Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, gynėjui advokatui Valteriui Aleknai, kaltinamajam G. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, Anglijos įmonės ,,A. T. L.'' direktorius. 2014-11-10 teistas Vokietijoje už prekybą vogtomis prekėmis. Deklaruota faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); el.paštas: (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal - taikant LR BK 5 str., 8 str., - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. kaltinamas tuo, kad 2015-04-12, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) vietovėje, Lenkijos Respublikos teritorijoje krovininiu automobiliu ,,Renault‘‘valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Krone‘‘ valst. nr. (duomenys neskelbtini)pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas, baltarusiškomis banderolėmis paženklintas prekes – 27 264 pakelių cigarečių „FEST“, kurie vietoj baldų elementų buvo paslėpti dėžėse, pakrautose ant trijų padėklų puspriekabėje ,,Krone‘‘ valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir kurie buvo įvežti į Europos Bendrijos muitų teritoriją nedeklaruojant ir nepateikiant muitinės kontrolei, kurių bendra vertė 22708,00 zlotų ir atitinka 65124,72 eur sumą, pagal Lenkijos Respublikos mokesčių baudžiamąjį kodeksą sukeldamas Valstybės Iždui arba Savivaldybės teritoriniam vienetui mokesčių sumažėjimo grėsmę, ir tokių prekių vertė viršijo Lietuvos Respublikos BK nustatytą 250 MGL dydžio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Lenkijos Respublikoje G. A. padarytos veikos numatyta atsakomybė Lenkijos Respublikos Baudžiamojo finansinio-ekonominio kodekso 54 str. 1 d., 63 str. 2 d., 91 str. 1, 3., 7 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), o taikant LR BK 5 str., 8 str., jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d.

Šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis G. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2015 metų kovo 13 dienos dirbo įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)'' vairuotoju. Įmonės vadovai buvo E. J. ir T. K.. Toje įmonėje dirbo vairuotoju iki 2015 metų rugsėjo mėnesio. Jį įdarbino T. K., įmonės direktorius. G. A., kaip vairuotojui, toje įmonėje teko vairuoti įvairias transporto priemones, jos keisdavosi. Parodo, kad su krovininiu automobiliu ,,Renault‘‘ valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Krone‘‘ valst. nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra važiavęs į reisus. Parodo, kad 2015 metais balandžio 12 dieną gavo pavedimą iš savo viršininko L. G. vykti į Europą, į krovinio iškrovimo vietą Vokietijoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CMR, kokį krovinį turės vežti, nepamena. Jis transporto priemonę su daliniu kroviniu pasiėmė Kaune, aikštelėje, esančioje Raudondvario plente. Šioje aikštelėje buvo laikomos įmonės transporto priemonės. Atidaręs puspriekabės duris pamatė, kad yra keletą medinių didelių dėžių su kažkokiom etiketėm. Dėžių neatidarinėjo, paletės buvo apvyniotos celofano medžiaga. Jos buvo sudėtos netoli puspriekabės vidurio, t. y. 3 paletės. Jis jų nekrovė, nežino, kas galėjo pakrauti. Tuomet gavęs nurodymą iš kito vadybininko A. P. nuvažiavo pasikrauti kito krovinio į Garliavą, į įmonę ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Garliavoje įmonės ,, (duomenys neskelbtini) ‘ darbuotojai pakrovė 2-3 nedideles dėžes. Kas krovinyje buvo neatsimena, neatidarinėjo tų pakrautų dėžių. Jos buvo supakuotos. Darbuotojai jas sudėjo puspriekabės gale. Tuomet iš Garliavos G. A. išvyko Lenkijos link. Tachografo kortelę, kiek atsimena, įsidėjo likus netoli Lenkijos sienos, kai užsipylė kuro. Taip padarė taupydamas laiką ir žino, kad tai yra taisyklių pažeidimas. Apie 18 val. Lenkijos laiku įvažiavo į Budzisko pasienio kontrolės punktą. Muitinės pareigūnas jo paklausė, ką veža, tuomet jis pateikė CMR važtaraščius ir jį nukreipė i rentgeną su kroviniu. Peršvietus rentgenu, G. A. paklausė, kas per krovinys. Tuomet parodė dėžes, kuriose buvo cigaretės apie kurias jis nieko nežinojo. Tuomet jį sulaikė Lenkijos pareigūnai ir apklausė apie vežtą krovinį, jis jiems atsakė, kad nieko nežino. Atidarė šonus, sunkvežimio gale buvo paletės, paskui vėl paletės, paskui langai, durys, ir paskutinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys. Cigaretes rado antram krovinyje, paletėse 120x0,80. Tos paletės jau buvo sukrautos mašinoje, kai ją pasiėmė iš Raudondvario pl. esančios aikštelės. Kam priklausė antras krovinys neatsimena, o gavėjas atrodo kažkur Vokietijoje. CMR to krovinio turėjo. Jį sulaikė, krovinį persikrovė kitą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiavo. Į tą reisą iš aikštelės jį išleido L. G.. Puspriekabė buvo pakrauta dalinai, kai jis atvyko į aikštelę pasiimti mašinos. Sunkvežimis buvo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Kas jį ten paliko, jis nežino. Jis rado sunkvežimį jau pakrautą, su trimis kroviniais, ir vieną jis pasikrovė Garliavoje. G. jam atvežė to krovinio dokumentus į tą aikštelę, esančią Raudondvario plente ir nurodė maršrutą. Atvykus krovinio, gauni važtaraštį, jį užpildo ta įmonė, kuri krauna krovinį. Užsakovas jam padavė krovinio dokumentus, CMR. Gavęs tuos dokumentus, jis įsirašė savo pavardę. Jam G. dėl Garliavos krovinio padavė tuščią CMR, kad jis paduotų užsakovui ir jį užpildytų. Atvažiavus į Garliavą, pasikrovęs krovinį, jis gavo visus dokumentus, 6 egz. CMR, užsakovas uždėjo anspaudą, jis pasirašė. Po reiso dokumentus priduoda įmonei.

