Prieš pat nagrinėjamos situacijos susidarymą automobilis „Volkswagen Caddy“ važiavo apie 56 km/h greičiu, o jo greitis susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 30 km/h. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Caddy“ metu buvo apie 47 km/h. Iš tyrimui pateiktos bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo rėžimo, tuo pačiu jo greičio, ar greičio pokyčio artėjant link susidūrimo vietos. 3. Nagrinėjamoje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai, - įvažiuodama į gerai apžvelgiamą sankryžą, nedavė kelio šia sankryža su įjungtais švyturėliais ir garso signalu judėjusiam policijos tarnybiniam automobiliui, vairuojamam K. J., dėl to su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje eismo situacijoje vairuotojo K. J. veiksmai buvo nepriimtini (1 t., b. l. 162–171);

2024 m. spalio 2 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1049/2024(04.) Remiantis M. V., gim. 1990 m., turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1. M. V. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste; kraujosruva dešinės alkūnės srityje; 2. M. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu ribotą paviršių turinčiu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). Neatmetama galimybė, kad M. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. M. V. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku nėra atmetama. 3. M. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 28–29);

2024 m. liepos 23 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 752/2024(04). 1. D. J. nustatyti kūno sužalojimai: dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis, dešinės alkūnės nubrozdinimas. 3. D. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam, laikui. 3. D. J. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės VIII šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 34);

2024 m. liepos 23 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 771/2024(04). J. J. padarytos kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinės kairėje pusėje, kairiame dilbyje. 2. J. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. 3. J. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 44);

2024 m. liepos 23 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 763/2024(04). 1. G. J. padaryta muštinė žaizda kaktoje. 2. G. J. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 109);

Nukentėjusysis ir civilinis atstovas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė. Įvyko avarija. Jis sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, tas signalas girdėjosi gerokai dar iki šviesoforo, bet toli. O sankryžoje, kai tas įvykis įvyko, jis net negirdėjo garso. Įvykio metu buvo neblaivus, bet aplinkybes pamena. Įvykio metu jam lūžo šonkaulis. Turėjo nedarbingumą. Civilinio ieškinio nereikš. Sūnui buvo kaktos nubrozdinimas, matėsi kraujas, praskelta. Po įvykio, jis policijos pareigūnų nematė, nei vairuotojo, nei nukentėjusiosios. Ją matė tik ligoninėje, bet nematė kiek stipriai buvo sužaloti pareigūnai. Sūnaus interesais nereikš civilinio ieškinio nei turtinei nei neturtinei žalai.

2024 m. gegužės 9 d. nukentėjusysis D. J. apklausiamas kaip liudytojas paaiškino, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2024 m. gegužės 5 d. automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. J. ir sūnumi G. J. važiavo Šiaulių mieste, kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilį vairavo J. J., G. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje už vairuotojos. Visi buvo prisisegę saugos diržus. Važiuodamas jis snūduriavo ir kelio nestebėjo. Važiuojant išgirdo, kad žmona sušuko: „- G.“ ir netrukus pajuto smūgį. Kur jis atsitrenkė smūgio metu nežino. Automobilio galinėje sėdynėje buvo atlenktas sėdynės viduryje esantis porankis. Automobiliui sustojus jis pats išlipo iš automobilio. Žmona ir sūnus iš automobilio jau buvo išlipę. Tuomet jis pastebėjo, kad jų automobilis buvo susidūręs su policijos automobiliu. Kaip įvyko eismo įvykis jis nematė, nes kaip minėjo snūduriavo. Jis negali atsakyti ar girdėjo policijos automobilio garsinį signalą. Išlipęs iš automobilio jis pajuto skausmą dešiniame šone ir dešinėje rankoje. Žmonos lūpa buvo kruvina, o sūnui, kaip vėliau sužinojo, buvo prakirstas dešinysis antakis. Jų automobilyje magnetola greičiausiai nebuvo įjungta, o jeigu buvo įjungta tai galėjo veikti tik tyliai. Šio įvykio metu buvo neblaivus, tačiau visas įvykio aplinkybes prisimena. Po šio įvykio jį nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Po šio įvykio jis dar lankėsi Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje. G. J. ir J. J. buvo nuvežti į Moters ir vaiko kliniką Šiauliuose. Šio įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis „BMW“, kuris po įvykio buvo nugabentas į saugojimo aikštelę Šiauliuose. Automobilyje liko jo ir jo šeimos asmeniniai daiktai bei maisto produktai, kurie jam būtini, todėl pageidauja šiuos daiktus iš automobilio pasiimti. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, tačiau tikslios padarytos žalos sumos negali nurodyti ir šiuo metu civilinio ieškinio nereikš. Daugiau apie šį įvykį neturi ką paaiškinti (2 t., b. l. 113-114);

