Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistiesiems R. P. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, A. A. (A. A.) ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-17 nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jis nuteistas:

- pagal BK178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-09 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-10 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-11 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-12 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-17 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-12 vagystės iš buto) ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tada prie subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta po dalį kitų bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir R. P. skirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. P. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) laikas nuo 2019-09-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), ir jis nuteistas:

- pagal BK178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-09 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-10 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-11 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-12 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-09-17 vagystės iš buto) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir A. A. skirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. A. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) laikas nuo 2019-09-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. R. P. ir A. A. veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, tai yra: 2019-09-09, laikotarpiu nuo 6.35 val. iki 15.15 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagal išankstinį tarpusavio susitarimą A. A. lauke saugant aplinką, R. P. įsibrovęs pro pravirą miegamojo kambario langą į R. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto pagrobė 50 Eur vertės vyrišką odinę piniginę, 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Packard Bell“, 50 Eur vertės fotoaparatą „HP“, 5 Eur vertės 0,5 l talpos butelį likerio „Damų likeris“, 9,70 Eur vertės 0,7 l talpos butelį degtinės „Stumbras“, 20 Eur vertės 0,7 l talpos butelį viskio, 20 Eur vertės vyrišką laikrodį „Hublot“, 350 Eur grynųjų pinigų. Iš viso R. P., veikdamas bendrai su A. A., pagrobė už 704,70 Eur R. J. priklausančio turto;

1.2. R. P. ir A. A. veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, tai yra: 2019-09-10, laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 15.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagal išankstinį tarpusavio susitarimą A. A. lauke saugant aplinką, R. P. įsibrovęs pro pravirą balkono langą į A. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto pagrobė 200 Eur grynųjų pinigų, 300 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus Pad TF-101“, 40 Eur vertės odinę dėžutę, baltos spalvos perlų papuošalų rinkinį bendros 100 Eur vertės, 2 vnt. papuošalų rinkinių su Swarovskio kristalais bendros 700 Eur vertės, 3 vnt. porų auskarų su Swarovskio kristalais bendros 600 Eur vertės, 120 Eur vertės kaklo papuošalą su Swarovskio kristalais, 4 vnt. sagių 300 Eur vertės, 100 Eur vertės 100 ml kvepalus „Versace“, 100 Eur vertės kvepalus „Narcizo“. Tokiu būdu R. P., veikdamas bendrai su A. A., pagrobė A. M. priklausančio turto už 2560 Eur.

1.3. R. P. ir A. A. veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, tai yra: 2019-09-11, laikotarpiu nuo 14 val. iki 17 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagal išankstinį tarpusavio susitarimą A. A. lauke saugant aplinką, R. P. pro pravirą kambario langą įsibrovė į D. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto pagrobė D. J. ir S. Ž. priklausantį turtą – 80 Eur vertės planšetę „Lenovo Tab 2A7“, 20 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 4 vnt. cigarečių pakelių „Denim“ bendros 8 Eur vertės, 20 Eur vertės piniginę. Tokiu būdu R. P., veikdamas bendrai su A. A., pagrobė D. J. ir S. Ž. priklausančio turto už 128 Eur;