Pakrautų prekių CMR buvo paliktas automobilyje. Dalis dokumentų buvo mašinoje, dalį dokumentų jam atvežė L. G., kokius konkrečiai dokumentus atvežė, dabar negali įvardinti. Krovinį jis jau rado pakrautą, jis paėmė sunkvežimį iš aikštelės, paskui važiavau toliau krautis į Garliavą. Į Garliavą važiavo P. nurodymu. Važtaraštyje buvo nurodyta, kad vežami baldai, bet ten buvo paslėptos cigaretės.

Tachografą įjungė tik pradėjus kelionę nuo Kauno. Tachografo kortelių turi visą pakelį. Vieną pakeitė prie Lenkijos sienos, užsipylęs kuro. Pagal taisykles keisti kortelės negalima, bet jis norėjo prailginti važiavimo laiką. Jam reikėjo sutaupyti laiko, kad pravažiuoti visą Lenkiją. Važiuoti nesustojus galima 4,5 valandas. Taip elgiamasi, kad taupyti laiką, kuris skirtas poilsiui. Nepamena laiko kada turėjo išsikrauti pirmą krovinį. Pirmą krovinį turėjo iškrauti Olandijoje, 2015-04-14, tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) krovinys. Detalių nežino, viskas sutartyje nurodyta. Vadybininkai pasako kur turiu iškrauti sekantį krovinį. Iš Olandijos turėjo važiuoti į Belgiją. Vadybininkas P. nurodė, kad turi važiuoti į Belgiją. Eiliškumą sprendžia vadybininkai ir direktoriai. Nežino ar cigaretės galėjo būti pakrautos L. G. jam sakė, kad mašina yra dalinai pakrauta. CMR buvo supildyti tvarkingai, jokių įtarimų nekėlė. (duomenys neskelbtini) dėžės buvo didokos, rankomis nepaimsi. Krovė pakrovėjais, užtruko apie pusvalandį. (duomenys neskelbtini) pats užpildė CMR. Jam padavė tuščią CMR, kad (duomenys neskelbtini) surašytų. Jie užpildė ir uždėjo savo antspaudus. L. G. ir P. jam davė nurodymus. Jis prie cigarečių krovinio neprisidėjo, jis nebuvo specialiai pritvirtintas. Langai ir durys buvo sutvirtinti diržais. To krovinio nepatraukus, cigarečių neįdėsi. Kas jas galėjo pakrauti nežino. Niekas neatžymima išvažiuojant iš aikštelės, kad mašina išvažiuoja ar atvažiuoja. Dokumentai paliekami automobilyje, o rakteliai mums žinomoje vietoje. Šakiuose buvo aikštelė kur stovėdavo įmonės mašinos, arba Kaune, pagrinde Šakiuose. 5 egzempliorių CMR, vienas numeris vienam CMR, kiekvienas krovinys turi savo CMR. Kiekvienas CMR turi po 4 ar 6 lapus. Vienas egzempliorius lieka kur pasikraunama, antras kur atvežama, trečias įmonėje, ketvirtas vežėjų brokeriams, kurie duoda užsakymus. Lenkai paėmėmė visus CMR originalus.