Nukentėjusioji M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko lyg praeitų metų gegužės 5 d. Gavo su kolega iškvietimą reaguoti į B kategorijos įvykį. Vyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, ją kirto, o kaltinamosios automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Garsiniai signalai ir švyturėliai, kiek pamena, buvo įjungti beveik nuo kelionės pradžios. Įvažiavimas į sankryžą įvyko kaip įprastai: pristabdai, pasižiūri ir važiuoji. Kiek matė, automobiliai iš toli visada juda, o paskui, kai jau priartėji, dažniausiai dauguma sustoja. Kiek prisimena, kai jie įvažiavo į sankryžą, tai dauguma stovėjo. Kaltinamosios automobilį pamatė tik tada, kai pasuko galvą. Kaltinamoji nesustojo ir nepraleido jų vykstančių. Moteris buvo sutrikus, šoko būsenoje, jie taip pat. Jie išlipo ir iš ano automobilio visi išlipo. Ji priėjo ir paklausė, ar nereikia pagalbos, nes matė, kad berniukui lyg buvo kruvina nosis, vyriškis lygtais buvo susiėmęs už kažkur. Moteris buvo persigandus. Ji paklausė, kaip nutiko. Ši sakė, kad nepastebėjo. Elgėsi mandagiai. Jai buvo nustatytas rankos sumušimas, nedirbo neilgai, gal savaitę, gal 10 dienų. Byloje pareikštas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys 1907,50 Eur, nes ši suma buvo išmokėta jai darbdavio.

2024 m. gegužės 21 d. nukentėjusioji M. V. (dabartinė pavardė – Vadapalaitė) apklausiama kaip liudytoja paaiškino, kad 2024 m. gegužės 5 d., tikslaus laiko negali nurodyti, nes neprisimena, tarnybos metu kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėju K. J. važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) gatve. Jie buvo gavę pranešimą, kad Šiauliuose „pietiniame“ rajone yra smurtas artimoje aplinkoje, tai yra B kategorijos įvykis. Tikslių įvykio, į kurį reagavo, duomenų šiuo metu negali nurodyti. Automobilį vairavo K. J., o ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Adu buvo prisisegę saugos diržus. Daugiau automobilyje keleivių nebuvo. Ji tiksliai neprisimena ar nuo Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, iš kur jos ir pradėjo važiuoti, iki (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos jos vyko su įjungtais šviesos ir garso signalais, tačiau privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą girdėjo, kad automobilio, kuriame ji važiavo, garso signalas veikė. Įvažiuojant į sankryžą ji nematė koks joms dega šviesoforo signalas ir negali pasakyti kuria eismo juosta įvažiavo į sankryžą, nes ji tuo metu žiūrėjo į savo mobiliojo ryšio telefoną. Ji pajuto, kad įvažiuojant į sankryžą K. J. pristabdė savo vairuojamą automobilį. Įvažiavus į sankryžą ji pakėlė akis nuo telefono ir jai atrodė, kad visi automobiliai stovėjo ir niekas per sankryžą nevažiavo. Koks buvo automobilio, kuriame ji važiavo, greitis negali pasakyti, nes automobilio spidometro nestebėjo, tačiau jai atrodė, kad važiavo negreitai. Įvažiavus į sankryžą pastebėjo, kad iš dešinės, tai yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, į sankryžą nestabdydamas įvažiuoja automobilis „BMW“, kuris trenkėsi į automobilio, kuriame ji važiavo, dešinįjį šoną. Po smūgio abu automobiliai sustojo. Jai atrodė, kad automobiliai, kurie buvo sankryžoje, automobilį, kuriame ji važiavo matė ir jį praleido, tik šis automobilis „BMW“ jų nepamatė. Ji ir K. J. iš automobilio išlipo ir nuėjo prie kito apgadinto automobilio „BMW“. Iš šio automobilio išlipo moteris, vaikinas ir vyras. Moteris paaiškino, kad vairavo automobilį ir jų nepastebėjo, nes žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį. Vyras sakė, kad automobilio galinėje dalyje gulėjo. Apie įvykį radijo ryši pranešė budėtojui. Šio įvykio metu nuo smūgio jai buvo sutrenkta dešinė ranka, apžiūrai buvo GMP nuvežta į Respublikinę Šiaulių ligoninę, o po to gydėsi ambulatoriškai (duomenys neskelbtini). Šio įvykio metu jai padaryta fizinė žala. Dėl turtinė ir neturtinės žalos nuspręs vėliau (2 t., b. l. 142–143);