1.4. R. P. ir A. A. veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o R. P. ir sugadino svetimą turtą, tai yra: 2019-09-12, laikotarpiu nuo 8.50 val. iki 13 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagal išankstinį tarpusavio susitarimą A. A. lauke saugant aplinką, R. P. įsibrovė į S. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), sulaužydamas vieno balkono lango rankeną, šuns transportavimo boksą, balkono duris, kuriomis kliudydamas įskėlė televizoriaus ekraną, t. y. sugadino bendros 1 134,62 Eur vertės turto, ir iš buto pagrobė 300 Eur vertės žaidimų konsolę „Xbox One S“ su pulteliu, 54 Eur vertės konsolės žaidimą, 300 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, 900 Eur grynųjų pinigų, 435 Eur vertės moterišką laikrodį „Emporio Armani“, 10 Eur vertės odinę kosmetinę su joje buvusia kosmetika, bendros 56 Eur vertės, 3 Eur vertės pagalvės užvalkalą, 325 Eur vertės planšetinį kompiuterį „iPad air 2“, 25 Eur vertės kroviklio laidą, 25 Eur vertės „Power bank Adata“, 20 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo JAV doleriai, Lenkijos zlotai, litai, tai sudaro iš viso 47 Eur, 289 Eur vertės vyrišką laikrodį „Candino“, 55 Eur vertės odinę papuošalų dėžutę, 8 vnt. auksinių moteriškų žiedų bendros 1643 Eur vertės, 3 vnt. auksinių grandinėlių bendros 1010 Eur vertės, maišelį su aukso laužu bendros 60 Eur vertės, 2 vnt. auksinių pakabukų bendros 555 Eur vertės, 3 vnt. auksinių apyrankių bendros 895 Eur vertės, 2 poras auksinių auskarų bendros 256 Eur vertės, 7 vnt. sidabrinių pakabukų bendros 337,96 Eur vertės, 8 vnt. porų sidabrinių auskarų bendros 378 Eur vertės, 2 vnt. sidabrinių apyrankių bendros 70 eurų vertės, 5 vnt. sidabrinių žiedų bendros 275 Eur vertės, 7 vnt. sidabrinių grandinėlių bendros 292,44 Eur vertės, natūralių perlų „Misaki“ rinkinį bendros 600 Eur vertės, 4 vnt. sidabrinių „Trollbeads“ užsegimų 198,44 Eur vertės, 3 vnt. „Trollbeads“ sidabrinių stabdžiukų bendros 50,10 Eur vertės, 2 vnt. „Trollbeads“ sidabrinių apyrankių bendros 72,41 Eur vertės, 30 Eur vertės odinę „Trollbeads“ apyrankę, 24 vnt. „Trollbeads“ sidabrinių karoliukų bendros 929,67 Eur vertės, 2 vnt. „Trollbeads“ sidabrinių-auksinių karoliukų bendros 324,38 Eur vertės, 2 vnt. „Trollbeads“ auksinių karoliukų bendros 433,27 Eur vertės, 9 vnt. „Trollbeads“ natūralių akmenų karoliukų bendros 539,01 Eur vertės, 2 vnt. „Trollbeads“ perlų karoliukų bendros 80 Eur vertės. Tokiu būdu R. P. sugadino S. ir S. S. priklausančio turto už 1 134,62 eurų ir veikdamas bendrai su A. A. pagrobė turto už 11 873,68 eurų;