Liudytojas E. J. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2015 m. balandžio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Šiuo metu įmonė bankrutuojanti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė krovinių pervežimu Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Turėjo apie 10 vilkikų ir dirbo 10-12 vairuotojų. Kada pradėjo dirbti G. A., tiksliai pasakyti negali, nepamena. Direktoriumi dirbo iki 2015 m. birželio. Jis buvo atsakingas už transporto priežiūrą, remontą, pirkimą, jei to reikėjo. Vadybininkai priimdavo užsakymus vežti krovinius, jie dirbo su įmonėmis, kurioms reikėjo vežti krovinius. Vadybininkai buvo P. ir K. Patys vadybininkai ieško krovinių. Tai vyksta internetiniuose puslapiuose. El. paštu arba telefonu apsitariama, aptariamos kainos, maršrutai. Paskui siunčiamas užsakymas, jeigu tinka kainos, tvirtinama, tada siunčiamas tai įmone vairuotojas krautis krovinio. L. G. buvo atsakingas už krovinius, jis turėjo žinoti kas pakrovė ir kur. Jis to nežinojo, jeigu iškildavo klausimas dėl sumų, vairuotojų, gedimų, tuo užsiimdavo jis. Tuo metu jis buvo nedarbingume, nedirbo. Įmonės vilkikai buvo saugomi Šakiuose, Kaune nesinuomojo jokios stovėjimo aikštelės. Reikia klausti vadybininko, kodėl ta mašina buvo ten palikta, jis nežino. Būna, kad vairuotojas turi ilsėtis, gali užsukti į Šakius, jeigu ne pakeliui, tada stoja mokamoje aikštelėje ir ten išsimiega. Jis su krovinių užsakymais neturėjo jokios sąsajos, jo darbas buvo rūpintis, kad technika važiuotų. Atvažiavęs paimti krovinio, vairuotojas turi paimti krovinio važtaraštį, kuris sudaro gal 5 egzemplioriai. Ant važtaraščio turi būti krovinio savininko rekvizitai ir vairuotojas, kuris priima krovinį, pasirašo savo vardą pavardę, įrašo automobilio numerius ir datą. Vairuotojas neturi pareigos tikrinti krovinio. Vairuotojas pasižiūri ar nepažeista pakuotė, pritvirtina krovinį. Jeigu pažeista pakuotė, apie tai turi įrašyti važtaraštyje. Patikrinti ar ten toks krovinys koks nurodytas, neįmanoma, tai tik užsakovo, savininko reikalas. Krovinio važtaraštyje nėra nurodytas supakavimas, nebent kažkoks specialus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 5 metus. Per tuos darbo metus tokių įvykių, kad būtų vežama kontrabanda, sulaikytas vairuotojas, vilkikas nebuvo. Kas tai per etiketės nežino. O važtaraščiai, tai vieno krovinio CMR, ant jų uždėtas (duomenys neskelbtini) spaudas. Kodėl jie skirtingų spalvų nežino. Jis visų vairuotojų nepamena pavardžių, reikia klausti G., jis turėjo siųsti vairuotoją į reisą. Datą privaloma įrašyti į važtaraštį, reikia nurodyti kada krovinys paimamas, nes nuo to laiko skaičiuojamas pristatymo laikas. Kas pasirašė važtaraščio 23 langelyje, jis negali pasakyti. Įmonės rekvizitinius antspaudus turėjo visos mašinos, o apvalų spaudą turėjo vadybininkai. Krovinio važtaraščius suštampuodavo turbūt vadybininkas. Buvo 4 kroviniai, tai turi būti ir 4 krovinio važtaraščiai. Krovinio važtaraštis, važiuojant pasiimti krovinio, jau būna su anspaudu, vairuotojui nereikia grįžti į įmonę užsidėti spaudo. Tai vadybininko darbas. CMR buvo su anspaudu, kai pakrauna krovinį, siuntėjas uždeda savo spaudą, pasirašo vairuotojas, kad krovinys pakrautas. CMR pas užsakovą nusiveža vairuotojas jau su anspaudu. Kieno nurodymu puspriekabė buvo palikta Raudondvario plente, jis nežino, reikia klausti G. Vairuotojas turi tik įmonės rekvizitinį antspaudą. Pagrindinis antspaudas būna pas vadybininkus.