Liudytojas K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aplinkybes pamena. Važiavo į B kategorijos iškvietimą ir (duomenys neskelbtini)sankryžoje susidūrė du automobiliai. Vyko į įvykį su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais. Tarnybinį automobilį vairavau jis. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš įvažiuojant į sankryžą yra pristabdoma, įsitikinama, kad sustoja visi automobiliai, niekas nejuda. Kolegė pasižiūri iš dešinės, jis iš kairės ir susižiūrėjus tęsi judėjimą. Tuo metu visi automobiliai stovėjo, kai jie pradėjo tęsti judėjimą ir greitis nebuvo didelis. Per sankryžą nevažiuoji greitai, ypatingai degant raudonam šviesoforo signalui. Susidūrimas įvyko, tikėtina, dėl vairuotojos neatidumo. Įvažiuojant į sankryžą pristabdėm, po to tęsėme judėjimą ir tikėtina, kad jie jos nematė, nes tuo momentu ji buvo per toli. Mano, garsinį signalą turėjo girdėti, nes visi aplinkiniai girdėjo. Judėjimo, kai pro sankryžą važiavo, jo nuomone nebuvo. Sužalojimų jis nepatyrė. Civilinio ieškinio nereikš. Kokius sužalojimus patyrė kolegė, jis jos neklausė, bet po to ji sirgo. Kaltinamoji lyg sužalota nebuvo, vaikui kraujas bėgo virš akies. Vyriškis buvo susiėmęs už šono. Greitąja pagalbą iškvietė kolegė. Viskas buvo sutvarkyta. Kaltinamoji išlipusi iš automobilio atsiprašė, viskas buvo labai korektiška. Moteris labai kultūringai. Jos sūnui bandė suteikti pirmąja pagalbą, bet tuo metu atvyko greitoji medicinos pagalba.

2024 m. gegužės 21 d. K. J., apklausiamas kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 17.30 val., tarnybos metu kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja M. V. važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) gatve. Jie buvo gavę pranešimą, kad Šiauliuose „pietiniame“ mikrorajone yra smurtas artimoje aplinkoje, tai yra B kategorijos įvykis. Tikslius duomenis apie šį pranešimą galima rasti PRĮR sistemoje. Automobilį vairavo jis, o M. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Adu buvo prisisegę saugos diržus. Daugiau automobilyje keleivių nebuvo. Jie vyko nuo Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pastato adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas jis buvo įsijungęs šviesos ir garsinius signalus, nes vykstant į B kategorijos įvykius būtina įsijungti garso ir šviesos signalus (švyturėlius). Važiavo neviršydamas leistino greičio ir pristabdydamas automobilį prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžų, kad nekeltų sau iš aplinkiniams pavojaus. Privažiavus (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžą jis pristabdė savo vairuojamą automobilį. Jis tiksliai negali pasakyti ar įvažiuojant į sankryžą matė koks šviesoforo signalas jiems dega. Kaip tiksliai įvažiavo į sankryžą, kuria eismo juosta įvažiavo į sankryžą, negali pasakyti, nes neprisimena. Tik gali pasakyti, kad įvažiuojant į sankryžą pristabdė savo vairuojamą automobilį, įsitikino, kad automobiliai esantys sankryžoje pabaigė pradėtus manevrus, o likę sankryžoje automobiliai išgirdo ir matė policijos automobilio šviesos ir garso signalus, todėl stovėjo vietoje, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės, Jis įsitikinęs, kad tęsti judėjimą yra saugu tarnybiniu automobiliu toliau važiavo per sankryžą apie 30 km/h. Automobilio spidometro nestebėjo, jam atrodė, kad važiavo negreitai. Įvažiavus į sankryžą jis tik prieš pat smūgį pastebėjo pro dešinės pusės automobilio langus iš dešinės pusės, tai yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, į sankryžą įvažiuojantį automobilį, kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinįjį šoną. Prieš pat susidūrimą jis dar staigiai stabdė savo automobilį. Po smūgio abu automobiliai sustojo ir po įvykio nebuvo patraukti iš įvykio vietos. Jam atrodė, kad automobiliai, kurie buvo sankryžoje, jo vairuojamą automobilį su įjungtais garso ir šviesos signalais matė ir praleido, tik šis automobilis matyt jų nepastebėjo. Jis iš automobilio išlipo ir nuėjo prie kito apgadinto automobilio. Iš šio automobilio išlipo moteris ir vaikas, o vyras išlipo vėliau. Ši moteris pasakė, kad jų labai atsiprašo, nepastebėjo, žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Kiek prisimena, vaiko kakta buvo kruvina, daugiau išoriškai ant jų sužalojimų nesimatė. Apie įvykį radijo ryši pranešė budėtojui. Šio įvykio metu jis nebuvo sužalotas. Jo nuomone dėl šio eismo įvykio yra kalta į juos atsitrenkusio automobilio vairuotoja, nes ji įvažiuodama neįsitikino, kad tai daryti bus saugu (2 t., b. l. 160–161);

