Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Intrum Lietuva“ atstovui P. N.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad 2010-12-28 UAB „Kavamedia“ (pradinis kreditorius) ir atsakovė V. S. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. IPS101228V00003, pagal kurią UAB „Kavamedia“ įsipareigojo teikti atsakovei atskirai užsakytas interneto prieigos ir skaitmeninės televizijos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Paslaugų užsakymo akto Nr. KT 101228V00003 (toliau – Užsakymas), kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, 2 punkte nurodyta, kad yra užsakoma interneto paslauga (Planas „Latte“) ir televizijos paslauga (bazinis kanalų rinkinys); Paketo Latte kaina 69 Lt/mėn. Užsakymo 2 punkte, be kita ko, yra nurodyta, kad paslaugų įrengimo mokestis yra 815 Lt, papildoma paslauga: TV priedėlio Motorola nuoma 5 Lt/mėn. Užsakymo 6.1 papunktyje nurodyta, kad abonentui suteikiamos nuolaidos: paslaugų įrengimui 815 Lt, pirmus 24 mėnesius Paketui Latte suteikiama 30 Lt nuolaida (iš viso 720 Lt), pirmus 24 mėnesius Filmų kanalų rinkiniui suteikiama 7 Lt nuolaida (iš viso 168 Lt), pirmus 24 mėnesius Pažintinių kanalų rinkiniui suteikiama 5 Lt nuolaida (iš viso 120 Lt); suteiktų nuolaidų suma 1823 Lt su PVM. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs dėl neapmokėtos UAB „Kavamedia“ atsakovei 2011-04-30 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ALP Nr. 1104205404, kurioje nurodyta, jog atsakovei suteiktos paslaugos laikotarpiu 2011-04-01 – 2011-04-30 susideda iš: įsipareigojimų pagal sutartį (362,71 Lt), filmų paketo (7 Lt), interneto paslaugos Planas Latte (6,50 Lt), televizijos Planas Bazinis (5,83 Lt), TV priedėlio Motorola nuomos mokesčio (5 Lt), pažintinio paketo (5 Lt), paketo nuolaidos (-0,83 Lt), 5 Lt nuolaidos pažintiniam paketui 24 mėn. (-0,83 Lt), 7 Lt nuolaidos Filmų paketui 24 mėn. (-1,17 Lt), 30 Lt nuolaidos 24 mėn. Paketui Latte (-5 Lt); iš viso pagal šią sąskaitą bendra mokėtina susideda iš 384,21 Lt skolos už sąskaitoje išvardintas paslaugas ir 44 Lt skolos laikotarpio pabaigoje, t. y. iš viso nurodyta bendra skolos suma – 124,02 Eur (428,21 Lt). Atsakovė neigia gavusi minėtoje sąskaitoje išvardintas paslaugas iš paslaugų tiekėjo UAB „Kavamedia“, nes nuo 2011-03-01 nutraukė Paslaugų sutartį su UAB „Kavamedia“ ir pastarajai grąžino visus iš jos gautus įrenginius, skirtus paslaugų teikimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Kavamedia“ buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), kuri taip pat kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta tarp fizinio asmens atsakovės V. S. ir profesionalaus rinkos dalyvio, juridinio asmens, vykdančio ūkinę-komercinę veiklą (interneto ir skaitmeninės televizijos paslaugų tiekėjo) bei skirta atsakovės asmeniniams (namų poreikiams) tenkinti, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė nebuvo vartotoja, t. y. kad atsakovė, sudarydama sutartį, siekė tikslų, susijusių su jos verslu, amatu ar profesija (CK 6.228¹ straipsnis, 6.716 straipsnio 4 dalis).

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadinasi, paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyviu reguliavimu, kuriuo neįtvirtinta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, klientas apsaugomas nuo didelių neigiamų turtinių pasekmių, taip sudarant realią galimybę klientui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020).