Liudytojas L. G. parodė, kad su A. siejo darbiniai santykiai, abu dirbo UAB „Euromedis“. Jis dirbo transporto vadybininku, dirbo apie pusantrų metų. 2015 m. kovo mėnesį dirbau „(duomenys neskelbtini)“, mano darbas buvo krovinių, klientų paieška. Vairuotojus skirdavo direktorius, kartais vadybininkai, būdavo, kad vairuotojai netelpa laike, buvo pakaitiniai vairuotojai, pavedimus vairuotojams tuo metu davė jis. Kai sutartis yra, duodamas nurodymas vairuotojui kur važiuoti, kokiu adresu paimti krovinį. Koks krovinys bus vežamas ne visada žinome, klientas kartais nepasako. Tokie atvejai būdavo, kad nepilnai pakrautas automobilis su daliniu kroviniu, paliekamas stovėjimo aikštelėje, o pasui sėda ir toliau krovinį veža kitas vairuotas. Krovinio patikrinti mes negalime, dėžes matome, bet kas viduje nežinoma. Šiuo atveju tas dalinis krovinys buvo pakrautas su įmonės žinia. A. negalėjo išardyti ar perkauti krovinio. Kai vežama daug krovinių, tai ne visada sutikrinama kokias sutartis atsiunčia, būna, kad neturima CMR, jis važiuoja kartu su kroviniu, paskui dokumentai pasiekia mus jau iškrovus krovinį. Pagal gautą sutartį duodama vairuotojui adresus, kontaktinius numerius ir jie važiuoja pasikrauti. A. turbūt nesikrovė, turbūt krovėsi pakaitinis vairuotojas. Gal iš mašinos į mašiną pakrovė, negali paaiškinti kaip tas krovinys atsirado. Vairuotojams išduodami tušti suštampuoti CMR, jie guli mašinoje, pasikrovimo vietoje užpildomas CMR, vieną kopiją atiduoda krovinio siuntėjui, kitą pasilieka ir važiuoja toliau. Raudondvario pl. buvo saugoma automobilių aikštelė, jeigu mašina nepilnai pakrauta, Kaune ją apsimoka labiau palikti. Vairuotojas galėjo prieiti, rakteliai buvo padėti slaptoje vietoje, atvažiuoji parodai, aikštelė saugoma. Tokios praktikos, kad pakrauti mašiną aikštelėje nebuvo, nebent kokį lengvą krovinį, kurio svoris iki tonos. Šiuo atveju taip nebuvo padaryta. Realiai pats žmogus be technikos aikštelėje pakrovimo darbų padaryti negalėjo. Parašas ant to krovinio CMR buvo ne G. A. Buvo didelė kaita vairuotojų, negali pasakyti koks vairuotojas pasikrovė šį krovinį su paslėptomis cigaretėmis. Jis nieko neslepia, tiesiog nepamena. Įmonėje buvo 12 vairuotojų, vadybininkai buvo 3.