Ikiteisminio tyrimo metu priimtu nutarimu specialiojo liudytojo K. J. procesinė padėtis panaikinta. 2024 m. gruodžio 11 d. K. J., apklausiamas kaip liudytojas bendra tvarka, paaiškino, kad yra supažindintas su prokuroro nutarimu, kuriuo panaikinta jo spec. liudytojo procesinė padėtis. Paaiškina, kad 2024 m. gegužės 21 d. specialiojo liudytojo apklausos metu yra davęs išsamius parodymus, aiškiai viską prisimynė ir papasakojo. Šiuo metu yra praėję nemažai laiko po įvykio, sunku prisiminti visas aplinkybes, kadangi dirba pareigūnu, nuolat reaguoja į įvykius, gali painiotis detalės. Jis pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu nieko papildyti neturi. Po eismo įvykio jis į gydymo įstaigą nesikreipė, vaistų nevartojo, sužalojimų nepatyrė. Ikiteisminio tyrimo byloje nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jokia materialinė ar fizinė žala jam nepadaryta. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 168–171);

Civilinio atsakovo įgaliotas atstovas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į juos kreipėsi Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl žalos atlyginimo už gydymą. Policija nesikreipė, nors pagal Privalomo draudimo įstatymą jie privalo tą padaryt, jeigu prašo žalos atlyginimą. Jeigu gaus civilinį ieškinį, jį išnagrinėję gal ir atlygins. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog mano, kad pareikštas civilinis ieškinys nėra nukreiptas į draudimo kompaniją ir turtinė žala turėtų būti priteista iš kaltinamosios.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kaltinamoji kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 ir 12 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas, t. y. bendroji taisyklė visiems eismo dalyviams, kad visi eismo dalyviai privalo laikytis būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, taip pat jų turto saugumui, aplinkai, siekiant išvengti nuostolio. Kelių eismo taisyklių 12 punktas įpareigoja eismo dalyvius privalomai, nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Šios Kelių eismo taisyklių 12 pirmame ir antrame punkte nurodyta, kaip kelyje turi būti sudaromas koridorius pravažiuoti specialiosioms transporto priemonėmis viena kryptimi ir dviem kryptimis. Privalo pasitraukti pirmąja eismo juostoje važiuojantis arčiau dešiniojo krašto ir sustoti, antrąja eismo juosta važiuojantis arčiau kairiojo krašto ir sustoti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes ji numatė, kad dėl jos neteisėto veikimo, įvažiavimo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, kai tuo pat metu girdėjo specialiųjų tarnybų garsinius signalus, gali atsirasti numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, nes neįsitikinusi įvažiavo į sankryžą. Kaltinamosios J. J. veika jos prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ji vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 12 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdama nedelsiant duoti kelią specialiai transporto priemonei, nelėtino greičio ir nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to susidūrė su policijos tarnybos automobiliu, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio trims eismo įvykio dalyviams buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis)

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji J. J. parodė, kad pripažįsta, jog nepastebėjo policijos automobilio, nes nesuprato iš kurios pusės sklinda policijos tarnybinio automobilio garso signalai, todėl siekdama išsiaiškinti, žvelgdama į galinio vaizdo veidrodėlį, prarado budrumą ir nepastebėjusi, jog policijos automobilis priešais jos automobilį, į jį atsitrenkė.