Ieškovė byloje neginčijo, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta į bylą pateiktame atsakovės ir UAB „Kavamedia“ darbuotojos pasirašytame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir kad atsakovė grąžino pranešime išvardintą įrangą UAB „Kavamedia“. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl pranešimo surašymo datos ir atsakovės atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Teismo pareikalavimu atsakovė į bylą pateikė pranešimo originalą, kuriame yra ranka įrašyta pranešimo surašymo data „2011-03-01“, taip pat ranka padarytas įrašas „P. S. Esame atsiskaitę ir pretenzijų neturime“, taip pat yra atsakovės ir UAB „Kavamedia“ darbuotojos D. K. parašai. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje pranešimo kopijoje nėra nurodyta pranešimo surašymo datos ir įrašo apie atsiskaitymą, t. y. ieškovės ir atsakovės turimų pranešimų egzemplioriai dalyje dėl rankraštinių įrašų nesutampa, tačiau ieškovė nurodė, kad ji negali pateikti UAB „Kavamedia“ su atsakove pasirašyto pranešimo originalo, nes yra išlikusi (ieškovei perduota pradinio kreditoriaus) tik šio pranešimo skaitmenizuota kopija. Nors ieškovė teigė, kad data pranešime ir patvirtinimas apie atsiskaitymą įrašyti atsakovės vienašališkai, tačiau ieškovės atstovas negalėjo nurodyti teismui ir ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kokia, pasak ieškovės, yra tikroji sutarties su UAB „Kavamedia“ nutraukimo data ir kada UAB „Kavamedia“ buvo įteiktas atsakovės pranešimas (pvz., duomenų apie šio pranešimo registraciją UAB „Kavamedia“ ir pan.), todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, tuo tarpu UAB „Kavamedia“, būdama verslininke ir paslaugų teikėja, turėjo rūpintis tinkama savo klientų pateikiamų dokumentų apskaita, neturi pagrindo daryti išvados, kad sutarties nutraukimo su atsakove data yra kita nei nurodyta atsakovės pateikto originalaus pranešimo egzemplioriuje (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu teismas, įvertinęs ir išanalizavęs visus bylos duomenis, laiko, kad sutartis su UAB „Kavamedia“ buvo nutraukta atsakovės pareiškimu nuo 2011-03-01. Be to, tą pačią dieną atsakovė grąžino UAB „Kavamedia“ iš jos gautą įrangą, skirtą paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad po gautos įrangos grąžinimo atsakovė neturėjo objektyvios galimybės gauti UAB „Kavamedia“ paslaugų (nebuvo paslaugų teikimui užtikrinti reikalingų įrenginių, kuriuos paslaugų teikimui atsakovei buvo suteikusi UAB „Kavamedia“ ir kuriuos atsakovė grąžino). Atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ji apmokėjo UAB „Kavamedia“ už 2011 m. sausio ir vasario mėnesiais suteiktas paslaugas pagal sąskaitas ALP Nr. 11012505404, 1102205404. Ieškovė teigia, kad atsakovė liko neapmokėjusi už 2011-04-30 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje ALP Nr. 1104205404 nurodytas paslaugas, tačiau teismas pažymi, kad vien sąskaitos išrašymas pats savaime nepatvirtina paslaugų suteikimo. Paslaugų suteikimą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau ieškovės atstovas teismui negalėjo paaiškinti ir ieškinyje taip nėra nurodyta, ką reiškia ir kokiu sutartiniu pagrindu, už kokias konkrečias (kokios rūšies) paslaugas atsakovei išrašytoje sąskaitoje apskaičiuota ir įrašyta suma 362,71 Lt, įvardinta kaip „įsipareigojimai pagal sutartį“. Ieškovė taip pat neįrodė ir byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovei UAB „Kavamedia“ būtų teikusi kokias nors paslaugas nuo 2011 m. kovo 1 d. ir vėliau.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovė (vartotoja), kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Kaip minėta, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi ir aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, klientui nutraukus sutartį paslaugų teikėjas gali reikalauti iš kliento atlyginti tik tiesioginius nuostolius, tuo tarpu netiesioginių nuostolių – negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jei atsakovė būtų vykdžiusi Sutartį joje sulygtomis sąlygomis, reikalauti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė sutartį nutraukė dėl netinkamai suteiktų paslaugų (pranešime nurodyta, jog interneto ir skaitmeninės TV paslaugos negaunamos), tuo tarpu ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei buvo teikiamos tinkamos kokybės paslaugos. Be to, atsakovė grąžino UAB „Kavamedia“ iš jos gautą įrangą, tuo tarpu byloje ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovei nutraukus sutartį UAB „Kavamedia“ būtų patyrusi tiesioginių nuostolių ar būtų pateikusi įrodymais pagrįstą atitinkamų nuostolių paskaičiavimą. Kaip jau aptarta aukščiau, Sutartis su UAB „Kavamedia“ nutraukta nuo 2011-03-01. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kas atsakovė už nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo (2011-03-01) UAB „Kavamedia“ suteiktas paslaugas yra sumokėjusi. Kartu teismas nenustatė ir ieškovė neįrodė, už kokias konkrečias paslaugas atsakovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir kad atsakovei atitinkamos paslaugos šioje sąskaitoje nurodytu laikotarpiu buvo suteiktos, todėl ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas (CPK 178, 179 straipsniai).

Atmetus ieškovės pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 5,26 Eur, todėl, ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš ieškovės 5,26 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 5,26 (penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.