Liudytojas A. P. parodė, kad su A. pažįstami mažai, A. buvęs vairuotojas. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“- transporto vadybininku. Jo darbas susijęs su krovinių paieškomis, užsakymais. Surandamas krovinys, vairuotojai gauna užduotis. Tas krovinys apie kurį čia kalbama, gali būti ir jo organizuotas. Negali pakomentuoti kaip atsirado cigaretės tame krovinyje. Sutarties patvirtinimas gali būti žodinis, sutarties patvirtinimas ateina vėliau, bet kuriuo atveju sutartis turi būti. Šiuo atveju nepasakys kaip buvo pakrautas krovinys, kiek konkrečiai mašinoje buvo krovinių. CMR gali duoti krovinio siuntėjas, kitas atvejis-CMR gali turėti vairuotojas. Jeigu CMR duoda siuntėjas, vėžėjo įmonės apvalus spaudas nebūtinas. Vairuotojas turi tuščių CMR blankų, jis paduoda pakrovime, siuntėjas pildo savo dalį, taip spaudas galėjo atsirasti ant šio krovinio CMR. Negaliu atsakyti ar krovinio pasikrovime Latvijoje dalyvavo A., mano, kad nedalyvavo. Sprendimus, kas važiuoja, priima direktorius. Jis Kaune nebūna, dokumentų jis A. nevežė, Lenkijoje taip pat nebuvo. Nemano, kad kas nors galėjo paimti mašiną iš saugomos aikštelės be įmonės žinios. Vairuotojas nebuvo pririštas prie konkretaus vilkiko. Jokių pareigybinių instrukcijų nebuvo, tvarkos įmonėje nebuvo. Jis nedalyvavo tyrime kas atvarė mašiną su daliniu kroviniu į saugomą aikštelę Raudondvario plente. Jis galėjo duoti nurodymą A. važiuoti į Garliavą pasikrauti krovinio, nes mašina buvo nepilna. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas turi konkrečią datą ir net valandą. Užsakovai krovinio saugumu patys rūpinasi, jeigu krovinys brangus, o šiaip tai vežėjo atsakomybė. Jeigu vilkikas nėra pilnai pakrautas, stengiamės kuo pilniau pakrauti. Būna 5-6, net 12-kos klientų kroviniai. Gavę užsakymą vienai įmonei, krovinį gali vežti kita įmonė. Gali būti tokia praktika, kad lietuvių įmonė pasako, kad bus vežamas latviškas krovinys ir užsakymą atsiųs latviška įmonė. Gal ekspeditorius užsakinėjo mus, o užsakymą atsiuntė nuo latviškos įmonės. Kai sužinojo, kad mašina sulaikyta, A. sulaikytas, įmonė su kita mašina važiavo perkauti krovinių. Pasakė, kad mašina bus sulaikyta 1-3 mėnesius. Surado kas perkaus krovinius. Tas nelegalus krovinys buvo iškrautas muitinėje. Kiekvienam kroviniui buvo atskiras CMR. Perkrovus krovinį, į kitą CMR grafą pasirašo kitas vairuotojas, perrašomi mašinos numeriai. Užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ankščiau, kodėl mašina stovėjo aikštelėje negali pasakyti, bet gal dėl laiko stokos pasikrauti, ar vairuotojas negalėjo.