Vertintini ir iš karto po kilusio eismo įvykio kaltinamosios J. J. veiksmai, t. y. iš karto po eismo įvykio, ji išlipusi iš automobilio atsiprašė policijos pareigūnų, pasiteiravo ar šie nesužeisti, paaiškino, kad nepastebėjo tarnybinio automobilio.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje bylose Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Šiuo atveju pripažintina lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamojo J. J. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Tiek iš kaltinamosios J. J., tiek iš nukentėjusiosios M. V. bei liudytojo K. J. parodymų matyti, kad iš karto po eismo įvykio kaltinamoji policijos pareigūnų paklausė ar šie nesužaloti, jų atsiprašė, elgėsi mandagiai.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios J. J. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos, aptartą elgesį, iš karto po eismo įvykio, sprendžia, kad ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Šiuo nagrinėjamu atveju, nustačius J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, kurie lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismo vertinimu, yra pagrindas J. J. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, numatytą BK 39 straipsnyje.

Teismas pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios leidžia asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteista (2 t., b. l. 179–180), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 177–178), dirba (2 t., b. l. 175–176), kilusio eismo įvykio aplinkybes ji pripažino. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo nuosprendžiu pripažinta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

J. J. yra charakterizuojama išimtinai teigiamai bei atitinka BK 39 straipsnyje įtvirtintas sąlygas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra ji teisiama pirmą kartą, byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika priskirtina neatsargių nusikaltimų kategorijai, įvertinus anksčiau aptartas eismo įvykio kilimo priežastis, teismas daro išvadą, jog ši J. J. nusikalstama veika buvo atsitiktinė, dėl jos ji išvadas padarė, todėl jos atžvilgiu tikslinga taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ją atleisti, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kartu su bausme, be kita ko, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju J. J. neatsargų nusikaltimą padarė blaivi, neteista, administracine tvarka nebausta, byloje nėra duomenų, jog ji sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, todėl spręstina, jog ji nusikalto atsitiktinai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pažymėtina, jog iš paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų prevencijai užtikrinti įprastai skiriamos ir turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokurorė teismo prašo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas pažymi, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos. Tam, kad padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neatsargų elgesį ir skatinti vengti tokio neatsargumo ateityje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), šią įmoką sumokant per 4 mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys 1907,50 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. išmokai, kuri buvo sumokėta pareigūnei, dėl kaltinamosios veiksmais sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ieškinyje atsakove nurodyta kaltinamoji J. J., tačiau, šiai žalai atlyginti, ikiteisminio tyrimo metu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė – BTA Insurance Company filialas Lietuvoje, nes kaltinamosios automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šioje bendrovėje.

Baigiamųjų kalbų metu civilinės atsakovės atstovas nurodė, kad prašoma priteisti 1907,50 Eur suma turėtų būti priteista iš kaltinamosios. Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės kilo ginčas kas yra tinkamas atsakovas pareikštos turtinės žalos priteisimo atžvilgiu, teismas nemano, kad byloje yra nustatytos visos aplinkybės leidžiančios priimti sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą reikalavimą priteisti turtinę žalą, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys, paliktinas nenagrinėtu.

Nors BPK 115 straipsnio 1 dalis nenumato teismui galimybės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs šią civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, nustatydamas, kad civilinis ieškinys atskirai atvejais gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Proceso išlaidomis, be kita ko, laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad po įvykio automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66). Dėl minėto automobilio nuvežimo ir saugojimo buvo patirta 2730 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, pripažino bei atsižvelgiant į tai, kad transportavimo ir saugojimo išlaidos susidarė dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, todėl byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos – 2730 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (3 t., b. l. 50–63).

Tarnybinis automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Šiaulių AVPK, o automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti D. J.. Atsižvelgiant į tai, grąžintus automobilius palikti neribotai teisėtų savininkų nuosavybei.

Voką Nr. 2 su 4 kompaktinėmis plokštelėmis (prisegtas prie 3 tomo vidinio bylos viršelio) palikti saugoti prie bylos, kaip veikos tyrimo medžiagą skaitmeninėse laikmenose.

Kardomosios priemonės kaltinamajai nebuvo skirtos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnio 1 dalimi, J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą ir baudžiamąją bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. J., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą, J. J. neskirti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2730 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, šias išlaidas įpareigojant sumokėti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Tarnybinį automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Šiaulių AVPK, ir automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti D. J., palikti neribotai teisėtų savininkų nuosavybei.

Voką Nr. 2 su 4 kompaktinėmis plokštelėmis (prisegtas prie 3 tomo vidinio bylos viršelio) palikti saugoti prie bylos, kaip veikos tyrimo medžiagą skaitmeninėse laikmenose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.