1.5. R. P. ir A. A. veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, tai yra: 2019-09-17, laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 16.45 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagal išankstinį tarpusavio susitarimą A. A. lauke saugant aplinką, R. P. pro pravirą kambario langą įsibrovė į R. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš buto pagrobė R. L., G. L. ir G. L. priklausantį turtą: 6 vnt. porų sidabrinių auskarų bendros 132 Eur vertės, vieną porą 50 Eur vertės sidabrinių paauksuotų auskarų, 7 vnt. sidabrinių pakabukų bendros 224 Eur vertės, 100 Eur vertės laikrodį „Fottenau Pari“, 10 Eur vertės laikrodį „Perfekt“, 2 vnt. laikrodžių „Fosil“ bendros 350 Eur vertės, 10 Eur vertės laikrodį „Omax“, 250 Eur vertės akinius „Joop“, 5 Eur vertės raktų dėkliuką „Mersedes“, 20 Eur vertės odinę piniginę „Maitre“, 20 Eur vertės odinę papuošalų dėžutę, 10 Eur vertės odinį knygų aplankalą, 15 Eur vertės kilimėlį „Lepko“, 7 vnt. sidabrinių žiedų bendros 313 Eur vertės, 3 vnt. sidabrinių apyrankių bendros 100 Eur vertės, 2 vnt. sidabrinių grandinėlių bendros 280 Eur vertės, 4 vnt. auksinių moteriškų žiedų bendros 1 150 Eur vertės, 600 Eur vertės auksinę Nikolajaus monetą, 5 vnt. porų auksinių auskarų bendros 910 Eur vertės, 2 vnt. auksinių apyrankių bendros 120 Eur vertės, 2 vnt. auksinių pakabukų bendros 100 Eur vertės, 100 Eur vertės atsarginius automobilio „Crysler“ raktus, žibintuvėlį su dėklu bendros 60 Eur vertės, 306 Eur vertės planšetę „Samsung“, mobiliojo ryšio telefoną „Ipohne 5“ su priedais bendros 100 Eur vertės, 5 Eur vertės akinius, 5 Eur vertės buto raktą, 10 Eur vertės odinį dėklą, 10 Eur vertės piniginę, 10 Eur vertės dokumentų knygutę, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ kartu su laikrodžiu „Ortent“ bendros 70 Eur vertės, 2 vnt. laikrodžių „Omax“ bendros 20 Eur vertės, 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, 2 vnt. auksinių grandinėlių bendros 130 Eur vertės, vieną porą 30 Eur vertės „Kamėjos“ auskarų, vieną 27,50 Eur vertės „Kamėjos“ pakabuką, sidabrinius auskarus, sidabro komplektą, žiedus, bižuteriją bendros 100 Eur vertės, 5 Eur vertės laikrodžio stovą, 20 Eur vertės laikrodį „Womage“, 10 eurų vertės laikrodį „Fosil“, 100 Eur vertės laikrodį „Cluse“, 5 vnt. porų auskarų bendros 118 Eur vertės, 2 vnt. sidabro komplektų bendros 90 Eur vertės, 2 vnt. žiedų bendros 50 Eur vertės, 10 Eur vertės pakabuką, 10 Eur vertės akinius nuo saulės. Tokiu būdu R. P., veikdamas bendrai su A. A., pagrobė R. L., G. L. ir G. L. priklausančio turto už 6 365,50 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. P. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-17 nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, atsižvelgęs į tai, kad suimtas jis jau yra septynis mėnesius, prašo skirti 90 parų arešto bausmę ir įpareigoti vienerius metus išbūti reabilitacijoje, kur nuteistiesiems, siekiantiems resocializacijos, yra suteikiama kvalifikuota pagalba. Skunde R. P. taip pat yra suformulavęs reikalavimą padalyti priteistą žalos atlyginimą, nes neaišku, kiek kuriam reikia mokėti. Nuteistasis R. P. mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Nurodo, kad jis nebandė išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau paskyrus laisvės atėmimo bausmę žmogus nėra skatinamas pasitaisyti. R. P. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad jis nedirbo. Nurodo, jog stengiasi atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą jiems pervesdamas beveik visas gaunamas lėšas, nors serga hepatitu C, yra infekuotas ŽIV. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Nurodo, kad per 7 mėnesius suėmimo vietoje jis negauna tinkamo gydymo. Įkalinimo įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, yra skatinamas už gerą elgesį, lankosi užimtumo programose, turi programų baigimo pažymėjimą, dažnai bendrauja su psichologu, analizuoja savo elgesį. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į jo neigiamą praeitį, tačiau nevertino aplinkybių, kurios lėmė nusikaltimų padarymą. Nurodo, jog ankstesni nusikaltimai buvo sąlygoti ypač jauno amžiaus, nebrandos, nuteistajam pačiam nelabai suvokiant savo poelgius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantai neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistiesiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, būtent dėl bausmių individualizavimo R. P. ir A. A. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų skunduose dėstomus argumentus, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės jiems skirtos teisėtai ir pagrįstai. Paskirtos bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apeliantų padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti R. P. ir A. A. prašymus dėl bausmių švelninimo nėra.

Dėl R. P. ir A. A. skirtų bausmių

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam R. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių bei nuteistajam A. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų bei jų pačių pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų poziciją dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jie savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutines bausmes taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55 ir 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

10. R. P. padarė penkis apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, A. A. –penkis apysunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės. Šias nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė būdami anksčiau po penkis kartus teisti. Be kitų nusikalstamų veikų, tiek R. P., tiek A. A. anksčiau taip pat ne kartą teisti ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. turtinius nusikaltimus. Tiek R. P., tiek A. A. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai R. P. ir A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, abu nuteistieji nagrinėjamu atveju nusikaltimus padarė neišnykus teistumams už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, todėl abu nuteistieji turėjo būti pripažinti recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis) bei vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu nustatyta dar viena jų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų, nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teismas pabloginti negali, tačiau ši aplinkybė (R. P. ir A. A. pripažintini recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis)) yra reikšminga sprendžiant abiem nuteistiesiems bausmių individualizavimo klausimą.

11. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. P. darydamas vagystes iš butų buvo aktyvus, pagrindinis šių nusikaltimų vykdytojas, o A. A., nors ir nebuvo aktyvus, pagrindinis šių nusikaltimų vykdytojas, tačiau abu nuteistieji nusikaltimus darė iš savanaudiškų paskatų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek R. P. yra baustas administracine tvarka (b. t. 7, b. l. 5), administracinė nuobauda galiojanti, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, tiek A. A. taip pat yra labai daug kartų baustas administracine tvarka (b. t. 6, b. l. 5–24), didelė dalis administracinių nusižengimų taip pat yra turtinio pobūdžio, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, nėra duomenų apie baudų sumokėjimą.

12. Abu nuteistieji nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdami pakankamai jauno amžiaus (R. P. būdamas 21 metų, A. A. – 24 metų), tai rodo, kad tiek R. P., tiek A. A. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jų gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nė vienas nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis (R. P., be kitų bausmių rūšių, – ir laisvės atėmimo bausmėmis, A. A. – ir trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmėmis) nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka jų pačių bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tiek R. P., tiek A. A. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistųjų įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Be kita ko, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio ir į nagrinėjamais nusikaltimais padarytos turtinės žalos dydį – bendra abiejų nuteistųjų pagrobto turto vertė yra 21 631,88 Eur, be to, dar už 1 134,62 Eur R. P. turto sugadino. Nors R. P. nurodo, kad stengiasi padarytą žalą atlyginti, tačiau pažymėtina, jog yra atlyginta tik labai maža turtinės žalos, padarytos dėl turto pagrobimo bei sugadinimo, dalis. Duomenų, kad A. A. bandytų atlyginti padarytą žalą, baudžiamojoje byloje nėra.

14. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, įvertinus tai, kad nuteistieji ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtos bausmės, kaip minėta, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jiems švelnesnes bausmes bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

15. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi tiek R. P., tiek A. A. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas abu nuteistieji padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į R. P. ir A. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam R. P. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas žymiai mažesnius nei BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatyti vidurkiai bausmių dydžius, A. A. – BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas žymiai mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus švelnesnes bausmes, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-17 nuosprendis, kuriuo R. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta vienerių metų ir keturių mėnesių, o A. A. – vieneriems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prievolės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą (ne)padalijimo

17. Skunde R. P. yra suformulavęs reikalavimą padalyti nukentėjusiesiems priteistą žalos atlyginimą, nes neaišku, kiek kuriam nuteistajam reikia mokėti.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-2011).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas nukentėjusiesiems padarytos ir pirmosios instancijos teismo iš nuteistųjų priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis, taip pat neginčijama, kad žala padaryta R. P. ir A. A. bendrais veiksmais pagrobiant turtą, taip pat R. P. veiksmais turtą sugadinant, t. y. abiejų nuteistųjų žala dėl svetimo turto pagrobimo padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę.

20. Pažymėtina, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 4 ir 5 dalys). Taigi akivaizdu, jog įstatymo leidėjas numatydamas solidariąją atsakomybę įtvirtino kreditoriui teisę labiau užsitikrinti galimybę gauti prievolės įvykdymą, t. y. nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems labiau užsitikrinti jiems nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimą. O tokios žalos, kaip nurodo R. P., padalijimas nepagrįstai suvaržytų nukentėjusiesiems įstatymo leidėjo laiduojamą teisę reikalauti žalos atlyginimo iš abiejų nuteistųjų dėl jų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, nepagrįstas R. P. apeliacinio skundo argumentas, kad neaišku, kokią dalį priteisto žalos atlyginimo reikia atlyginti kiekvienam nuteistajam. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio nuostatomis, abu nuteistieji – tiek kiekvienas individualiai, tiek kartu turi pareigą atlyginti visą priteistos žalos dydį, o jeigu visi nuostoliai (nagrinėjamu atveju – nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas) išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

21. Vadovaudamasi CK 6.6 straipsniu, atsižvelgdama į išdėstytą teismų praktiką dėl solidariosios atsakomybės taikymo dėl kelių asmenų bendrais veiksmais nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimo teisėjų kolegija atmeta R. P. apeliacinio skundo reikalavimą padalyti nukentėjusiesiems priteistą žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. P. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.