Liudytojas T. K. parodė, kad buvo laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai buvo 2015 metais. G. A. pažįsta, jis buvo įmonės darbuotojas, dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Iki tol buvo transporto vadybininku. Buvo atsakingas už įmonės veiklą, ieškojo krovinių, suradus krovinį buvo sudaromas sutartis, kuravo krovinio pakrovimą, gabenimą, vairuotojų skyrimą. Negaliu atsakyti kokiose pareigose buvo 2015 m. balandžio mėnesį. Jis A. į reisą nesiuntė, sutarties dėl krovinio sudaręs nebuvo, tikriausiai tuo metu jis ėjo direktoriaus pareigas. Kai įvyko tas įvykis su A., vadybininku buvo L. G., kuris kuravo tą mašiną, kurią vairavo A. Yra tam tikros biržos, kuriose registruojama transportą, kad ieškai krovinių, ten taip pat yra sudėti kroviniai, jeigu nepasiūlo, pats bandai ieškoti. Suradus užsakovą, turi būti pasirašome sutartis su užsakovu. Pirmiausia aptariama koks krovinys, kur nuvežti, kada ir už kiek, tada pasirašome sutartis, paskiriamas vairuotojas. Kiekvienas vairuotojas turi savo mašiną, žino, kad ją krauna. Vairuotojui rašomas įsakymas-komandiruotė, rašo buhalterė, pasirašo direktorius, tada vairuotojas siunčiamas paimti krovinį. Būna atvejų, kad paskiriamas kitas vairuotojas tęsti krovinio gabenimą. Taip galėjo būti, kad jau pusę pakrautos mašinos vairavimą perėmė A. Tai susiję su darbo laiko trūkumu, nes labai apribotas darbo laikas. Vadybininkai su juo kaip direktoriumi nederina kokius krovinius imti, iš kokių įmonių, kokie sandoriai yra. Abstrakčiai šiek tiek derina, bet šiaip ne. Dirbama su daliniais kroviniais, mašina ne viena, yra didžiulis srautas, vadovui būtų neįmanoma visa tai sutikrinti. Negali paaiškinti dėl įmonėje suformintų dokumentų, kurių pagrindu buvo gabenamas krovinys, jis nekuravo tos sutarties ir negali atsakyti už kito žmogaus darbą. Jis buvau atsakingas už krovinių vežimą. Įmonė atsakinga kaip vežėjas, jeigu ji pasiėmė krovinį ir veža, tai ji ir yra atsakinga. Jis tų sutarčių dėl dalinių krovinių nedarė, nematė, negali nieko atsakyti. Tuo metu dirbo du vadybininkai, tai L. G. ir A. P.. Sutarys segamos prie sąskaitos –faktūros, kai krovinys pristatomas, grįžtą CMR su gavėjo spaudu, tada išrašoma sąskaitą-faktūra už atliktą darbą ir visa tai segama į vieną paketą, tai faktūra, užsakymo sutartis, CMR. Galvoja, kad ši sutartis turi būti L. G., nes jis kuravo tą mašiną. Dedami du antspaudai ant CMR, apvaliu antspaudu antspauduojama įmonėje ir paduodama vairuotojui, o kertinį turi vairuotojas. Tokį darbą įmonėje atlikdavo buhalterė. Buhalterė D. M.. Tas, kuris pakrauna krovinį, vairuotojas atvykęs į pakrovimo vietą nešasi tuščią CMR blanką, pakrauna krovinį ir blanką užpildo siuntėjas, deda savo antspaudą. Vairuotojas pateikia tuščią blanką, užpildo siuntėjas, jis deda savo spaudą, nuo to momento krovinys pereina vežėjo atsakomybėn, iki kol išsikraunamas. Vairuotojas turi kertinį spaudą. Yra firmų, kurios duoda savo CMR, ten yra grafa kurioje yra vežėjo duomenys. Vairuotojas turi kertinį antspaudą, kuriame yra įmonės rekvizitai. Kertinį spaudą deda tokiu atveju, kai CMR yra užsakovo, nededa tokiu atveju, kai yra mūsų įmonės blankas, mūsų CMR, tada viskas būna atspausdinta pačiame CMR blanke. Užsienio kompanijos nepriima tuščių blankų, tada reikia dėti kertinį spaudą su įmonės rekvizitais. T. K. apžiūrėjęs krovinio CMR, parodė, kad tai yra atspausdintas spaustuvėje mūsų įmonės blankas. Jie visi yra originalūs. Blankai atspausdinti spaustuvėje pagal įmonės užsakymą, jeigu būna tuščia 16 punkte, tada kertinį spaudą su įmonės rekvizitais deda vairuotojas, čia tuo atveju, kai užsakovas teikia savo CMR. Vadybininkas prieš važiuojant paimti krovinį duoda tuščią CMR vairuotojui. Dažniausia duodamas didesnis kiekis, keletas tuščių CMR su įmonės antspaudais. 24 grafoje krovinio gavėjas patvirtina krovinio gavimą. Įrašoma vairuotojo pavardė. Negali pasakyti kokia čia įrašyta pavardė. Esant daliniams kroviniams, kiek krovinių, tiek CMR turi būti. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad tą dalinį krovinį Latvijoje galėjo pasikrauti G. A..

Daiktinis įrodymas - transporto priemonė - ,,Renault'' markės balninis vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu ir 2 rakteliais bei ,,Krone'' markės puspriekabė, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu su sąlyga pristatyti transporto priemonę pagal kiekvieną tyrimą atliekančio organo reikalavimą 2015-05-27 Suvalkų rajono teismo II baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi perduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)'', (duomenys neskelbtini). (b. l. 134-136, I tomas);

Sulaikytos cigaretės ,,FEST'' (27154 pakeliai) 2015-06-18 Suvalkų rajono teismo II baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi sunaikinti. (b. l. 138-139, I tomas);

2015-10-06 Suvalkų apygardos prokuratūros raštas, kuriuo prašoma perimti Lietuvos Respublikos piliečio G. A. (V. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) dieną Kaune, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini)) baudžiamąjį persekiojimą (tomas 1, b. l. 18, 19, 20, 21).

Teismas, vertindamas ištirtus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis G. A. dėl jam inkriminuoto kaltinimo kaltu neprisipažino ir davė nuoseklius parodymus dėl vežamo krovinio. Jis nuosekliai tvirtino, kad pagal vadybininko L. G. nurodymą jis paėmė vilkiką iš stovėjimo aikštelės su kroviniu ir pagal nurodymą nuvyko į Garliavą paimti dar vieno krovinio ir išvažiavo nurodytu maršrutu, kur Lenkijos Respublikoje jį patikrinus, rado paslėptas cigaretes. Cigaretes rado paslėptas krovinyje, kuris jau buvo vilkiko priekaboje pakrautas iki jam perėmus vilkiką stovėjimo aikštelėje. Jis taip pat nurodė, kad to krovinio su cigaretėmis CMR dokumentuose yra ne jo pavardė ir ne jo parašas.

Liudytojai L. G., A. P., T. K., E. J. negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kaip atsirado stovėjimo aikštelėje vilkikas su kroviniu, ir kuris vairuotojas tą vilkiką atvairavo į aikštelę.

Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas G. A. buvo grindžiamas tik faktu: kad automobilį vairavo G. A. ir tame automobilyje gabenamame krovinyje buvo paslėptos cigaretės. Tačiau, teismas daro išvadą, kad tokios faktinės aplinkybės nepatvirtina G. A. kaltės.

Pagal ikiteisminio tyrimo eigą matyti, kad Lenkijos Respublikoje iš esmės nebuvo tiriamas šis nusikaltimas, o po pusantrų metų perduota byla Lietuvos Respublikos prokuratūrai tirti. Tolesnio tyrimo eiga patvirtina, kad nebuvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės: kaip vilkikas su puspriekabe pakrautas kroviniu, kuriame paslėptos cigaretės, atsirado stovėjimo aikštelėje Raudondvario plente, kas tą vilkiką vairavo. Lietuvoje tyrimą apsunkino pakankamai praėjęs laikas nuo padaryto nusikaltimo ir perduoto baudžiamojo persekiojimo Lietuvai. Tyrimas, nenustatęs esminiu faktinių aplinkybių, nuėjo lengviausiu formaliu keliu: jei G. A. vairavo, tai jis ir kaltas.

Teismas nenustatė jokio įrodymo, kuris leistų daryti išvadą, kad krovinys su cigaretėmis buvo gabenamos su G. A. žinia. Teismas daro išvadą, kad neįrodyta, kad G. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Teismas tokią išvada padarė, remdamasis teismine praktika, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, yra vertinami kaltinamojo naudai. Tai yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015, 2K-372-677/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

Teismas daro išvadą, kad G. A. iš kaltinimo pagal - taikant LR BK 5 str., 8 str., - Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303 str.,

nusprendė:

G. A. išteisinti iš kaltinimo pagal - taikant LR BK 5 str., 8 str., - Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. A. kardomąją priemonę panaikinti, asmens dokumentą – pasą grąžinti.

Daiktinius įrodymus: vokas, kuriame CMR (duomenys neskelbtini) 5 vnt. ir etiketės 4 vnt. saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.